Aprodydama Renavo dvarą, Nomeda atkreipia dėmesį, kad pastatas yra išlikęs autentiškas – čia neįsikūrė jokia įstaiga, kuri būtų pakeitusi patalpas.

„Čia gyveno ir valdas puoselėjo, statė, gražino, naujino, plėtė iš Vokietijos atkeliavusi Rionė giminė. XVII a. šis objektas dar buvo tiesiog ūkinis dvaras, kuris turėjo derlingų žemių, padėjo uždirbti pinigėlių savininkams. Kai viena iš jaunų Rionė šeimų nusprendė čia sukurti šeimos lizdelį ir pasirinkti kaip šeimos valdą, pasistatyti gyvenamuosius namus, vietovė ėmė klestėti.

Po šimtmečio žmonės natūraliai pagal Rionė giminės vardą ir vietovę pradėjo vadinti Renavu, – pasakoja N. Vėlavičienė. – Dvaro vestibiulis buvo skirtas kasdienai – čia vaikščiodavo artimiausi šeimai patalpas prižiūrintys tarnai, patys ponai, o svečius pasitikdavo per kitas paradines duris.“

Kartu su dvaro direktoriumi, šikšnosparnių draugijos Mažeikiuose pirmininku Deividu Makavičiumi Nomeda atskleidžia, kad dvarai visoje Lietuvoje yra paslaptingi, tačiau paslaptingumo skraistė nuimama būtent čia – anot jų, niekur kitur šalyje to patirti negalima.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją