Nevaldomos kojos, epilepsijos priepuoliai ir pusmetis ligoninėje – skamba kaip košmaras, tačiau tokia yra erkinio encefalito realybė, kurią savo kailiu patyrė Monika Pakėnaitė. Jauna mergina pripažįsta, kad ši liga iš jos gyvenimo išbraukė visą pusmetį, kuris jai tapo žiauria pamoka.
Įsisiurbusi erkė sugadino atostogas: iš merginos „atėmė“ kojas
Jaučiausi, lyg kažkas man atimtų kojas – turėdavau vis už kažko pasilaikyti, nes negalėjau paeiti, o pilve buvo toks jausmas, lyg koks elektros šokas būtų.
Monika Pakėnaitė
Birželio mėnesį Monika su draugu atostogavo Latvijoje prie jūros. Netrukus jie pastebėjo, kad pasirinktoje poilsio vietoje „atostogauja“ ir erkės.
Vieną vakarą, išlipęs iš vandens, Monikos draugas ant savo kojos aptiko erkę. Netrukus Monika pastebėjo erkę ir ant savo kojos – ši jau buvo spėjusi įsisiurbti. Tąkart Monika nė neįsivaizdavo, kiek nemalonumų jai visa tai sukels. Pirmieji simptomai pasireiškė praėjus kelioms dienoms.
„Galvojau, kad peršalau. Labai keistai jaučiausi, vos paeidavau, pojūčiai susimaišė. Po kelių dienų šis keistas peršalimas praėjo, tačiau po savaitės sugrįžo – pradėjo galvą skaudėti, jokie vaistai nepadėjo. Jaučiausi, lyg kažkas man atimtų kojas – turėdavau vis už kažko pasilaikyti, nes negalėjau paeiti, o pilve buvo toks jausmas, lyg koks elektros šokas būtų“, – keistus pojūčius prisimena Monika.
Mergina skaičiuoja, jog daugiau nei savaitę laiko į gydytojus nesikreipė, nes neiškart suprato, kas jai gali būti. Kadangi oras prie jūros buvo vėjuotas, iš pradžių ji tikėjo, kad tai – viso labo peršalimas. Antrąkart pasikartojusi karščiavimo banga ir kasdien silpstančios kojos leido suprasti, kad dėl visko gali būti kalta prie jūros sutikta erkė.
Labiausiai bijojau dėl vaikščiojimo, kuris staigiai pradėjo blogėti. Pirmomis dienomis kojas sutraukdavo 10–15 minučių, vėliau visiškai nepaeidavau – kojas mėtydavo į visas puses, negalėjau jų valdyti. Tada dar pradėjo dvejintis akyse, o užvis baisiausia buvo, kai prasidėjo epilepsijos priepuolis.
Monika Pakėnaitė
Pusmetį praleido ligoninėje: čia prasidėjo epilepsijos priepuoliai
Įtardama erkinį encefalitą, Monika nuskubėjo į ligoninę, kurioje atlikti kraujo tyrimai patvirtino merginos įtarimus. Nors ji anksčiau nebuvo skiepyta nuo erkinio encefalito, naudojo kitas apsisaugojimo priemones – specialius purškiklius. Pasirodo, šįkart jų neužteko, ir Monikai teko gultis į ligoninę.
„Labiausiai bijojau dėl vaikščiojimo, kuris staigiai pradėjo blogėti. Pirmomis dienomis kojas sutraukdavo 10–15 minučių, vėliau visiškai nepaeidavau – kojas mėtydavo į visas puses, negalėjau jų valdyti. Tada dar pradėjo dvejintis akyse, o užvis baisiausia buvo, kai prasidėjo epilepsijos priepuolis“, – prisimena Monika.
Epilepsijos priepuolis Moniką ištiko ne kartą: siaubą keliantys traukuliai ją apėmė ir būnant namuose, ir ligoninėje. Viskas prasidėdavo nuo to, kad merginai nutirpdavo veidas.
„Gulėjau klinikoje, man plovė kraują. Nieko daugiau negalėjo padaryti, tik plauti kraują ir atlikti tyrimus. Begulint ligoninėje, viskas pamažu atsistatė: pradėjau ir vėl normaliai vaikščioti. Daugiau epilepsijos priepuolių nebuvo. Gėriau vaistus nuo traukulių, tačiau nuo jų man buvo siaubinga alergija“, – teigia ji.
Laikas gydo, bet labai lėtai. Iš manęs dviems metams atimtos vairavimo teisės – jų negrąžins tol, kol smegenys nerodys jokių pakitimų. Tokia liga bent pusei metų palaužia žmogų, kai kuriems suparalyžiuoja kūną. Laimei, man to nebuvo. Esu jauna – atsilaikysiu.
Monika Pakėnaitė
Nors šiandien Monika jaučiasi gerai, ji sutinka, kad erkinis encefalitas pakeitė jos gyvenimą. Merginai teko beveik pusę metų pragulėti ligoninėje, iškęsti milžiniškus galvos skausmus, nuo vaistų nukentėjo kepenys, inkstai, širdis, plaučiai.
„Ilgą laiką buvau sulėtėjusi, negalėjau dirbti. Bijojau, kad tik man dar vieno epilepsijos priepuolio nebūtų. Laikas gydo, bet labai lėtai. Iš manęs dviems metams atimtos vairavimo teisės – jų negrąžins tol, kol smegenys nerodys jokių pakitimų. Tokia liga bent pusei metų palaužia žmogų, kai kuriems suparalyžiuoja kūną. Laimei, man to nebuvo. Esu jauna – atsilaikysiu“, – optimizmo nepraranda Monika.
Dažną persirgusį nemalonūs padariniai lydi visą gyvenimą
Tik maža dalis žmonių išeina iš ligoninės pilnai pasveikę. Dalis pasveiksta per 2–3 mėnesius, kiti gali sveikti net ir iki 9–12 mėnesių.
Auksė Mickienė
Lietuvos infektologų draugijos narė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė teigia, kad persirgusieji erkiniu encefalitu sveiksta labai lėtai, o ir visiškai pasveikti pavyksta tikrai ne visiems.
„Tik maža dalis žmonių išeina iš ligoninės pilnai pasveikę. Dalis pasveiksta per 2–3 mėnesius, kiti gali sveikti net ir iki 9–12 mėnesių. Trukmė priklauso nuo ligos sunkumo formos, gretutinių ligų, paciento amžiaus. Trečdaliui visų persirgusių lieka ilgalaikės pasekmės. Kas po metų nebeišnyksta, su tuo žmonės tiesiog susitaiko ir toliau turi gyventi kitaip, nei iki susirgimo“, – aiškina profesorė.
A. Mikcienė teigia, kad Monikos atvejis jai jau pažįstamas. Merginai pasireiškę epilepsijos priepuoliai, anot profesorės, yra itin retas reiškinys – dėl šios priežasties ji Monikos atvejį vadina išskirtiniu.
Dėl neurologinių padarinių nukenčia žmogaus gyvenimo kokybė, jie nebegali gyventi be pagalbos. Tai būna paralyžiai, kurie neatsistato arba atsistato tik dalinai, koordinacijos sutrikimai, kartais ir psichikos sutrikimai, Parkinsono tipo sindromai, išimtiniais atvejais – traukuliai.
Auksė Mickienė
„Traukuliai – išimtiniai erkinio encefalito padariniai. Tokie atvejai pasitaiko ne dažniau kaip vienam žmogui iš šimto, todėl galima sakyti, kad tai labiau išimtis, nei taisyklė. Moteris jautėsi taip, tarsi jai atimtų kojas, tačiau nereikėtų šiuo atveju to painioti su paralyžiumi – ji nebuvo paralyžiuota. O paralyžiai šioje ligoje būdingi ne kojoms, o rankoms, ir pasireiškia 10–15 proc. atvejų. Tai yra labai sunki pasekmė, kuri sunkiai atsistato ir labai sutrikdo gyvenimo kokybę“, – teigia A. Mickienė.
O kokių apskritai ilgalaikių pasekmių gali palikti erkinis encefalitas? Anot profesorės, maždaug 8 proc. žmonių susiduria su neurologinėmis pasekmėmis.
„Dėl neurologinių padarinių nukenčia žmogaus gyvenimo kokybė, jie nebegali gyventi be pagalbos. Tai būna paralyžiai, kurie neatsistato arba atsistato tik dalinai, koordinacijos sutrikimai, kartais ir psichikos sutrikimai, Parkinsono tipo sindromai, išimtiniais atvejais – traukuliai. Tai grubios pasekmės“, – aiškina profesorė.
Vis dėlto, didžiausia problema ji vadina tai, kad kas penktas persirgęs erkiniu encefalitu turi neurokognityvinį sindromą.
„Tai reiškia, kad po šios ligos nukenčia pažintinės funkcijos: tai mąstymo, dėmesio koncentracijos sutrikimai, kankina galvos skausmas, miego ir atminties sutrikimai. Neurokognityvinis sindromas pasireiškia vienam iš penkių persirgusių žmonių, o dėl to jie negali tęsti to paties darbo, jiems sunku, reikia vartoti įvairias tabletes, antidepresantus, sunkiau sekasi mokslai. Nors rankos ir kojos juda, žmogus vis tiek jaučiasi blogai“, – teigia A. Mickienė.
