Atkuriant šiame krašte nykstančių lašišinių žuvų rūšis, vienu šūviu buvo pasiekti du tikslai – Viešvilės upės užtvankoje įrengta žuvų pralaida ne tik pasitarnavo gamtai, bet ir tapo bene gražiausia miestelio vieta, traukianti vis didesnius turistų srautus.
Žuvitakis parką pavertė atviruko vertu paveikslu su šniokščiančiu kriokliu, kaskadomis, srauniu vandens keliu, kurį iš abiejų šonų supa dailūs akmenuoti sutvirtinimai.
Pieva, medžiai, tilteliai, suoliukai, senoviniai raudono mūro konstrukcijų fragmentai puikiai įsitraukia į bendrą kompoziciją, kuria galima gėrėtis valandų valandas.
Turistų dėmesio vertas ir Viešvilės lurdas – sakralinis statinys iš akmenų, iškilęs šalia bažnyčios minint Marijos apsireiškimo Prancūzijos mieste Lurde 160-ąsias ir Lietuvos nepriklausomybės 100-ąsias metines.
Prie lurdo statybų savo rankomis prisidėjo vietos gyventojai – dvasininkai, seniūnijos darbuotojai, daugelis kitų tikinčiųjų, įrengę ir akmeninį grindinį, išpuošę aplinką, prie akmenų priderinę augaliją.
Kelionių mėgėjams neabejotinai įsimins ir 4 kilometrų ilgio Viešvilės gamtinis pažintinis pėsčiųjų takas – maršrutas apima žuvitakį, buvusį dvaro parką, bukų miškelį, dalį Karšuvos girios, upelio slėnį ir kitus objektus.
Dar vienas, mokomasis takas yra unikaliame gamtos kampelyje – Viešvilės valstybiniame rezervate, tačiau lankytis jame galima tik lydint rezervato darbuotojui.
Išskirtinis miestelio pastatas, traukiantis keliautojų žvilgsnius – buvę Viešvilės teismo rūmai, iškilę 1902 metais. Raudonų plytų neogotikinių bruožų statinys yra pripažintas kultūros paveldo objektu.
Mažajai Lietuvai priklausiusi Viešvilė – tik vienas iš daugelio turistų pamėgtų Jurbarko krašto objektų, kuriems aplankyti reikėtų ne vienos dienos.
Mūsų šalyje yra nemažai gamtos ir architektūros lobių, apie kuriuos daugelis žmonių dar nežino – vasarą, ko gero, pats tinkamiausias metas juos išvysti savo akimis.
