Turbūt dažnas pajaučia nerimą ant savo kūno pamatęs įsisiurbusią erkę. Pasak gydytojų, šiuo atveju nieko ypatingo daryti nereikia, užtenka tiesiog ją ištraukti, o tą vietą dezinfekuoti ir stebėti savo sveikatą mėnesį. Jeigu jaučiamas karščiavimas (esant erkiniam encefalitui jis prasideda per 1–2 savaites), būtina kreiptis į gydytoją.
Pasak Kauno ligoninės infekcinių ligų klinikos vadovės profesorės dr. Auksės Mickienės, rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu nėra didelė, priklauso nuo to, ar erkė užsikrėtusi, ir nesvarbu, kiek ilgai ji buvo įsisiurbusi.
„Kalbant apie erkinį encefalitą, virusas yra seilių liaukose, ir jeigu erkė praduria odą, tas virusas iš karto perduodamas. Laikas, kiek erkė išbuvo, nėra svarbus, – ar viena minutė, ar dvi dienos, kad ir labai greitai ištrauksite. Tuo erkinis encefalitas ir skiriasi nuo Laimo ligos, nes Laimo ligos sukėlėjai perduodami per dvi dienas. Jei erkė pašalinama greičiau, nuo Laimo ligos apsisaugoti galima, bet nuo erkinio encefalito – ne. Tai ir yra bloga žinia“, – kalbėjo A. Mickienė.
Pasak profesorės, gera žinia ta, kad nebūtinai visi, kurie užsikrečia, suserga.
„Net jeigu virusas patenka į kūną, vos trečdalis žmonių suserga, o kitiems nieko blogo neatsitinka, tik atsiranda antikūnų ir imuninė reakcija į patekusį virusą. Svarbu, ar erkė užsikrėtusi, ar ne, o patikimų duomenų apie tai, koks procentas erkių užkrėstas, mes neturime, tai priklauso nuo įvairių regionų (ten procentai skiriasi) ir nuo erkių stadijų (jų iš viso yra 4)“, – komentavo profesorė.
Kaip priduria A. Mickienė, kiekvienais metais erkiniu encefalitu suserga vidutiniškai apie 600 žmonių, o tendencija rodo, kad šios ligos susirgimų skaičius didėja.
„Miršta apie 1 % žmonių, mirties rizika nėra didelė, bet pagrindinė problema – ilgalaikės pasekmės. Maždaug trečdaliui ši liga palieka pasekmių, o 70 % visiškai pasveiksta. Tos pasekmės veikia gyvenimo kokybę“, – komentuoja profesorė A. Mickienė.
Simptomai, eiga ir pasekmės
Svarbu atskirti erkinio encefalito pagrindinius simptomus, jo eigą ir pasekmes. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro medicinos gydytojo Olego Aliancevičiaus (Oleg Aliancevič), ši liga yra erkinio encefalito viruso (EEV) sukeltas infekcinis procesas, pažeidžiantis smegenų, smegenų dangalų ir periferinių nervų audinius.
„Erkinio encefalito inkubacinis periodas (laikotarpis nuo viruso patekimo į organizmą iki klinikinių simptomų pasireiškimo) yra nuo 2 dienų iki mėnesio. Dažniausiai trunka 1–2 savaites. Erkiniam encefalitui būdinga dvibangė klinikinių simptomų eiga: pirmos erkinio encefalito bangos simptomai būna nespecifiniai – karščiavimas (dažniausiai nedidelis), gerklės, galvos, kaulų ir raumenų skausmai, kataro reiškiniai, nuovargis, bendras silpnumas“, – kalbėjo gydytojas.
O. Aliancevičiaus teigimu, po pirmos erkinio encefalito bangos būna tariamo pasveikimo periodas, kuris gali trukti nuo kelių dienų iki mėnesio, – tuomet išnyksta visi anksčiau minėti simptomai.
„Po tariamo pasveikimo atsiranda antra karščiavimo banga, jai būdingi centrinės nervų sistemos sutrikimai: stiprūs galvos skausmai, galvos svaigimas, pykinimas, pusiausvyros ir judesių koordinacijos sutrikimas, dvejinimasis akyse. Gali pasireikšti ir paralyžius“, – komentavo gydytojas.
Deja, pasak gydytojo, persirgus erkiniu encefalitu gali likti tam tikrų pasekmių: dėmesio stoka, miego sutrikimai, galvos skausmai. Šie simptomai po tam tikro laiko gali regresuoti. Gydytojo teigimu, jei ūmiuoju periodu atsirado paralyžius, veikiausiai tam tikro laipsnio neurologinis deficitas išliks visą gyvenimą.
Laimo ligos ir erkinio encefalito skirtumas
Be erkinio encefalito, žinoma Laimo liga, kurią irgi perduoda erkės. Kaip teigia Infekcinių ligų centro gydytojas, visų pirma, Laimo liga ir erkinis encefalitas – visiškai skirtingų etiologijų infekcijos: Laimo liga sukeliama borelijų (bakterijų) ir jai nebūdingas aukštas karščiavimas bei galvos skausmai, klinikinė eiga vangesnė.
„Dažniausias Laimo ligos simptomas yra specifinis bėrimas (migruojanti eritema), tai visiškai nebūdinga erkiniam encefalitui. Be to, Laimo liga gali pasireikšti nugaros ir sąnarių skausmais, veido nervo paralyžiumi – tokie simptomai nėra būdingi erkiniam encefalitui. Pažymėtina, kad Laimo liga efektyviai gydoma antibiotikais, veikiančiais borelijas, o erkinis encefalitas specifinio gydymo neturi“, – kalbėjo gydytojas.
Persirgusiems skiepytis daugiau nereikia
Siekiant apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų, O. Aliancevičiaus teigimu, svarbu laikytis tam tikrų rekomendacijų: būnant gamtoje dėvėti šviesius drabužius, kelnių klešnės ir rankovės turi būti gerai prigludusios prie kūno. Pabuvus gamtoje svarbu apžiūrėti save, pastebėjus įsisegusias erkes kuo skubiau jas ištraukti. Taip pat svarbu vengti vartoti nevirintą pieną.
„Veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito yra skiepai. Skirtingų tyrimų duomenimis, jų veiksmingumas – apie 95 %. Rekomenduojama skiepytis visiems asmenimis, gyvenantiems endeminėse zonose ir keliaujantiems į endeminius regionus (visa Lietuva laikoma endemine erkinio encefalito zona). Nuo erkinio encefalito galima skiepyti ir vaikus nuo 1 metų“, – kalbėjo O. Aliancevičius.
Kaip priduria profesorė A. Mickienė, ši liga pavojinga nepaskiepytiems žmonėms, bet ne mažiau viskas priklauso ir nuo to, kaip dažnai būnama gamtoje.
„Žmonėms, kurie gyvena kaimiškose vietovėse, turi sodybų, būna prie ežerų, didesnė rizika užsikrėsti negu tiems, kurie daug laiko praleidžia namuose prie kompiuterio“, – sakė profesorė.
Pasak jos, jeigu žmogus jau sirgo šia liga, skiepytis nereikia; tai yra vienintelis privalumas persirgus nepaskiepytiems: „Kai prasergama, skiepytis nereikia. Antrą kartą šia liga daugiau nebesusirgsite, todėl skiepytis reikia nesirgusiems.“