Pasivaikščiojimas parke su dukrele vyrui sukėlė siaubą: tik grįžęs namo suprato, kuo viskas galėjo baigtis

Įprastas pasivaikščiojimas parke vilniečiui Dariui sukėlė siaubą: grįžęs namo jis pastebėjo erkę, besitaikančią į jo 7 mėnesių dukrelę. Kadangi nuo erkinio encefalito skiepijama tik nuo vienerių metų, mažylių tėvai turėtų būti ypač atsargūs. Tuo pačiu Darius nori visus perspėti: net jei nekeliate kojos iš namų – vis tiek nesate saugūs nuo erkių sukeliamų ligų.

Erkės ne juokais išgąsdino vilnietį: nuo jų niekur nepasislėpsi

Gydytojai skiepus įvardija kaip vienintelę priemonę, kuriai veikiant mūsų organizmą susidaro imuninis atsakas prieš erkinio encefalito virusą. Vis dėlto, skiepytis gali ne visi: pavyzdžiui, vaikai iki vienerių metų, asmenys, turintys padidėjusį jautrumą veikliajai vakcinos medžiagai, kiaušiniams, vištos baltymams. Jiems tenka imtis kitų atsargumo priemonių.

Vilniečiui Dariui teko girdėti ne vieną istoriją apie tai, kaip svarbu saugotis nuo erkių net ir tiems, kurie niekur neina iš namų ir po jokius miškus nevaikštinėja. „Visada galvojau, kad čia yra tokia šiek tiek propaganda. Galvoju: na kaip gi tas žmogus, sėdintis visą laiką bute, gali apsikrėsti? Pasirodo, grėsmė kyla ir namuose“, – perspėja vyras.

Kovo viduryje jis vaikščiojo su 7 mėnesių kūdikiu ir šunimi po Vingio parką – ne brūzgynais, o asfaltuotas ir žvyro takeliais.

„Grįžus namo, po geros valandos, aš laikau kūdikį ant rankų – kelių mėnesių vaiką, kuris dar net neropoja ir vaikščioti ant žemės negali. Žiūriu: jam ant galvos ropoja stambi, guvi erkutė, ir jau taikosi įsisiurbti. Ačiū Dievui, nespėjo įsisiurbti – nuėmėme, bet faktas tas, kad net ir seni žmonės, kurie neina į mišką, arba kūdikiai, kurie dar net nevaikšto, turi saugotis nuo erkių“, – teigia vyras.

Jam teko girdėti ir apie atvejį, kuomet senas žmogus, visą laiką leidžiantis namuose, erkę „pasigavo“ nuo savo katino, kuris ją parsinešė iš lauko.

„Tiek seni, tiek jauni, tiek kūdikiai, kurie neturi jokio tiesioginio sąlyčio su žole ir neina į gamtą, vis tiek yra pavojuje. Kūdikio skiepyti dar negalime, tad vienintelė apsauga – nuolatinė priežiūra. Aš daug laiko praleidžiu miške, o savęs kartais taip atidžiai ir neapsižiūri. Dabar, jausdamas tą atsakomybę, kad tu gali būti tas erkių nešiotojas, tai pirmiausia, grįžęs iš miško, apsižiūri“, – sako vyras.

Erkių pamėgtose vietose pataria saugotis cheminiais preparatais

Kaip minėta, skiepai nuo erkinio encefalito tinkami ne visiems. Šiems asmenims tenka imtis kitokių apsisaugojimo priemonių, viena iš jų – atidus savo kūno stebėjimas po kiekvieno pasivaikščiojimo erkių pamėgtose zonose. Papildomai apsaugai gali būti naudojami ir įvairūs repelentai. Kokių jų galima rasti šiandien ir koks jų poveikis?

„Mano vaistinės“ projektų su vaistinėmis vadovas, vaistininkas Dalius Rastauskas teigia, kad šiai dienai, pagal veikliąsias medžiagas, produktus nuo erkių būtų galima skirti į dvi dideles grupes – cheminiai ir natūralūs preparatai.

Šias dvi grupes pagal preparato naudojimo formą galima išskirti į repelentus, tepalus, aerozolius, apyrankes ir pan. Cheminiai preparatai – tai dažniausiai purškiami repelentai, kurie turi savyje medžiagas, kurios tiesiog labai nepatinka vabzdžiams, tarp jų ir erkėms.

„Poveikis matuojamas valandomis. Priemonių veiksmingumas skiriasi nuo kelių iki 6 ar net 8 valandų. Poveikis pačiam vabzdžiui – atgrasantis. Erkė tiesiog vengia ropoti paviršiumi, kuris yra išpurkštas preparatu“, – aiškina D. Rastauskas.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis sau tinkamą priemonę? Anot vaistininko, visuomet renkantis priemonę reikia žinoti, kokio intensyvumo aplinkoje planuojate būti.

Jei tai yra parkai, retas spygliuočių miškas ar tiesiog nuosavo namo kiemas, kur erkių koncentracija yra maža, užteks ir paprasto, stiprų kvapą turinčio natūralaus eterinio aliejaus. Rinkoje dažniausiai yra jų mišiniai.

„Jei žmogus planuoja laisvalaikį leisti gamtoje, kurioje erkių koncentracija yra didesnė, rekomenduočiau cheminius repelentus, apyrankes. Veiklioji medžiaga veiks iki 8 valandų. Apyrankės – individualiai pagal gamintojo rekomendacijas. Vaikams preparatus reiktų rinktis tik natūralius. Cheminiai preparatai neturi patekti į akis, burną ar ant žaizdos. Mažuosius šioje vietoje sunku sukontroliuoti, todėl vaikams rekomenduotume rinktis natūralius eterinius aliejus ir nepatingėti tepti dažniau rizikingas kūno vietas“, – pataria D. Rastauskas.

Vaistininkas pabrėžia, kad priemonės nuo erkių veiksmingumas – labai individualus dalykas, todėl veiksmingiausią priemonę įvardinti būtų sunku.

„Žmogus būna naudoja repelentą, bet vis tiek teko turėti reikalų su erkėmis. Ar tai preparato neveiksnumas, ar tiesiog erkė užlipo per neapipurkštą vietą, sunku atsakyti. Medžiotojai, žvejai, vienareikšmiškai išskiria repelentus, kurie savo sudėtyje turi veikliąją medžiagą, vadinamą DEET. Medžiagą yra veiksminga, bet tuo pačiu ir pavojinga. Patekus į akis ar burną, būtina iškart praustis. Klientai taip pat giria ir apyrankes, tačiau nereikia pamiršti, kad tai apsauga nuo erkių, lipančių rankomis. Neturėkite iliuzijų, kad rankos apyrankė nubaidys erkes, lipančias kojomis, todėl kojas reiktų išpurkšti vienu iš ankščiau minėtų preparatų“, – perspėja vaistininkas.

Preparatai kelia diskusijas dėl poveikio sveikatai, bet riziką reikia pasverti

Tuo metu „Gintarinė vaistinės“ vaistininkė Edita Stankevičiūtė įvardija, kad šiandien vaistinėse galima rasti daug ir įvairių pavidalų vabzdžius atbaidančių priemonių – repelentų: purškalai, kremai, apyrankės, servetėlės.

„Jie skiriasi savo sudėtimi ir kokiu pagrindu pagaminti: vieni yra su DEET medžiaga (N,N-dietil-meta-toluamidas), veikiantys cheminiu pagrindu, kiti pagaminti augalinių veikliųjų medžiagų pagrindu. Taip pat skiriasi jų veikimo laikas ir stiprumas. Svarbu repelento nenaudoti dažniau nei nurodyta ant pakuotės. Natūraliu pagrindu pagaminti repelentai veikia iki 4 valandų. Stipresni veikia nuo 4 iki 8 valandų, priklausomai nuo DEET koncentracijos. Repelentus patartina purkšti 15 centimetrų atstumu ant atvirų vietų“, – pataria vaistininkė.

Anot E. Stankevičiūtės, renkantis sau tinkamą priemonę, labai svarbu atkreipti dėmesį, kas naudos apsauginę priemonę nuo vabzdžių – vaikas ar suaugęs žmogus. Cheminius repelentus rekomenduojama naudoti vaikams nuo 10 metų. Augalinių veikliųjų medžiagų pagrindu pagamintas priemones galima naudoti vaikams nuo 2,5 metų. Repelentai turi galiojimo laiką ir jų negalima laikyti ant kaitrios saulės.

E. Stankevičiūtė pabrėžia, kad veiksmingesnės yra priemonės su DEET medžiagomis. Vis dėlto, ši medžiaga, nors ir naudojama daug metų, kelia daug diskusijų dėl poveikio sveikatai.

„Lietuva, Latvija ir Estija, ES yra priskiriamos prie šalių, kuriose didžiausia rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu. Labiausiai ligą pernešančios erkės paplitusios centrinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje. Tad, gyvenant ar vykstant į regioną, kuris yra laikomas padidintos rizikos užsikrėsti erkiniu encefalitu, repelento nauda nusveria riziką. Nes erkinis encefalitas – viena sunkiausių erkių platinamų ligų“, – teigia vaistininkė.

Todėl ji rekomenduoja analizuoti priemonių sudėtį, žiūrėti, kad DEET repelento kiekis būtų kuo mažesnis, visada svarbu laikytis atsargumo ir specialistų rekomendacijų.

„Augalinių repelentų siūloma nenaudoti ten, kur didelė rizika susirgti vabzdžių platinamomis ligomis. Bet jie yra tinkamiausias pasirinkimas mažiems vaikams, taip pat tiems žmonėms, kurie negali naudoti cheminių preparatų. Svarbu atminti, kad repelentų negalima naudoti ant pažeistos ar saulės nudegintos odos, taip pat svarbu saugoti akis, gleivinės ir kvėpavimo takus. Panaudojus repelentus ir grįžus namo, rekomenduojame švariai nuplauti apipurkštas ar pateptas vietas, naudojant muilą be šarmų“, – pataria E. Stankevičiūtė.