Šakių rajono savivaldybei įgyvendinus projektą Nr. 05.4.1-APVA-V-016-01-0012 „Gelgaudiškio dvaro parko sutvarkymas“, buvo ne tik atkurta erdvinė parko struktūra, bet ir sutvirtinti raguvų šlaitai, atsodinti sunykę vertingi želdynai, įrengti mažosios architektūros elementai. Projektas finansuotas Europos Sąjungos ir Šakių savivaldybės lėšomis.
Gelgaudiškio dvaro parko teritorija yra viena didžiausių visoje Lietuvoje, ji apima beveik 119 hektarų. Parko ašį sudaro keturiomis eilėmis pasodinta sidabrinių klevų alėja, kuri iš pietinės pusės kerta į Nemuną atkreiptus dvaro rūmus, rašoma Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos pranešime žiniasklaidai.
Gelgaudiškio dvaro istorija siekia XV a. pradžią. Kairiajame Nemuno krante Gelgaudų giminei priklausęs palivarkas vadinosi Gedigaudiškiu. 1504 m. LDK didysis kunigaikštis Aleksandras padovanojo šį palivarką Jonui Sapiegai. Vėliau dvarą valdė didikai Masalskiai, Oziembovskiai, Čartoriskiai. 1797 m. jį nusipirko iš Prūsijos kilęs vokiečių baronas Teodoras Koidelis. Dvaro rūmų pastatas pastatytas jo įpėdinio Gustavo Koidelio 1842–1846 metais.
XIX a. viduryje Koidelių valdomas dvaras klestėjo. Gelgaudiškyje augino kariuomenei bei sporto varžyboms tinkamus žirgus, limburgiškuoju būdu darė sūrius ir visa tai vežė parduoti į Europą. Koideliams statant dvarą, parko teritorija buvo visiškai rekonstruota. XIX a. į teritoriją, kurioje buvo kapinaitės, vedė didinga eglių alėja. Nuo alėjos pietų kryptimi buvo terasomis išdėstytas sodas, jame augo dekoratyviniai augalai. Manoma, kad šis elementas parke yra seniausias akcentas. Be šio sodo parke buvo dar du išsiskiriantys sodai.
Valdant Koideliams, parke buvo formuojama nemažai alėjų. Gražiausia – nuo įvažiavimo vedantį kelią su rūmų parteriu jungianti sidabrinių klevų alėja. Aukštutinė ir žemutinė parko dalys taip pat buvo sujungtos alėja, kurią sudaro mažalapės liepos. Nuo centrinių dvaro rūmų link Nemuno veda paprastųjų ąžuolų alėja, tarp ąžuolų buvo pastatyti laiptai.
Prie galinio rūmų fasado žydėjo nuostabūs rožynai, kurie irgi buvo pasodinti ant terasuotų laiptų. Manoma, kad ant skirtingų laiptų pakopų augo skirtingų spalvų rožės. Visoje dvaro sodybos ir parko teritorijoje buvo įkurta tvenkinių sistema, kurią sudarė keturi tvenkiniai. Šlaituose buvo įrengti kanalai, skirti vandeniui nubėgti.
1900 m. dvarą nupirko kita turtinga ir garsi Komarų giminė, Lietuvoje ir Lenkijoje valdžiusi apie 40 dvarų. Iš motinos paveldėjęs Gelgaudiškio dvarą, Medardas Komaras kartu su žmona Maryna Rita jį rekonstravo bei išpuošė tuomet Europoje ypač madingu, secesiniu stiliumi. XX a. pradžioje dvare įgyvendintos visos europietiškos naujovės: įrengtas liftas, vandentiekis, kanalizacija, elektra ir telefonas. Komarams valdant, parko teritorija buvo praplėsta bei pertvarkyta suformuojant peizažinę jungtį su sengire.
Miško parke, iškirtus medžius, buvo įrengti 8 takai, primenantys spindulius. Šie takai susikirto viename taške, tas taškas buvo vadinamas Žvaigžde. Natūralūs medynai buvo papildyti iš užsienio atvežtomis medžių rūšimis: paprastaisiais ir pilkaisiais kaštonais, juodosiomis bei Veimuto pušimis. Pasodinta paprastųjų kaštonų alėja. Taip pat Komarų giminė dvaro sodybos teritorijoje įrengė aikštelę, skirtą žaisti badmintonui.
Lietuvai atkūrus valstybę, prasidėjo žemės reforma. Komarai pardavė Gelgaudiškio dvarą Amerikos lietuvių bendruomenei. Dvaro rūmuose įsikūrė vaikų prieglauda, globojama vienuolių šaričių, veikusi iki 1941 m. Sovietmečiu vėl įkurdinti vaikų namai, o 1966 m. – pagalbinė internatinė mokykla.
Rūmų pastatą gerokai suniokojo 1979 m. įvykęs gaisras, o tinkamai neprižiūrimi, rūmai merdėjo apie tris dešimtmečius. Šiuo metu dvaras atvertas lankytojams, jo prieigose organizuojamos tradicinės šventės, koncertai. Parko takai, aikštelės ir kalneliai, apipinti legendomis, laukia lankytojų.