Susirgus pirmą kartą paralyžiavo pusę veido
Pirmą kartą Laimo liga Marius susirgo mokydamasis 11-oje klasėje.
„Man buvo 17 metų. Vieną rytą atsikėliau ir pajutau, kad skauda abu kelius. Buvau sportiškas vaikinas, tuo metu gan intensyviai žaidžiau tinklinį, o šiame sporte keliai gauna padidintą krūvį, tad nieko kito nepagalvojau, tik kad pasitempiau ar susižeidžiau sportuodamas. Kelius gydžiau namudinėmis priemonėmis: tepiau nuskausminančiais, priešuždegiminiais tepalais“, – pirmuosius ligos simptomus prisimena Marius.
Nemalonus kelių skausmas nesitęsė ilgai. Po savaitės vieną rytą atsikėlęs pajuto, kad kojų visiškai nebeskauda, bet skauda juosmenį. Pasikartojo vėl ta pati situacija, kaip su keliais – nugarą kasdien skaudėjo vis labiau. „Penktą dieną jau turėjau išsiridenti iš lovos, nes skausmas gan intensyvus. Tuomet jau ir tėvai labai sunerimo, nors visi tikėjome, kad čia nuo sporto, ir kad tinkamai prisižiūrint, darant masažus, savijauta palengvės. Tas skausmas truko apie dvi savaites. Tačiau vieną rytą atsikeliu ir nebejaučiu skausmo nugaroje, tada dar pagalvojau, kaip gerai, kad pagaliau praėjo ir kad padėjo tai, kuo gydžiausi“,– džiaugėsi Marius.
Ramybė buvo apgaulinga. Dar tą pačią rytą vaikinas pastebėjo, kad pradėjo ašaroti kairė akis: „Kadangi greitai ruošiausi į mokyklą, nebuvo noro ir laiko nei dejuoti, nei labai koncentruotis tie ašarojančia akimi. Atėjus į mokyklą, per pertrauką besišnekučiuojant ir besijuokiant su klasiokais, klasės draugai pradėjo juoktis iš manęs. Nelabai supratau, kas vyksta. Jie man sakė, kad aš tampausi, darau keistas grimasas, kad mano veidas kažkoks nebe toks. Aš jiems atsakiau, kad tikrai nesitampau, nes nejutau, kad kas būtų blogai. Jie mane patikino, kad kai aš juokiuosi, nejuda mano kairė veido pusė. Nesupratau kas vyksta, todėl nuėjau prie veidrodžio ir nusišypsojau. Buvo akivaizdu, kad kairioji pusė visiškai nejuda. Nebemirksėjo akis, nebeveikė žando raumenys. Tada pagalvojau, ar jaučiu skonį, paragavau cukraus. Suvokiau, kad su kaire puse nejaučiu ir skonio“.
Gydytojai patikino, kad gyventi buvo likę nedaug
Iš mokyklos Marius paskambino tėvams ir pasakė, kas atsitiko: „Tėvai iškart suprato, kad reikalai tapo rimtesni, nei visi galvojo. Jie pradėjo skambinti visiems pažįstamiems gydytojams, klausti, kas gali būti. Mane tuojau pat išvežė į Kauno klinikas ir kol darė tyrimus, paguldė su ligoniais, patyrusiais insultą. Tos kelios dienos man buvo tikrai nemažas iššūkis, nes tai buvo išties sunkūs ligoniai: buvo nesąmoningi, lipdavo iš lovos, griūdavo, nesiorentuodavo aplinkoje, tuštinosi, kur papuolė“.
Po kelių dienų Mariui nustatė erkinę Laimo boreliozę, kuria užsikrėtė nuo erkės lervos. Būtent todėl vaikinas nepastebėjo jokios žymės, paraudimo ar apskritimo, kurį palieka erkės bei kas galėjo sukelti realų įtarimą.
„Gydytojai analizavo mano būklę ir spėjo, kad kažkur kūno apačioje man įsisiurbė lerva ir borelijos ėjo per visą kūną, kol pasiekė mažąsias smegenis ir paralyžiavo pusę veido. Gydytojai iškart pasakė, kad jei būčiau vos ilgiau palaukęs, tai man būtų pasibaigę arba mirtimi, arba labai sunkiomis komplikacijomis bei pasekmėmis, tokiomis, kaip viso kūno paralyžius ir panašiai“, – sukrečiančias gydytojų prognozes prisimena Marius.
Ligoninėje praleido mėnesį, gydytojai kartojo, kad nesupranta situacijos rimtumo
Kai buvo nustatyta liga, vaikinas buvo perkeltas į infekcinę ligoninę, kur net mėnesį praleido izoliuotas nuo visų, vienas palatoje, kol atsistatė būklė, kairė veido pusė vėl pradėjo judėti.
„Nuo pat diagnozės pradžios pradėjo leisti antibiotikus. Nuolat darė tyrimus, stebėjo būklę. Kas antrą dieną lankėsi gydytojai rezidentai. Jeigu atvirai, tai tuo metu juk buvau paauglys, man labiau rūpėjo ne tiek gydymas, o muzikos paklausyti. Buvau ramesnis turbūt dar ir dėl to, kad nesijaučiau blogai, nebuvau prikaustytas prie lovos, buvau energingas vaikinas, tik kas su puse paralyžiuoto veido, – šiandien šypsosi Marius, – Turėjau tais laikais MP3 grotuvą, tai savo palatoje ir pašokdavau, ir pakvailiodavau. Gydytojai mano atžvilgiu buvo nusiteikę gan kategoriškai dėl mano tų kvailiojimų, mane vis ramindavo ir kartodavo, kad nesuvokiu situacijos rimtumo“.
Kai pasveiko ir dingo veido paralyžius, Marių paleido iš ligoninės. Šiandien vyras sako nejaučiantis jokių liekamųjų reiškinių, tik prasidėjus kačių alergijai, kairė akis, kuri buvo paralyžiuota, pradeda ašaroti: „Nežinau, kiek tai sutapimas, bet manau, kad tai atsitiko būtent nuo Laimo ligos“.
Vos sugrįžus iš ligoninės rado dvi įsisiurbusias erkes
„Vos išėjus iš ligoninės, o tai buvo vasarą, važiavau motoroleriu. Važiuojant pradėjo niežėti šlaunį ties klubu. Atsimenu, kad pasikasiau vieną, antrą kartą ir prasidėjo toks keistas graužimas. Sustojau vidury miesto, nusimoviau kelnes tiesiogine ta žodžio prasme ir matau, kad man įsisegusios dvi erkės!“ – negalėjo savo akimis patikėti prieš savaitę iš ligoninės išleistas Marius.
Vaikinas greitai parvažiavo namo, kur mama erkes taisyklingai ištraukė ir nuvežė ištirti: „Laimei, tuomet viskas buvo gerai. Bet tada jau rimčiau pagalvojau, kad juk tik ką tik grįžau iš ligoninės, kur vos nenumiriau ir vėl tas pats“.
Marius šypsodamasis pasakoja, kad prie jo ne tik erkės limpa, bet ir uodai: „Jeigu kambaryje yra vienas uodas, tai visi žmonės turės po kokį vieną įkandimą, aš tikrai daugiau nei trisdešimt. Nežinau, kodėl mane taip myli visi šitie parazitai, bet save raminu, kad turbūt esu gamtos žmogus ir jie mane po truputį atgal pasiima“.
Paklausus, ar nekilo noras pasiskiepyti bent nuo erkinio encefalito, Marius sako, kad pirmojo susirgimo jam neužteko, kad pajustų baimę: „Visi žinome, kad nuo Laimo ligos skiepų nėra. Jeigu pasiskiepysi nuo erkinio encefalito, o įkas erkė su Laimu ir vėl sirgsi. Todėl ir nebijojau, kuo nesididžiuoju, nes tai nebuvo sąmoningas sprendimas“.
Antrasis užsikrėtimas buvo paskutinė riba
„Išgyvenęs po pirmosios Laimo ligos, vėliau ištraukus dar kelias sveikas erkes, toliau gyvenau pernelyg to nesureikšmindamas, vis dar nepasiskiepijęs. Jaučiausi gan užtikrintai, kad man nieko nebenutiks, nes juk žaibas netrenkia ten pat du kartus“, – juokiasi Marius.
Tai buvo tokia netiesa. Po daugiau nei dešimt metų po pirmosios ligos, Marius vieną rytą duše ant odos po ranka dešinėje pusėje pastebėjo raudoną rutulį.
„Antrąją dieną pasidarė tuščias rutulys ir gavosi kaip O raidė. Aš apie tuos rutuliukus jau daug buvau prisiskaitęs, man iškart pasidarė aišku, kas su manimi vyksta. Nieko nelaukęs nuvykau pas medikus. Mane apžiūrinėjusi gydytoja pasakė vieną sakinį, kuris man išmušė žemę iš po kojų: „o koks gražus Laimas“. Aš to grožio neįžvelgiau, bet gydytoja patikino, kad tai buvo taisyklingas, vadovėlinis Laimo ligos pavyzdys“, – šypsosi Marius.
Iš gydytojų reakcijos ir nuostabos, sužinojus, kad jau antrą kartą užsikrečia Laimo liga, vyras sako supratęs, kad tai nėra dažnas dalykas. „Gal po pirmojo nedaug kas išgyvena, tai jų nesimato, bet čia jau juodas humoras“, – juokiasi Marius.
Gydytojos išrašytus antibiotikus vyras gėrė tris savaites. Jokių pašalinių simptomų sergant Marius nejuto. Šiandien galvoja, kad taip buvo tik dėl to, kad iškart kreipėsi į gydytojus.
„Po šito karto supratau, kad riba yra peržengta ir kad turiu nedelsiant pasiskiepyti nuo ko galiu – tai nuo erkinio encefalito. Laimo ligą išgyvenau, encefalito galiu ir neišgyvent. Kai matai, kad tampai likimą tampai už ausų, jis gali ir įkast, tai reikia atsargiai. Nuo to karto esu pilnai pasiskiepijęs“, – sako vyras.
Erkės tyko ne tik pievose, bet ir miesto centre
„Visi abiejų Laimo ligos gydymo metu gydytojai patikino, kad jeigu mes įsivaizduojame, kad erkės gyvena tik pievose, tai yra didžiulė klaida. Būdami gamtoje, mes žinome, kad yra didesnė tikimybė užsikrėsti, o štai sėdėdami kokioje kavinėje apie tai net nepagalvojame. Vilniaus miesto centre, Vokiečių gatvėje žmonėms labai dažnai įsisiurbia erkės, ir ne bet kokios, o nešiojančios užkratą. Mes visi Lietuvoje gyvename nuostabioje paunksmėje ir kartu vienoje didelėje erkių veisykloje, kurios tik ir tyko suleisti mums savo nuodus. Skiepytis, kas gali, tiesiog privalo, nes niekada nežinai, kuri erkė bus lemtinga“, – įsitikinęs Marius.
Marius turi pusantrų metų sūnų, kuriam taip pat buvo įsisegusi erkė: „Erkę sūnus pasigavo ne laukinėse pievose ar mieste, bet mūsų pačių kieme, kur pjaunama žolė, prižiūrėta veja. Laimė, kad ištyrus erkę, paaiškėjo, kad ji nenešiojo užkrato. Bet vidinis nerimas ir įtampa tikrai buvo didelė. Esame labai rizikingoje situacijoje, norime paskiepyti vaiką, bet negalime to padaryti dėl labai didelio jo alergiškumo. Net gydytojai patarė geriau to nedaryti, kad neišsibalansuotų visa sistema“.
Praėjusiais metais Laimo liga sirgo 5 kartus žmonių daugiau nei encefalitu
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis šiais metais Laimo liga jau susirgo 82 žmonės, praėjusiais – 1780. Erkiniu encefalitu sirgo 365 lietuviai, šiais metais užsikrėtusių dar nėra, bet ir aktyvusis sezonas dar neprasidėjęs.
Laimo liga (LL) – tai lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas. Dar kitaip ši liga vadinama Laimo borelioze. Pirmą kartą liga aprašyta JAV 1977 m. Lietuvoje Laimo liga nustatyta 1987 m.
Žmogaus užsikrėtimo LL principas panašus į erkinio encefalito. Siurbdama kraują, erkė į žaizdą suleidžia skysčius, kuriuose yra borelijų, LL sukėlėjų. Žmogus užsikrečia įsisiurbus nimfoms arba suaugusioms erkėms.
Skiriamos trys Laimo ligos stadijos – ankstyva lokalizacijos, ankstyva diseminacijos ir vėlyva (lėtinė). Pirmoji stadija prasideda praėjus keletui dienų/savaičių (dažniausiai – 10 dienų) po borelijų patekimo į organizmą. Matomas lokalus odos uždegimas, vadinamas migruojančiąja eritema.Eritema susiformuoja 80-90 proc. atvejų.
Daliai ligonių kartu su eritema pasireiškia ir neryškių bendro pobūdžio negalavimų: silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra. Ligoniams išsivysto limfadenitas.
Antroji ligos stadija, neurologinių ir kardialinių sutrikimų stadija, pasireiškia praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po eritemos atsiradimo. Šios stadijos metu gali išsivystyti antrinių odos pažeidimo simptomų, tačiau dažniausi neurologinio pobūdžio sutrikimai: neuritas, kaklo, krūtinės ar juosmens-kryžmens srities radikuloneuritas, mononeuritai, encefalito ar meningito požymiai. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, svaigimu, skausmu ausyje ir kt. Dažnai pasireiškia migruojančios artralgijos, mialgijos, ostalgijos. Būna trumplalaikių artrito atakų. Anksčiausiai pažeidžiamas sąnarys, esantis šalia pirminio odos pažeidimo.
Trečiosios stadijos metu vystosi progresyvi audinių destrukcija: atrofinis lėtinis akrodermatitas, lėtinis radikulomielitas, encefalomielitas, gali pasireikšti lėtinis skausmo sindromas, raumenų silpnumas, ataksija, atminties susilpnėjimas, pažeidžiami kelių, pečių, alkūnių, net ir smulkūs sąnariai. Sąnarių patologija, sergant Laimo liga primena reumatoidinį artritą.
Laimo liga gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus LL, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai.
Norint apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų, patariama poilsiaujant gamtoje tinkamai apsirengti – rinktis šviesius, prigludusius rūbus ilgomis rankovėmis, užsidėti kepurę. Patariama nuolat apsižiūrėti ar per drabužius neropoja erkės, prieš vykstant į gamtą ir būnant joje naudoti repelentus (erkes atbaidančias medžiagas).