Pirmiausiai pradėkime nuo to, kad neretai šilališkiams tenka mintimis nuklydusius į Šilutę grąžinti į Šilalę. Bent jau aš mėgstu per juoko prizmę paaiškinti, kad „Šilalė ne Šilutė – čia potvynių nėra“. Tad tikiuosi, kad šių dviejų kaimyninių miestų daugiau nebemaišys į Šilalę dar tik ketinantys atvykti. Galbūt padės ir šis tekstas.
Jau pats Šilalės vardas daug ką pasako. Pavadinimas kildinamas nuo kadaise čia augusių šilų, pušynų ir ąžuolų. Kaip atskira gyvenvietė miestas buvo vadinamas Šilų Daržu, Šilo Gardu ir kt.
Beje, Lietuvoje yra tik du rajonų centrai, kurių pavadinimuose yra skiemenys, sutampantys su natų pavadinimais. Vienas jų yra Kaišiadorys (DO), o kitas – jau atspėjote – Šilalė (LA). Šis klausimas kažkada buvo nuskambėjęs ir per „Auksinio proto“ televizinį turnyrą.
Kad minėtų ąžuolų čia buvo išties daug, išduoda Šilalės herbas, kuriame pavaizduoti stilizuoti ąžuolo lapai. Pagarbą šiam medžiui šilališkiai išlaikė iki šių dienų. Tai įrodo ir mieste centre, vienoje iš pagrindinių sankryžų prieš daugiau nei 90 metų pasodintas ąžuolas.
Lyginant su kitų Lietuvos miestų amžiumi, Šilalė – nei sena, nei jauna. Gyvenvietė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1533 metais, kuomet buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. Tačiau Šilalės rajone galima rasti kur senesnių gyvenviečių – Laukuva, Kaltinėnai, netgi Vingininkai. O, tarkim, Balsių gyvenvietė prieš maždaug 400 metų buvo net 13 kartų didesnė nei Šilalė.
Grįžkime prie ištakų. Istorija rodo, kad miestas per tuos beveik pusę tūkstantmečio metų buvo sutelktas trijų giminių rankose. Orvydų giminė Šilalę valdė net 200 metų. Vėliau miestas atiteko Pilsudskiams, kurių giminė šeimininkavo apie 175 metus. Paskutinis Šilalės šeimininkas buvo Motiejus Račinskas, kuris už miesto vairo buvo iki 1885 metų.
Neatsiejama miesto istorijos dalis yra žydai. Manoma, kad iki Antrojo pasaulinio karo pradžios žydai čia sudarė net apie 80 proc. gyventojų. Pavyzdžiui, dabartiniame savivaldybės pastate anksčiau veikė Benskės viešbutis, o priešais esančiame karių savanorių būstinėje – žydų arbatinė.
Šiuo metu Šilalėje gyvena apie puspenkto tūkstančio žmonių. Tai yra vienas mažesnių miestų Lietuvoje, kuris pagal gyventojų skaičių užima 52 vietą iš 103 miestų. Už mus mažesni yra Birštonas, Pakruojis, Lazdijai, Rietavas ir kt.
Reikėtų paminėti ir liūdnuosius momentus, nes Šilalės neaplenkė negandos. Miestą buvo užgriuvęs sunkmetis – karas su Švedija, badas ir maras. Apie 1667 metus Šilalės dvarą sudarė vos 20 sodybų. XIX a. prasidėjo dar kitos negandos – gaisrai, kurie sunaikino šimtus pastatų. Todėl gaila, kad iki mūsų dienų neišliko senamiesčio fragmentų. Šiai dienai žinoma, jog seniausias pastatas skaičiuoja 162 metus ir užbėgdama už akių galiu pasakyti, kad tai tikrai nėra Šilalės bažnyčia – ji pusšimtį metų jaunesnė.
Tačiau jei kalbėtume apie aukščiausią pastatą mieste – bažnyčia neabejotinai šį titulą turi. Dievo šventovės bokštas kyla net į 60 metrų aukštį. Iš tolo matoma neogotikinė bažnyčia įdomi šimtamečiais vargonais ir vitražais, septyniais įėjimais (tiesa, ne visi veikia) ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio vardu, kuris suteiktas 8 Lietuvos bažnyčioms. Net ir vietiniai nustemba sužinoję, kad ši bažnyčia turi sesę dvynę Grybuve, netoli Krokuvos, Lenkijoje, mat jas projektavo tas pats architektas.
Šilalės mieste yra tokių objektų, kurių nesutiksite niekur kitur mūsų šalyje. Vienas jų – pirmasis Lietuvoje Kovo 11-ajai skirtas paminklas „Laisvės šauklys. Tik nedaugelis pastebi, kad iš nerūdijančio plieno pagamintas šaulys primena angelą, kuris pučia trimitą. Įdomus ir lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno „Lituanicos“ skrydžiui skirtas paminklas miesto parkelyje, mat, pasirodo, moderni akmenų kompozicija vaizduoja miške tarp pušų nukritusį lėktuvą.
Pagrindine miesto arterija ir traukos centru galime pavadinti Šilalės miesto tvenkinį, aplink kurį nutiestas 2 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takas. Šis tvenkinys – vos 10 km ilgio Ašučio upės užtvanka su beveik 4 metrų kriokliu, dirbtine negyvenama sala ir į 15 metrų aukštį trykštančiu fontanu. Vaikštant aplink, daugelis pajunta kurortinę atmosferą, tuo tarpu mažieji gamtos mylėtojai atranda vabalų namelius, ančių būrius, o akylieji vėlyvais vakarais pastebi skraidančius šikšnosparnius.
Be kita ko, Šilalė tituluojama Lietuvos patriotų sostine. Šį pavadinimą miestas gavo po pergalės laidoje „Lietuvos patriotai“. Ir iš tikrųjų Šilalė gali pasigirti čia gimusiais, augusiais, gyvenusiais, kūrusiais ar čia besimokiusiais garsiais žmonėmis. Tai – vaistininkas ir filantropas Simonas Gaudėšius, buvęs susisiekimo ministras ir Šilalės garbės pilietis Jonas Biržiškis, krepšininkas Lukas Lekavičius, multimedijų žurnalistė Berta Tilmantaitė ir begalės kitų. Būtina paminėti, kad Šilalės bažnyčioje pakrikštytas pirmųjų lietuviškų kalendorių rengėjas Laurynas Ivinskis. Beje, Šilalės kraštas 2021 metais pripažintas lietuviškiausiu rajonu Lietuvoje – net 98,8 proc. gyventojų sudarė lietuviai.
Na, ir pabaigai, apie tai, kokie yra gyvenimo Šilalėje privalumai ar bent jau keletas jų: mieste nėra viešojo transporto, nes visos reikalingos įstaigos pasiekiamos pėsčiomis per 10-20 min., nėra nei vienos mokamos automobilių stovėjimo aikštelės. Per metus galima sutaupyti apie dvi-tris savaites, kurias didmiesčio gyventojai praleidžia važiuodami į darbą ar grūstyse. O aš jau nekalbu apie stadioną, baseiną, žaliąsias erdves ir kitus mažo miesto privalumus.
Šilalės miesto gimtadienio programą rasite ČIA.
