Kaip gyventi su narcizu: psichologė pateikė veiksmus, kurie palengvins kasdienybę

Dažnai galima išgirsti frazę: „Jis labai pasitiki savimi – tikras narcizas“. Bet pasitikėti savimi, vaikščioti užrietus nosį ar žinoti, kad kažkurioje srityje esi geresnis už kitus – dar ne priežastis klijuoti diagnozę „narcizas“. Psichologijoje narcisizmas priskiriamas prie asmenybės sutrikimų. Gyventi su žmogumi, turinčiu tokį sutrikimą, nėra lengva ir kartais nėra kito kelio tik skyrybos. Psichologė Kristina Paradnikė išsamiai papasakojo, kaip tokiuose santykiuose nepamesti savęs, kada kreiptis pagalbos, o kada santykius nutraukti.

Apibrėžimas

Narcisizmas (pagal senovės graikų mitologijos herojų Narcizą, kuris įsimylėjo save išvydęs atspindį vandenyje; arba autoerotizmas) – asmens charakterio savybė, kuriai būdingas savo reikšmės pervertinimas ir didelis noras, kad juo būtų žavimasi.

Kaip manė Zigmundas Froidas, narcisizmo bruožai būdingi kiekvienam, tačiau jų perteklius jau yra asmenybės sutrikimas. Narcisistinė asmenybė formuojasi vaikystėje ir tam didelę įtaką turi vaiko santykiai su tėvais. Anot įvairių apibrėžimų, narcizai nesugeba suprasti priešingos nuomonės egzistavimo, todėl, susidūrę su tokia, pratrūksta agresija. Nuo narcisizmo kenčia apie 5 proc. populiacijos, 75 proc. iš jų yra vyrai.

Tau pasisekė, kad esu šalia

Karolina (vardas pakeistas) su narcizu gyveno bemaž 10 metų, iki kol jos kantrybė trūko ir moteris nutarė santykius nutraukti. Daugelis, šiandien išgirdę, ką jai teko patirti, stebisi, kaip ji ištvėrė šitiek metų.

„Jo kabineto durys, kompiuteris ir telefonas visada buvo užrakinti. Jei kada nors paprašydavau ar jam nežinant pabandydavau perskaityti ką nors, jis mane apkaltindavo paranojiškumu ir gėdindavo už tai, kad pažeidžiau jo privatumą. Jis slėpė pinigus. Niekada nežinojau, kiek uždirba. Jei paklausdavau, jis sakydavo: „Nesijaudink, aš tuo pasirūpinsiu“. Jis vėlai eidavo miegoti ir anksti prabusdavo. Mane žadindavo seksui, o jei atsisakydavau, sakydavo: „Tau pasisekė, kad aš apskritai bandau“. Kiti žmonės dažnai man pasakodavo, kaip mano vyras jiems giria, kokia esu gera mama. Tuo tarpu man jis daugelį metų kalė į galvą, kokia esu netikša ir kodėl negaliu būti kaip jo sesuo ar mama. Kartą, jis kepė kiaušinį ant per didelės ugnies. Aš sumažinau temperatūrą, kai keptuvė ėmė rūkti. Jis taip supyko, kad likusią dienos dalį su manimi nesikalbėjo. Kai kalbėdavo su manimi telefonu tarp kitų žmonių, apsimesdavo, kad kartoja kažką, ko nesakiau, kad atrodyčiau bloga, pavydi ar kontroliuojanti. Jo pasakojimai keitėsi priklausomai nuo to, su kuo kalbėdavo. Jis man dažnai sakydavo: „Turi pati save padaryti laimingą, aš negaliu to padaryti už tave.