Epidemiologė įvardijo, kaip klimato kaita veikia erkes: jos mus dar ne kartą nustebins

Sergamumas erkių platinamomis ligomis – rodiklis, pagal kurį Lietuva kasmet pirmauja Europoje. Lietuvos klimatas ir miškingų teritorijų gausa sukuria itin palankias sąlygas erkėms gyvuoti ir plisti – lyg to nebūtų gana, klimato kaita šias sąlygas žada gerinti ir toliau. Ekspertai čia įžvelgia ne vieną pavojų, nes geresnės sąlygos reikštų ne tik ilgesnį aktyvumo periodą ir didesnę erkių gausą, bet ir tinkamas sąlygas naujų rūšių atsiradimui ir platinamų ligų daugėjimui.

Sąlygos erkių paplitimui Lietuvoje tampa vis geresnės

Kaip teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė,
erkės tampa aktyvios, kai temperatūra pakyla virš 4–5 °C. Temperatūrai pakilus iki 8-10 °C jau gali vykti erkių metamorfozė ir jos gali brandinti kiaušinėlius, tačiau prieš tai erkės turi pasimaitinti. Todėl atšilus orui jos masiškai puola gyvūnus ir žmones.

Pirmas erkes galima pastebėti jau vasario pabaigoje, bet masinis jų aktyvumas stebimas gegužės ir birželio mėnesiais. Erkės labai jautrios išdžiūvimui, todėl jų daugiausiai galima aptikti lapuočių miškuose, žolėje, po krūmais, apleistuose žemės plotuose.

„Erkių išgyvenamumas priklauso nuo jų išsivystymo lygio. Jautriausios yra erkių lervos, jų per žiemą išgyvena tik apie 5 proc. Nimfų išgyvena apie 20 proc., o suaugusios erkės – beveik visos. Todėl, kuo daugiau erkių žiemoja suaugusių, tuo daugiau jų bus pavasarį, o šiltėjantis klimatas sudaro sąlygas greitesniam erkių vystymuisi“, – teigia A. Bartulienė.

Šylant klimatui, erkės turi vis platesnį galimų aukų pasirinkimą. Todėl viena iš klimato atšilimo pasekmių – gerėjančios sąlygos erkių plitimui.

„Šiltėjant orams, miške atsiranda daugiau graužikų bei kitokių miško gyvūnų, kurių krauju erkės maitinasi. Taigi, klimato atšilimas greitina graužikų ir erkių dauginimąsi, pailgina erkių aktyvumo periodą bei jų išplitimą į naujus arealus“, – aiškina A. Bartulienė.

Šylantis klimatas gali atvilioti daugiau rūšių

Dar viena iš klimato kaitos pasekmių – Lietuvoje ilgainiui gali susidaryti palankios sąlygos plisti erkių rūšims, kurių anksčiau čia nėra buvę, o šylant klimatui tikimybė dažniau sutikti naujas rūšis yra vis didesnė.

Vienas pavyzdžių – prieš keletą metų šiaurinėje Lietuvos dalyje pradėjusi plisti taiginė erkė (Ixodes persulcatus), pernešanti agresyvesnę erkinio encefalito formą. O štai 2019 metais netoli Kryžkalnio aptikta dar viena nauja erkių rūšis.

„Lietuvoje aptikta nauja erkių rūšis – Haemaphysalis concinna. Į Lietuvą ši erkių rūšis galėjo atkeliauti su migruojančiais paukščiais. Jei anksčiau dėl šaltesnio klimato tokios erkės neišgyvendavo, šiltesnės žiemos ir palankesnis klimatas joms leidžia išgyventi ir daugintis ir Lietuvoje“, – teigia A. Bartulienė.

Haemaphysalis concinna sutinkama vidutinio klimato zonoje didelėje Eurazijos dalyje, 28–64 ° šiaurės platumos, nuo Ispanijos iki Japonijos ir Kamčiatkos. Europoje randama Prancūzijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje, Italijoje, Austrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Moldovoje, Ukrainoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Serbijoje, Ispanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Graikijoje ir Lenkijoje.

„Kol kas šios erkės sudaro labai nedidelį procentą visų erkių populiacijoje“, – komentuoja gydytoja epidemiologė.

Dėl klimato kaitos gali didėti erkių gausa, įvairovė, daugėti platinamų ligų

Klimato kaita turi įtakos ne tik erkių paplitimui, ilgesniam aktyvumo periodui ir rūšių įvairovei, bet ir užkrečiamumo rodikliams. Kaip teigia A. Bartulienė, Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, sergamumas erkių platinamomis ligomis ėmė sparčiai didėti nuo 1993 metų. Be to, pastarųjų metų duomenys rodo, kad šalyje neliko nė vieno rajono, kuriame nebūtų aptinkama erkinį encefalitą platinančių erkių.

Žvelgiant į šių dienų sergamumo rodiklius, bendras sergamumo erkiniu encefalitu Lietuvoje rodiklis 2020 metais siekė 2,5 atvejų 10 tūkstančių gyventojų (fiksuoti 669 ligos atvejai). Tuo metu sergamumo Laimo liga rodiklis siekė 10 atvejų 10 tūkstančių gyventojų (užregistruota 2811 Laimo ligos atvejų).

„Visų Europos šalių kontekste Lietuva išsiskiria ypatingai dideliu sergamumo erkiniu encefalito rodikliu. Pietinėse Europos šalyse dėl sauso klimato erkių gausa yra mažesnė, todėl ir sergamumas – mažesnis“, – sako A. Bartulienė.

Anot jos, Lietuvoje erkėms ypatinga gera gyventi dėl landšafto – daugiau nei trečdalį teritorijos sudaro miškai, kuriuose dominuoja mišrūs lapuočiai ir apleisti laukai. Taip pat joms palanku plisti dėl didelės laukinės faunos populiacijos ir pakankamo maisto, šilto ir drėgno klimato.

„Tikėtina, kad, šiltėjant klimatui ir esant pakankamam drėgmės kiekiui, erkių gausa ir įvairovė gali didėti. Taip pat gali daugėti ir erkių platinamų ligų“, – teigia gydytoja epidemiologė.