Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Medicinos entomologė Milda Žygutienė pastebi, kad Lietuvoje juntama tendencija, kad šalyje erkių platinamos ligomis sergamumas auga.
„Tai yra gamtinės židininės infekcijos, kurių rodikliai turi tendenciją banguoti stebint ilguoju laikotarpiu. Vienais metais gali būti daugiau susirgimų, kitais mažiau, nes tam įtaką daro tokios aplinkybės kaip gamtos sąlygos. Be to, yra sudėtinga jų perdavimo sistema – sukėlėjas, pernešėjas, žmogus“, – kalbėjo ji.
Grupiniai susirgimai tik per pieną
Vis dėlto specialistė vardijo, kad per paskutinį dešimtmetį daugiausia erkinio encefalito atvejų buvo fiksuota 2003 ir 2016 m. Tuomet sergamumas 100 tūkst. gyventojų siekė apie 22, o kalbant apie Laimo ligą – daugiau nei 100.
Vis dėlto kalbant apie erkinį encefalitą ar Laimo ligą, užsikrėtimai yra pavieniai: vienu metu nesuserga daug žmonių. Iš kitos pusės grupiniai susirgimai erkiniu encefalitu gali būti fiksuojami užsikrėtus juo per pieną. Paskutiniu metu Lietuvoje buvo fiksuoti tokie atvejai pavartojus nepasterizuotą ožkos pieną.
Statistika apie sergamumą atkeliauja iš sveikatos priežiūros įstaigų. Deja, pagal tai negalima spręsti, kur daugiausia įvyksta užsikrėtimų šiomis ligomis: gyventojas gali grybauti Dzūkijoje, o pastebėjęs, kad kažkas negerai, kreiptis į polikliniką Vilniuje.
Vis dėlto M. Žygutienė teigė, kad yra atliekamos analizės ir pagal užsikrėtimo vietą.
„Verta paminėti, kad 1 proc. yra įvežama iš kitų šalių, pavyzdžiui, Švedijos, Latvijos, Vokietijos. Vis dėlto galima pastebėti, kad užsikrečiama atvykus į kurortines vietas: Klaipėdos apskritį, Kuršių neriją, Palangą. Patys palangiškiai tiek daug neserga, bet turime atspirties tašką, kur matome daugiau susirgimų“, – kalbėjo pašnekovė.
Kur fiksuojama daugiausiai susirgimų?
Pasak specialistės, erkinio encefalito paskutiniais metais daugiausia susirgimų fiksuojama Utenos apskrityje.
„Jei prieš dešimtmetį sakydavome, kad didžiausias sergamumas pastebimas Vidurio Lietuvoje (Šiaulių, Panevėžio ir Kauno), tai paskutiniais metais tose apskrityse pamažėjo erkinio encefalito atvejų, bet į šią teritoriją įsitraukė Vilniaus apskritis. Pastebima, kad Vilniaus ir Trakų rajonai tapo tomis vietomis, kur tikrai matome daug užsikrėtimų erkiniu encefalitu“, – vardijo M. Žygutienė.
Laimo ligos daugiau atvejų pernai buvo pastebėta tarp didesnių miestų gyventojų – Vilniaus, Panevėžio, Kauno ir Tauragės. Šiuose miestuose sergamumo rodiklis buvo didesnis nei Lietuvos vidurkis.
Lyderiai blogąja prasme Europoje
M. Žygutienė taip pat priminė, kad Europoje Lietuva lyderiauja pagal užsikrėtimą erkiniu encefalitu, o Laimo ligos rodikliai – vieni didesnių žemyne.
„Yra keturios šalys, kuriose registruojami didžiausi susirgimų skaičiai, tai – Lietuva, Latvija, Estija ir Slovėnija, – tęsė ji. – Kalbant apie Europą, esame klimato zonos centre, kur geriausios sąlygos veistis erkėms. Visos paminėtos šalys žalios, o tai labai palanku erkėms gyventi. Pastebima, kad erkių platinamų ligų plitimas auga žemyne nuo 1993 m.“.
Kartu pašnekovė pridėjo, kad erkėms labai nepalanki sausra, todėl, pavyzdžiui, pernai buvo fiksuotas mažesnis sergamumas.
„Erkei būtina drėgmė. Kai sausa, ji labai saugo save ir nebūna tokia aktyvi. Kai sausa miške, turime ir mažą grybų bei uogų derlių, o tuomet ir žmogus mažiau laiko praleidžia miške“, – argumentavo specialistė.