Kontūrai, kad kažkas įdomaus tikrai bus, jau ryškūs – magistralinio kelio Panevėžys–Šiauliai vidurkelyje ties Šeduva dešinėje pusėje jau triūsia didelių pastatų statybai pritaikytas kranas, kuris stato unikalų pastatą – „Dingusio štetlo“ muziejų. Planuojama, kad muziejus duris lankytojams atvers 2023 metais. Jo statybos – privačių asmenų finansuojamas projektas, o gatvių asfaltavimu muziejaus link pasirūpins Radviliškio savivaldybė.
Radviliškio rajono savivaldybės mero Vytauto Simelio teigimu, per artimiausius kelerius metus Šeduvoje turėtų užvirti ir kultūrinis bei gastronominis gyvenimas – o tai ir košerinio maisto restoranai, suvenyrų parduotuvės bei poezijos skaitymai.
Tačiau kol kas tai tik labai realios vizijos. Paklaikusį lietingą rudenį po Radviliškio apylinkes, kaip kokiam orientacininkui, galima sudėlioti punktus, ką privalu aplankyti vasarą.
„Molinėje saulėgrąžoje“ laukiami visi
Pirmas punktas – „Molinės saulėgrąžos“ sodyba. Nuo jos iki Burbiškio dvaro – tik kilometras, ne daugiau, iki Pakruojo – šiek tiek per trisdešimt.
Sodybos šeimininkė Elžbieta Karaliūtė aiktelėjo nuo saulėgrąžų magijos Ukrainoje ir savo 30 arų laisvame sklype Valdeikių kaime šalia Burbiškio kasmet sėja 20 rūšių saulėgrąžas, įskaitant juodas, raudonas. Žada, kad kitąmet bus rožinių ir baltų. Čia pat jau galima mėgautis saulėgrąžų arbata, chalva ar sezono metu nuskintų ir išvirtų saulėgražų graižų, kurie skoniu primena artišokus. Žydinčių saulėgrąžų laukas kaip magija fotosesijoms traukia jaunavedžius ir retro automobilių savininkus. Beje, civilinės metrikacijos valdininkai gali ir sutuokti saulėgrąžų lauke.
„Molinė saulėgrąža“ kaip kerai traukia ir „Camino Lituano“ piligrimus. Buvusiose didžiulėse arklidėse yra išrikiuota keliolika metalinių lovų bei nepanaudotų naktipuodžių ar basonų. Šie atributai – puošybos elementas.
Pati Elžbieta Karaliūtė pro ašaras juokavo – buvo ir apsimetėlių piligrimų lietuvių, atvykusių juodu BMW ir dar norėjusių iš kilnių žmonių išpešti labdaros.
Pačios „Molinės saulėgrąžos“ lankytojai – patys įvairiausi: nuo piligrimų ar atgaivos nuo pandemijos ieškančių didmiesčių biurokratų iki dangaus kūnų fiksuotojų giedrą naktį.
E. Karaliūtė netolimoje ateityje žada rengti saulėgrąžų tematikos dainų festivalius ar spektaklius.
Desertai iš dangaus
Pakeliui aplankius Šeduvos retro automobilių muziejų, kita stotelė – Baisogala. Kavinėje „Pas Zitą“ reikia ieškoti anūko Edvardo Šimkevičiaus ir užsisakyti saldėsių degustaciją. Įvairūs pyragėliai su pikantiškais įdarais, maskarponės sūriu, ispaniškų tyrių ar pistacijų kremu praturtinti pyragai, tortai, desertai – visa tai sukuria kiek magišką pasaulį, juolab kad aplink degustacinės salės langus gieda gaidžiai.
Pats Edvardas Šimkevičius sako, kad savo krašte pranašu nebūsi ir dažniausiai jo tortų užsakovai būna vestuvių ar kitų asmeninių švenčių organizatoriai iš Panevėžio, Kėdainių ar Raseinių rajonų. Naujausia tendencija – nuogų, be jokių puošybos elementų skanėstų jie tiesiog neužsako. Edvardas savo kuriamus tortus apibūna trimis žodžiais – šviesa, euforija, atradimas. Kategoriškas jis ir apie patį kūrybos procesą: „jei esi be nuotaikos, į konditerijos cechą geriau neik, vis tiek ką nors sugadinsi“.
Trečia privaloma stotelė Radviliškyje – tekbolas. Tai lyg ir stalo teniso bei futbolo simbiozė, kurią ateityje galima bus išbandyti ir miestų parkuose. Radviliškyje reiktų ieškoti šios sporto šakos prezidento Luko Arlausko, kuris bet kurią atvykėlių komandą gali pamokyti bent pradmenų. Beje, smagių daugiabučių namų puošybos elementų Radviliškyje apstu.
Ir pabaigai, ketvirta stotelė – meno dirbinių studija „Kur ta Dovana“. Jauna verslininkė Karolina Dumčiutė parinktų itin malonių mažmožių, kurie šventišką dieną Radviliškio rajone leistų prisiminti ilgam.
