Ketverius metus šunį auginantis Kęstutis tikina išbandęs turbūt visas įmanomas augintinio apsaugojimo nuo erkių priemones, kurias tik teko rasti veterinarijos vaistinėse.
„Bandžiau ir lašiukus, ir tabletes, ir antkaklį. Kai įsigijau šunį, man sakė, kad efektyviausia priemonė yra antkaklis, kuris tuo metu buvo pats brangiausias. Mano šuns atveju jis nepasiteisino. Nuolat antkaklį dėvintis šuo vis tiek parsinešdavo erkių, per sezoną kokios 2–3 įsisiurbdavo. Aišku, kai ištraukti erkę, yra didelis stresas, stebi savo šunį“, – sako šuns šeimininkas.
Vėliau rinkoje pasirodė tabletės nuo erkių – veterinarijos gydytojai tvirtino, kad jokių šalutinių poveikių nepastebima, tačiau Kęstučiui sunku patikėti, kad 3 mėnesius šuns kraujyje pasiliekančios erkėms mirtinos medžiagos nedarytų jokios žalos paties šuns organizmui.
„Todėl dabar vėl grįžau prie lašiukų. Tie lašiukai sudaro daugiau darbo šeimininkui, bet kaip ten bus toliau, žiūrėsiu“, – sako šuns šeimininkas.
Akivaizdu, kad apsisaugojimo priemonių nuo erkių pasirinkimas šunų šeimininkams gali tapti sudėtinga užduotimi. Tuo pačiu ir neišvengiama – juk erkės platina mirtinai pavojingas ligas, nuo kurių plitimo neapsaugotas nei vienas šalies rajonas.
Veterinarijos klinikos „Pet City“ gydytoja veterinarė Viltė Liaugminaitė patvirtina, kad šiemet jau teko susidurti su babezioze sergančiais gyvūnais.
„Taip, šį sezoną jau teko susidurti su gyvūnais, sergančiais viena iš erkių platinamų ligų – babezija. Įprastai erkės tampa aktyvios, kuomet oro temperatūra sušyla iki 5–7 laipsnių šilumos, jau nuo tada ir pasireiškia pirmieji susirgimai. Erkių platinamų ligų klinikiniai simptomai būna gana įvairūs: vangumas, karščiavimas, nenoras ėsti, vėmimas, viduriavimas, šlapimo spalvos patamsėjimas, sąnarių skausmingumas“, – aiškina V. Liaugminaitė.
Ligų pasekmės – liūdnos: nuo šlubavimo iki neurologinių pažeidimų
Babeziozė. Tai – pirmuonių Babesia canis bei Babesia gibsoni sukeliama liga. Šie pirmuonys parazituoja gyvūnų eritrocituose, juose dauginasi, kol galiausiai eritrocitai plyšta. Tokiu būdu yra sukeliamas eritrocitų irimas. Dažniausios tolimesnės pasekmės – inkstų, kepenų, neurologiniai pažeidimai.
Anaplazmozė. Šios ligos sukelėjai – riketsijos (Anaplasma phagocytophilum) – patekusios į gyvūno kraują „puola“ granuliocitus. Galimi klinikiniai požymiai: vėmimas, viduriavimas, padidėję limfiniai mazgai, pasikartojantys karščiavimai. Anaplazmozei būdinga splenomegalija (blužnies padidėjimas), galimas šlubavimas dėl sukelto poliartrito.
Erlichiozė. Ją sukelia Ehrlichia canis. Šis susirgimas dažnai pasireiškia kartu su babezioze. Kaip ir anaplazmozės sukelėjai, erlichijos „atakuoja“ leukocitus, taip sukeldamos ūmų sveikatos pablogėjimą bei leukocitopeniją. Klinikiniai simptomai panašūs į anaplazmozės: karščiavimas, vangumas, galimas šlubavimas, vėmimas, išskyros iš akių bei nosies. Kaip galimos pasekmės – plaučių, kepenų, blužnies patologiniai pažeidimai.
Boreliozė (Laimo liga). Ją sukelia bakterijos – Borrelia burgdorferi. Erkės perneša šią bakteriją savo organizme ir, pasimaitinusios šuns krauju, jį užkrečia. Šios ligos pasekmės: sąnarių, inkstų pakenkimai.
Stengdamiesi apsaugoti augintinius nuo erkių platinamų ligų, šeimininkai ieško veiksmingiausių apsisaugojimo priemonių. Rinktis jie gali iš įvairių antkaklių, lašiukų, purškalų, tablečių. „Jakovo veterinarijos centro“ vadovas Jakovas Šengautas DELFI yra sakęs, kad tabletės nuo erkių platinamų ligų jo praktikoje dar nėra nuvylusios, tačiau su kiek mažesniu pasitikėjimu jis žiūri į kitas apsisaugojimo priemones.
Vis dėlto, V. Liaugminaitė jokios esamos priemonės nuo erkių platinamų ligų neatmeta kaip neveiksmingos. Anot jos, priemonės kiekvieno gyvūno atveju gali pasiteisinti skirtingai. Veiksmingomis priemonėmis nuo erkių ji vadina ir antkaklius, ir lašiukus ant odos, ir tabletes ar trumpalaikio poveikio purškalus. Tiesa, šios priemonės padės tik tuo atveju, kai bus naudojamos teisingai.
„Pavyzdžiui, jei pasirinksite antkaklį – šis turi būti prisegtas kuo arčiau gyvūno odos, stebėkite, ar jis neatsipalaiduoja. Su antkakliu gyvūnas turėtų būti visą laiką – tiek lauke, tiek ir namuose. Taip pat vertėtų žinoti, kad antkakliai veiksmingiau veikia trumpaplaukiams šunims, kadangi yra glaudesnis tiesioginis ryšys tarp antkaklio ir odos“, – aiškina V. Liaugminaitė.
Anot jos, lašiukai taip pat gali būti sėkmingai naudojami apsaugai nuo erkių, tačiau, jei gyvūną dažnai maudote, lašiukus gali tekti naudoti dažniau nei vieną kartą per mėnesį.
„Tablečių pasirinkimas puikus tuo, kad šios retai sukelia alergines reakcijas, jų veiksmingumui neturi įtakos dažnas maudymas. Trumpalaikio poveikio purškalai gali būti naudojami tik kaip papildoma, tačiau ne pagrindinė priemonė nuo erkių“, – teigia V. Liaugminaitė.
Babeziozės atvejų klinikoje mažėja, tačiau išsiveržia kita liga
Tuo metu „Lesės“ veterinarijos klinikos gydytoja Olesia Dubinkienė teigia, kad pirmuosius gyvūnus, nukentėjusius nuo erkių, teko priimti prieš maždaug mėnesį – tai yra, jau vasario pabaigoje.
„Kalbant apie kraujo parazitus, daugėja širdies kirminų atsiradimo atvejų, nes vasaros tampa vis šiltesnės. Dažniausiai šie parazitai randami netyčia arba tada, kai ieškoma erkių platinamų ligų“, – aiškina O. Dubinkienė.
Baiminantis erkių sukeliamų ligų, atitinkamai kiekvienais metais atsiranda vis didesnė apsauginių priemonių įvairovė. O. Dubinkienės nuomone, savo augintiniui tinkamiausias priemones reikėtų rinktis atsižvelgiant į kelis rodiklius.
