Erkinis encefalitas – susirgimas, kuriuo kasmet užsikrečia apie 500 lietuvių. Profesorė „Delfi“ papasakojo, kokia jo eiga ir su kokiu susirgimu galima supainioti, o Kaune gyvenantis vyriškis pasidalijo asmeniškai žinoma patirtimi.
Kaunietis (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) papasakojo apie bičiulį, kuriam paprastas grybavimas baigėsi sunkia ir ilgalaike reabilitacija.
„Mano draugas erkiniu užsikrėtė išvykoje miškuose. Erkė įkando grybaujant, bet jis to nesureikšmino – išsitraukė tą erkę ir tiek. Ko tik nebūna grybaujant, taip?
Na, tai praėjo kiek laiko, viskas buvo gerai. Praėjus porai savaičių, iš pradžių jis pajuto nedidelius negalavimus, kurių nesureikšmino. Raumenis paskaudėjo, peršalimą pajuto, kažkas tokio. Bet tai praėjo.
Gerokai vėliau staiga jis pradėjo jaustis visai prastai: svaigo galva, sutriko motorika, žmogų tiesiog mėtė į šonus. Jis keistai judėjo, nevaliojo daryti įvairių fizinių veiksmų. Bet ir tada kažkaip nebuvo suprasta, kad jam būtent erkinis encefalitas. Nežinau, pas ką ten pataikė pasikonsultuoti savo poliklinikoj, bet buvo pasiūlyta mintis, kad gal jam vestibiuliarinis aparatas nežinia ko sutriko.
Ir tik dar vėliau, kai žmogus jau pateko į ligoninę vos paeidamas, buvo išsiaiškinta, kas tai. Jo laukė ilgas gydymasis, nes jau buvo pasikeitę judesiai, visa motorika. Paskui dar ilgai buvo reabilitacijoje, mokėsi judėti iš naujo. O dabar atrodo pasveikęs, aišku, nežinau, kaip jaučiasi viduje“, – pasakojo kaunietis.
Pirmąją stadiją lengva supainioti
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto infekcinių klinikos ligų vadovė prof. dr. Auksė Mickienė pirmiausia paaiškino, kad nors erkės – dažniausias, tačiau ne vienintelis užsikrėtimo būdas.
„Užsikrečiama, žinoma, ne nuo kiekvienos erkės. Lietuvoje kasmet būna apie 500 atvejų, tačiau kartais ir daugiau. Yra buvę, kai per metus sirgo daugiau kaip 700 žmonių.
Dar vienas užsikrėtimo kelias, kuris yra ne toks įprastas – per nevirinto karvių ir ožkų pieno produktus. Dabar tai aktualu, nes ekologinis žemės ūkis kartais gamina produktus su nepasterizuoto pieno dalimi.
Ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europoje į tam tikrus sūrius turi dėti kažkiek termiškai neapdoroto pieno – reikia turėti omenyje, kad tada irgi atsiranda rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu“, – įspėjo medikė.
Užsikrėtus erkiniu encefalitu pirmieji pokyčiai organizme pastebimi per mėnesį – iki 28 dienų. Tačiau pasijutus blogai, pirmosios stadijos simptomus labai lengva sumaišyti su kita populiaria liga – gripu.
„Pirmieji simptomai – tarsi gripas. Taip ir vadinama susirgus, vasariniu gripu: žmogus sukarščiuoja, laužo kaulus, skauda raumenis, kartais paperšti gerklę. Į gripo panašūs simptomai.
Pirmąją ligos stadiją – tą „gripavimą“ – dauguma tiesiog išvaikšto, nesikreipia į gydytojus. Gydosi simptomus nespecifinėmis priemonėmis: vaistais su paracetamoliu ir ibuprofenu. Nukrenta temperatūra, praeina skausmai, o tada keletą dienų – iki savaitės – žmogus jau jaučiasi visai neblogai.
O tada antrą kartą sukarščiuoja. Kai žmogus antrąjį kartą sukarščiuoja, virusas jau pasiekia smegenis ir atsiranda nervų sistemos pažeidimų simptomai. Būklė jau būna žymiai blogesnė, pacientai visada pasiekia stacionarą, nes namie tokios būklės jau neišbūsi.
Atsiranda galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, vėmimas. Žmogus nori paeiti, bet negali, jį mėto į šonus. Jaučiasi nestabilus, mieguistas. Tokie požymiai laikomi antrąja ligos stadija ir tada žmogus patenka į ligoninę“, – įvardijo A. Mickienė.
Lieka net paralyžiuoti
Ši liga neturi specifinio gydymo, konkretaus vaisto, kurį galėtum paskirti ir jis sustabdytų virusą. Tad gydymas – tik skirtas palengvinti kankinančius simptomus.
„Patekti į ligoninę reikia tam, kad žmogus būtų gydytojo priežiūroje. Pacientai labai karščiuoja, negali valgyti, gerti, vemia. Jiems reikalingos lašelinės, vaistai nuo galvos skausmo, nuo pykinimo, nuo vėmimo.
Esant antrai ligos stadijai, per pirmą savaitę būklė gali stipriai blogėti. Gali būti pažeidžiamos smegenų struktūros, trikti kvėpavimas, sąmonė. Todėl kiekvieną dieną stacionare gydytojai vertina paciento neurologinę būklę ir kartais prireikia net gydymo reanimacijoje. Svarbiausia yra ta kasdienė gydytojo apžiūra, kad būtų aišku, ar pavojingai neprogresuoja smegenų pažeidimai.
Sunkiausios formos – kuomet atsiranda rankų, rečiau – kojų paralyžiai. Taip pat kai vis labiau trinka sąmonė, atsiranda smegenų paburkimas. Tokiu atveju žmogus pakliūna į reanimaciją, jam reikia dirbtinės plaučių ventiliacijos. Gydymas gali užtrukti labai ilgai“, – teigė gydytoja.
A. Mickienė įvardijo, kad, turimais duomenimis, maždaug 70 proc. žmonių pasveiksta visiškai. Apie 8-9 proc. žmonių lieka grubios pasekmės: tai yra paralyžius, kuris neatistato, arba raumenų atrofija, arba dideli koordinacijos sutrikimai. Tada žmogui visą likusį gyvenimą tikriausiai bus reikalinga pagalba.
Apie 20 proc. žmonių, medikės teigimu, tęsiasi vadinamas poencefalitinis sindromas: „Lieka sutrikęs dėmesys, atmintis, susikaupimas. Mažesnė streso tolerancija. Apskritai, sutrinka įvairios psichiatrinės neuro kognityvinės ir pažintinės funkcijos. Tada pakinta žmogaus gyvenimo kokybė.“
Vienas geriausias sprendimas
A. Mickienė pabrėžė, kad vienintelis būdas garantuotai išvengti sunkių šios ligos pasekmių, – skiepytis.
„Blogoji žinia ta, kad nuo erkinio encefalito nėra specifinio gydymo. Panašiai, kaip ir su šių dienų aktualija, COVID-19, gydymas apsiriboja simptomų lengvinimu. Bet geroji žinia, lygiai taip pat kaip su COVID-19, kad yra skiepai ir galima tos ligos apskritai išvengti.
Skiepai nuo erkinio encefalito yra labai geri, o liga – Lietuvoje labai paplitusi. Dabar pats laikas skiepytis, raginčiau tai ir padaryti“, – patarė medikė.
Tiesa, kadangi COVID-19 vakcina yra nauja, yra nustatyta, kad tarp jos ir kitos negyvos vakcinos – kaip nuo erkinio encefalito – turėtų būti dviejų savaičių tarpas.