Praėjusių metų pabaiga buvo pakankamai vaisinga ir savo pažintinių takų žemėlapį papildžiau dviem: Skrebio miško ir Amalvos pelkės pažintiniais takais. Aukštadvario regioninio parko naujieną spėjau aplankyti dar pernai metais, o štai tik gruodį lankytojams atvertam Amalvos pelkės takui laiko radau tik dabar.
Taką rasti nėra sudėtinga, važiuojant iš Marijampolės ties Meškėnų gyvenviete reikia pasukti į dešinę link Daukšių ir galima sakyti, kad jūs jau vietoje. Nuo tikslo skiria keli kilometrai dulkėto žvyrkelio ir dvi didelės balos, kurios pastoja kelią likus iki tako 100 metrų.
Tų balų gal nereikėtų vadinti balomis, nes toje vietoje įdubusį kelią tiesiog apsėmęs pelkės vanduo. Nereikėtų jų vadinti balomis ir dėl to, kad antrosios gylis pasirodė nejuokingas ir kai vanduo pradėjo semti mašinos dureles į galvą plūstelėjo geras pliūpsnis adrenalino. Viskas gerai kas gerai baigiasi, tačiau trūko visai nedaug, kad savo automobilį būčiau atidavęs į Marijampolės auksarankių rankas, kurie iš už Atlanto pargabentus skenduolius sugeba sutvarkyti ir parduoti kaip gerus.
Puiku, kad Marijampolės savivaldybė planuoja pastatyti nuorodas į pažintinį taką prie pagrindinių kelių, tačiau ne mažiau svarbu atvežti keletą savivarčių skaldos, kad smalsiems gamtos mylėtojams pažinimo džiaugsmo nepakeistų apmaudas ir rimti nuostoliai. Pro Šventragį ir Daukšius privažiuoti galima be jokių siurprizų, todėl keliauti pasivaikščioti po didžiausią Suvalkijos pelkę geriausia važiuoti pro ten.
Sovietiniais metais pelkė buvo pradėta sausinti, tačiau dabar ji vėl atkuriama – iškirsti drėgmę garinantys medžiai, užtvenkti melioracijos grioviai, o praeitais metais į ją nutiestas rekordinio trumpumo pažintinis takas, kurio ilgis – 121 metras. Kaip tame anekdote, kur kalbasi du estai:
– Labas, girdėjau namą pasistatei?
– Taip, pasistačiau.
– O kiek kambarių jame?
– Vienas!
– O kodėl tiek mažai?
– Nes dar mažiau daryti nėra prasmės.
Trumpas nereiškia blogas. Ant rąstų paguldytas išilginių lentų takas nors ir siauras, bet tikrai simpatiškas, o bene pagrindinis jo akcentas – apžvalgos bokštelis, leidžiantis pažvelgti į pelkės tolius iš aukščiau.
Kaip ir dera pažintiniam takui pelkėje, čia stovintys stendai supažindina su Amalvos gyvūnija ir augalija, o prie automobilių aikštelės galima sužinoti ir daugiau bendro pobūdžio informacijos apie pelkes. Jei galvojat, kad pelkės tik užima teritoriją, kurią būtų galima panaudoti naudingiau, atvažiuokite ir pasiskaitykite stende išdėstytus argumentus.
