Šios rizikos dažnas neįvertina: erkiniu encefalitu galite užsikrėsti net neišėję iš namų

Kovo mėnuo ne tik džiugina pavasario pradžia, bet ir verčia susirūpinti dėl bundančių erkių. Kaip žinoma, pavojingas ligas jos gali sukelti ne tik žmogui, bet ir keturkojams augintiniams. Negana to, gali nutikti ir taip, jog iš lauko grįžęs augintinis „parsineš“ erkę ne tik sau, bet ir savo šeimininkui. Apie tai, kaip nuo skaudžių pasekmių efektyviai apsaugoti augintinį, o tuo pačiu ir save, kalbame su veterinarijos gydytojais.

Kuo vėliau ištrauksite erkę, tuo didesnė gali būti užsikrėtimo rizika

Augintinio kailyje iš lauko parnešta erkė yra pavojinga ne tik augintiniui, bet ir jo šeimininkui. Tai pabrėžianti veterinarijos klinikos „Greitoji žirafa“ veterinarijos gydytoja Milda Marčiulionytė įvardija, kokios grėsmės gali tykoti, jei augintinis namo grįžo „ne vienas“.

„Jei šeimininkas naktį dalinasi lova su augintiniu, arba augintinio kailis tankesnis ir erkė neranda patogios prieigos prie gyvūno odos, lengva kraujasiurbio auka tapti gali būtent šeimininkas. Lietuvoje labiausiai paplitusios Ixodes genties Ixodes ricinus erkės. Įsisiurbusios nimfos ar suaugusios erkės gali užkrėsti žmogų Laimo liga ar erkiniu encefalitu. Ta pati erkių rūšis pavojinga ir šunims dėl pernešamų ligų, tokių kaip babeziozė, boreliozė, anaplazmozė ar erlichiozė“, – įspėja M. Marčiulionytė.

Todėl, grįžus iš pasivaikščiojimų su augintiniu, veterinarijos gydytoja rekomenduoja atidžiai apžiūrėti visą jo kūną, o ypač atkreipti dėmesį į erkių mėgstamas ir mažiau pastebimas vietas: ausis, snukio sritį, tarpupirščius, pilvą, pažastis ir kirkšnis.

Nors perspėjimas atidžiai apžiūrėti augintinio kailį po pasivaikščiojimo turbūt girdėtas kiekvienam šeimininkui, svarbu įsidėmėti, kodėl būtina tai daryti. Tad ką „laimėsime“ laiku aptikę erkę?

„Erkei įkandus ir maitinantis gyvūno krauju, užkratas į šuns kraujotaką gali patekti per 2–3 paras nuo įsisiurbimo – greičiau, nei erkė baigia maitintis ir nukrenta. Todėl labai svarbu, aptikus erkę, kuo greičiau ją ištraukti pincetu ar specialiu traukikliu. Užsikrėtimo tikimybė išliks, bet kuo greičiau erkė bus pašalinta, tuo rizika mažesnė. O mažiausia tikimybė užsikrėsti yra naudojant augintiniui tinkamus preparatus apsaugai nuo erkių ir atidžiai apžiūrint gyvūno kūną po kiekvieno pasivaikščiojimo“, – pataria M. Marčiulionytė.

Apsaugos priemonių yra įvairių, tačiau jos turi ir pliusų, ir minusų

Kalbant apie apsaugines priemones augintiniams nuo erkių, tinkamiausių šeimininkai ieško individualiai, mat priemonių efektyvumas skirtingiems gyvūnams nėra vienodas. Tad veterinarijos gydytoja įvardija, kokius privalumus ir trūkumus reikėtų apsvarstyti renkantis skirtingas priemones, bei kokiu principu jos veikia.

„Viena dažniausiai naudojamų apsaugos nuo erkių priemonių – tai keteros srityje, tarp menčių, ant odos lašinami kasmėnesiniai lašai, kurie efektyviai veikia blusas ir kraujasiurbes erkes. Užlašintas tirpalas su esančiomis veikliosiomis medžiagomis įsiskverbia į poodinius riebalus, plaukų riebalines liaukutes, iš kur vaistas, sutepus plauką riebalais, patenka ant kiekvieno kailio plauko ir greitai pasiskirsto kūno paviršiuje. Todėl preparatą gan saugu naudoti, nes jo sisteminė adsorbcija yra maža ir trumpo veikimo, ir tik nedidelis kiekis yra pašalinamas per inkstus ir kepenis.

Atkreipsiu dėmesį, kad dažnai maudant gyvūną kai kurių preparatų veiksmingumas mažėja. Nutinka ir taip, kad vos sulašinus lašiukus dalį preparato, augintinis nusipurto, todėl apsauga gali būti nepakankama“, – įspėja M. Marčiulionytė.

Anot jos, specialūs antkakliai taip pat turi privalumų: ilgas veikimo laikotarpis, produktas nelaidus vandeniui, o jei gyvūnas sušlampa, antkaklio veiksmingumas nepablogėja. Tačiau reikėtų vengti ilgalaikio kontakto su vandeniu ar dažno šampūno naudojimo, kadangi tai gali sutrumpinti antkaklio veiksmingumo laiką.

Kita vertus, antkaklio veiksmingumą taip pat gali riboti gyvūno kailio tankumas, reikalingas nuolatinis tikrinimas ar antkaklis neatsipalaidavęs, nes jo efektyvumas pasireiškia tuomet, kai kontaktuoja su oda.

Dar viena iš dažniausiai naudojamų priemonių augintiniams nuo erkių – receptinės tabletės, kurias galima įsigyti tik veterinarijos klinikose iš veterinarijos gydytojų. Jų veikimo terminas siekia nuo 1 iki 3 mėnesių.

Vienos tabletės veikia tik erkes ir blusas, kitos – įr daugiau parazitų, tarp jų ir endoparazitus žarnyne. Nors tabletes veterinarijos gydytojai dažnai išskiria kaip naujausią ir veiksmingiausią priemonę, daliai gyvūnų šeimininkų neramu dėl priemonės poveikio paties augintinio sveikatai.

„Tabletės, patekusios į virškinimo traktą, jame rezorbuojasi, ir jų veikliosios medžiagos patenka į kraujotaką. Erkių įsisiurbimų gali ir nepavykti išvengti, tačiau, erkei siurbiant gyvūno kraują, veikliosios medžiagos pažeidžia kraujasiurbio centrinę nervų sistemą ir taip jis žūva.

Sumaitinti preparatai ilgai cirkuliuoja kraujo plazmoje ir iš jos šalinami koncentruojasi riebaliniame audinyje. Daug mažesni kiekiai preparato patenka į kepenis ar inkstus. Didžioji dalis veikliosios medžiagos yra pašalinama su išmatomis. Individualių jautrumo reakcijų gali pasireikšti, tačiau tabletės išskiriamos kaip vienos efektyviausių priemonių nuo erkių pernešamų ligų“, – teigia M. Marčiulionytė.

Pabaigai ji priduria, kad nesvarbu, ar augintinį vedžiojate tik miesto teritorijoje, ar su augintiniu vykstate pasivaikščioti į mišką – atsižvelgiant į tai, kad Lietuva priklauso endeminei erkių platinamų ligų zonai, svarbu visur pagalvoti apie apsaugą nuo erkių. Be to, naminių augintinių sveikata yra jų šeimininkų rankose, ir daug lengviau gyvūną apsaugoti, nei jį gydyti, todėl turime būti budrūs.

Saugoti reikėtų ir augintinius, kurie į lauką neišeina

Tuo metu veterinarijos klinikos „Ruminavet“ įkūrėjas, veterinarijos gydytojas Paulius Morkūnas pastebi, kad tikimybė, jog augintinio parsinešta erkė gali pakenkti ne tik augintinio, bet ir šeimininko sveikatai tikrai yra.

„Dažnai mūsų augintiniai pareina namo iš lauko ir ant savo kailio parsineša erkes, kurios namuose gali įsisiurbti žmogui arba namuose esančiam kitam gyvūnui. Todėl visuomet aš asmeniškai rekomenduoju naudoti apsaugas ne tik šuniukams, bet ir kitiems gyvūnams, kurie neišeina į lauką. Jeigu šuniukas parsineša erkę iš lauko jau įsisiurbusią, tuomet iškritusi ji antrąkart žmogui jau neįsisiurbs. Tačiau jei šuo ją parnešė ant kailio, tuomet yra tikimybė, kad ji gali įsisiurbti ir žmogui ir užkrėsti erkių pernešamomis ligomis“, – aiškina P. Morkūnas.

Nors erkių sukeliama babeziozė įprastai įvardijama kaip šunims būdinga liga, veterinarijos gydytojas paaiškina, kad nors ir rečiau, tačiau ši liga pasireiškia ir žmonėms.

„Babezijos koncentruojasi erkių seilių liaukose ir į žinduolio organizmą patenka su seilėmis erkei įkandus ir siurbiant aukos kraują. Babezijos yra kraujo ląstelių parazitai, tačiau gali skirtis babeziozės rūšys: žmonėms bebeziozę sukelia Babesia microti, Babesia ducani ir kt. O Babesia catis ir Babesia canis parazituoja kačių ir šunų organizmuose, todėl mažai tikėtina, kad ta pati erkė bus užsikrėtusi skirtingų rūšių Babesia parazitais“, – teigia veterinarijos gydytojas.

Visų preparatų nuo erkių veikimą vadina panašiu

Jis taip pat pabrėžia, kad pirma būtina apsisaugojimo priemonė – atidi apžiūra po pasivaikščiojimo lauke. Tiek žmogui, tiek gyvūnui įsisiurbusią erkę reikia kuo greičiau pašalinti.

„Įsiurbusi erkė gali maitintis organizmo krauju iki 15 dienų. Pagal atliktų tyrimų duomenis, nustatyta, kad tikimybė gyvūnui užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis gerokai padidėja praėjus 24-48 valandoms po įsisiurbimo“, – nurodo P. Morkūnas.

Vis dėlto, tikimybė užsikrėsti erkių platinamomis ligomis, nors ir mažesnė, tačiau išlieka ir ištraukus erkę laiku. Įvertindami šią riziką, šunų šeimininkai apsvarsto papildomo apsisaugojimo galimybes. Kaip pataria veterinarijos gydytojas, apsaugą reiktų rinktis pagal augintinio gyvenimo sąlygas, kailio ilgį, veislės ypatumus ir gyvenimo būdą.

„Tyrimai yra atlikti su visais preparatais, ir visų veikimas yra panašus. Preparatai veikia per gyvūno limfinę sistemą. Preparatų pasirinkimas yra labai įvairus: lašiukai, dirželiai, tablelės, homeopatiniai preparatai, todėl kiekvienas žmogus renkasi pasitaręs su veterinarijos gydytoju arba vaistininku, ir tokiu būdu atranda savo gyvūnui tinkamą apsaugą. O į lauką be jokios apsaugos išeiti labai pavojinga ir netgi neatsakinga“, – mano P. Morkūnas.

Stebėdamas pavasarinio erkių suaktyvėjimo pasekmes augintiniams, veterinarijos gydytojas kiekvienam augintinio šeimininkui nori priminti labai svarbų dalyką.

„Kiekvienais metais visiems gyvūnų augintinių savininkams stengiuosi priminti patį svarbiausią dalyką. Visų pirma, kad mes nepamirštume, kad erkių sezonas prasideda jau kovo mėnesį, kai dar būna lengvas šaltukas. Tuo laikotarpiu dažniausiai padaromos klaidos, kadangi yra suvėluojama apsisaugoti nuo erkių, todėl pavasarį mes sulaukiame labai didelių pasekmių“, – pabrėžia jis.

Tačiau taip pat svarbu pasirūpinti ne tik savo augintiniu bet ir savimi, savo artimaisiais. Juk jei rūpinamės savo keturkojais draugais, nepamirškime apsaugoti ir save. O pati patikimiausia apsauga žmonėms yra skiepai nuo erkinio encefalito. Jie gali padėti išvengti šios labai pavojingos ligos.