Veisiejų apžvalgos bokštas
Veisiejų regioninio parko apžvalgos bokštas įrengtas Kailinių kaime, Snaigyno ežero šiaurės vakarinėje dalyje, rašoma Lazdijų turizmo informaciniame centre. Iš 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto galima grožėtis trimis ežero salomis, jo vaizdu, o iš kitos pusės – atsiveriančia Veisiejų panorama. Ant truputį pasvirusių kolonų rato įrengta aikštelė, į kurią veda sraigtiniai laiptai.
Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia su Šv. Jurgio skulptūrų kolekcija
Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia, anot Veisiejų regioninio parko direkcijos, yra didžiausia bažnyčia, esanti Dzūkijos regione. Šv. Jurgio bažnyčia pagrindiniu fasadu atgręžta į centrinę Veisiejų aikštę. Veisiejų bažnyčia – pereinamųjų iš baroko į klasicizmą formų architektūros paminklas, baigtas statyti 1817 metais.
Bažnyčia, nors ir be bokštų, tačiau dėl stambaus tūrio ir aukštesnės vietos, kurioje ji stovi, tik pastačius tapo itin ryškia miestelyje. Dėl įspūdingo dydžio Veisiejų bažnyčia vadinama Dzūkijos katedra.
Veisiejų dvaro parkas
Parkas įkurtas XVII a., jame auga apie 2 tūkst. rūšių medžių, taip pat Veisiejų uosis – gamtos paminklas. XIX a. parkas pertvarkytas į peizažinį, tačiau per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus buvo suniokotas. Praūžus karams, veisiejiečiai ėmėsi parko tvarkymo darbų.
Parke įrengtas stadionas, futbolo, tinklinio ir krepšinio aikštelės. Ten taip pat vyksta rajoninės dainų bei šokių šventės, mitingai ir kiti renginiai. Svarbiausias parko elementas – labai aukštų, ratu sodintų 22 mažalapių liepų ratas. Dabar liepos, kurių amžius apie 200 metų, supa šokių aikštelę.
Grojantis ir šviečiantis fontanas Ančios ežere (vasaros metu)
Veisiejų fontanas su garso ir šviesos instaliacija yra įsikūręs Ančios ežere prie puikiai sutvarkyto miesto parko. Šiuo reginiu jau galima grožėtis nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio.
Veisiejų krašto muziejus
Šis muziejus įkurtas 1998 m. vasario 16 d. Veisiejų vidurinės mokyklos direktoriaus Albino Jarmalos ir mokytojos Joanos Vaikšnoraitės pastangomis, rašoma „Lietuvos turizmo“ puslapyje. Jame sukaupta daug mokyklos istoriją atspindinčių eksponatų, pasakojančių apie veisiejiečių tremtį bei kitus krašto istorijos vingius. Viena ekspozicija skirta gydytojui okulistui, tarptautinės esperanto kalbos įkūrėjui Liudvikui Lazeriui Zamenhofui, kuris 1885 m. atvyko dirbti į Veisiejus ir čia baigė kurti esperanto kalbą.
Kitas kambarys skirtas garsių veisiejiškių atminimui.
Skulptūrų parkas „Vaikystės sodas“
Parką ir taką įkūrė medžio drožėjas, tautodailininkas A. Česnulis 2007 m. skulptorių plenero metu, praneša Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Pagrindinę skulptūrą „Laimės žiburį“ 2008 m. sukūrė du dzūkai (A. Česnulis ir G. Akstinas), suvalkietis (A. Lastauskas), žemaitis (J. Videika) ir aukštaitis (G. Černius).
O veisiejiečių A. Goberio ir T. Mirijausko „Laimės tiltelis“ ir laimę lemia. Tereikia ant jo pastovėti, monetą numesti kūdron, kur raudonos lelijos bei gyvos varlės.
