Nuo šlaitų viršaus lankytojams atsiveria įspūdingas vaizdas į daubos dugną. Jo ilgis – 750 m, plotis – 50–60 metrų. Šlaito aukštis nuo lobo dugno vietomis siekia apie 30 metrų. Šlaitas terasuotas, išraižytas griovų, pietrytinis – žymiai lėkštesnis ir ne toks aukštas, rašoma Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos pranešime žiniasklaidai.
Mokslininkų nuomone, lobo kilmė gali būti glaciokarstinė, bet jį galėjo suformuoti ir stiprūs ledyno tirpsmo vandenų srautai, tekėję išilgai ledo pakraščio bei išgraužę gilų ilgą klonį. Amerikos lobo dugno nuosėdas sudaro smulkutis smėlis, dugnas vietomis užpelkėjęs.
Lobo dugnas ir šlaitai apaugę skroblais, klevais, ąžuolais bei šimtametėmis liepomis. Dalis senolių jau atgulė šlaituose ir jie jokiu būdu neturi būti „sutvarkyti“, o toliau tęsti savo gyvenimo misiją bei tapti namais daugybei kitų organizmų. Tanki lapuočių laja sukuria savitą mikroklimatą, kuriame tarpsta žolynų ardas ir jau netrukus pradės žydėti miškinės lelijos.
Apylinkėse gyvena suopiai, vištvanagiai, juodieji gandrai, žvirblinės pelėdos, ereliai rėksniai, mažosios musinukės. Todėl prašome keliauti ramiai, netrikdyti šiuo metu jauniklius auginančių paukščių ir gyvūnų, neskinti saugomų bei retų augalų.
