Skraisčių metai
Vilniuje skraistėmispuošos eglutės buvo 2016, 2017 ir 2019 metais.
„Švenčių studijos”, puošusios 2019 metų Vilniaus eglutę bei kelias šių metų eglutes, vadovė, architektė Jolanta Tūraitė sako, kad ją šiais metais maloniai nustebino tokia gausa skraisčių, o skraistė išties suformuoja labai malonią šviesią šventišką erdvę šalia eglutės.
Prieš trejus metus Vilniaus eglės kūrėjai sukūrė įspūdingą 50 m pločio 27 m aukščio Kalėdų eglės kompoziciją, apkaišytą 6000 vnt. natūralių eglišakių, dekoruotą 100 tūkst. šviesos diodų, daugiau nei 7 km girliandų. O karalienės figūrą papuošė šviečiančios tūrinės šachmatų figūros – stilizuoti žirgai, rikiai ir bokštai, kurie supa karūnuotos eglės viršūnę. Paruošiamieji ir gamybos darbai truko apie 700 darbo valandų, o montavimo darbai – 650 darbo valandų.
„Džiaugiamės, kad šis anksčiau mūsų panaudotas sprendimas taip išpopuliarėjo Lietuvoje. Paprastai savivaldybės skelbdamos konkursus arba numato gaires – spalvas, temas, aukščius, dekorų kiekius arba palieka konkurso dalyviams siūlyti savo kūrybinius sprendimus. Šių metų mūsų dekoruota Mažeikių eglutė įspūdinga skraiste“, – sako J. Tūraitė.
„Kai pradėjome dalyvauti konkursuose, supratome, kad šie metai busskraisčių metai. Kai Vilniaus eglė pasipuošė skraiste 2019 metais, visi matė, kad tai tikrai gražus sprendimas, bet miestai nenorėjo būti apkaltinti plagijavimu, tad kitais ir dar kitais metais privengė skraisčių dizaino. Bet štai daugiau laiko prabėgo ir matome skraistėmis vis dažniau norima puošti miestų egles, – sako „Lumidėjos“ vadovas Karolis Balvočius.Jo vadovaujama įmonė šiemet iš 15 puoštų Lietuvos miestų ir miestelių eglių, net 4puošė skraistėmis.
Pasak K. Balvočiaus, skraistėmis puošti eglutes yra ekonomiškiau, galima mažesniais kaštais papuošti didesnį aikštės plotą, kuris tampa šventiškas. Be to, kai vaikštai po spindinčiu lempučių dangumi yra tikrai gražu ir įspūdinga.
„Eglė yra klasikinis Kalėdų simbolis. Per tiek metų žmonės pavargo nuo visų tų mandrybių, kuriomis ji būna puošiama. Atsimename ne vieną pavyzdį, kai iš didelio noro padaryti kuo išskirtiniau, įspūdingiau, įmantriau, efektyviau, gan nevykusiainuvažiuojama į lankas. Taip pat reiktų nustoti miestams kautis dėl gražesnių eglių. Mūsų pozicija, kad eglė yra tas akcentas, kuris turiskleisti šilumą, turi būti graži visiems. Per tiek metų pastebėjome, kad klasikinės eglės dizaino variantailabiau priimti žmonėms“, – sako K. Balvočius.
Nemažai Lietuvos miestų eglučių puošiančios įmonės vadovas džiaugiasi, kad į aikštes sugrįžta gyvos eglės. Jeigu 2019 metais puošėme vos vieną, užpernai – 4, pernai – 11, šiemet dar daugiau. Pašnekovas neabejoja, kad kitais metais jų bus dar daugiau.
Štai kelios skraistėmis pasipuošusios eglutės:
Panevėžys
Karkasinė, tarsi trimis skraistėmis padabinta, iš gyvių eglišakių sukonstruota eglė, šalia kurios visą šventinį laikotarpį stovės dėžutė, į kurią įmetus savo norų laišką, ims skambėti muzika, o eglė sužibės papildomomis šviesomis.
„Skelbiant konkursą miestui puošti tema nebuvo nurodyta, ją turėjo sugalvoti patys dalyviai. Pagal laimėtojo pasiūlytą idėją šiųmetės Kalėdos savo papuošimais Panevėžyje primena brangakmenių kolekciją. Kalėdų eglė turi kelias skraistes, nusidriekiančias tolyn į aikštę. Šalia eglės veikia ir Kalėdų paštas, įmetus laišką į specialią dėžutę, eglė pradeda groti kalėdinę muziką ir ima žybčioti papildomomis spalvomis“, – sako savivaldybės atstovė Loreta Kaškelienė.
„Lumidėjos“ vadovas Karolis Balvočius dar prieš eglės įžiebimo šventę įmonės sakė, kad Panevėžyje bus klasikinės, šiltos ir jaukios: „Nebus jokios pompastikos. Bus daug lempučių ir didelių žaislų. Įgyvendinsime tai, ko žmonės dažniausiai nori – bus daug jaukumo ir šilumos. Pasak vadovo, pagal standartinius Panevėžio miesto savivaldybės konkurso reikalavimus, eglė yra 18 metrų aukščio ir maždaug 8 metrų pločio skersmens. O metalo konstrukcijų instaliaciją gaubia keli tūkstančiai natūralių kvepiančių eglišakių, kurias puošia pirmą kartą Panevėžyje – didelių gabaritų kalėdiniai žaislai. Jų skersmuo siekia beveik vieną metrą.
Kalėdų eglės puošyba iš savivaldybės biudžeto kainavo 40,9 tūkst. Eur, eglę puošė įmonė „Lumidėja“.
Utena
„Šiais metais Utenos kultūros centras buvo atsakingas už pagrindinės Utenos miesto eglės prie Utenos kultūros centro papuošimą. Kultūros centras pasirinko ne kalėdinės eglės dekoracijos nuomą, o tokios kalėdinės dekoracijos įsigijimą, kuomet viešojo pirkimo būdu buvo perkamas kalėdinės eglės dekoracijos eglės formos karkasas, kalėdinės eglės karkaso angelo formos viršūnė, girliandų juostos su laikančiomis konstrukcijomis, girliandos ir žaisliukai karkaso dekoravimui, eglių šakos ir visos kalėdinės eglės dekoracijos pastatymo, papuošimo ir demontavimo paslauga“, – sako Utenos kultūros centro direktorius Erikas Druskinas.
Viešajam konkursui buvo suformuoti meninės idėjos bei techniniai reikalavimai, kuriuos Utenos kultūros centras suformavo atsižvelgdamas į turimą panašių dekoracijų kūrimo bei pirkimo patirtį bei asmeninę E. Druskino renginių režisieriaus ir scenografo patirtį, organizuojant ir apipavidalinant įvairius masinius renginius. Todėl paslaugą teikiančiai įmonei buvo suformuotas aiškus idėjos aprašymas, kurį paslaugą teikianti įmonė turėjo įgyvendinti.
Pasak E. Druskino, paslaugą teikusi įmonė puikiai įgyvendino meninę idėją – prie Utenos kultūros centro buvo pastatyta 18 metrų aukščio kalėdinės eglės dekoracija, kuri buvo papuošta angelu laikančiu žvaigždę. Nuo viršūnės link žemės buvo nutiestos dvi girliandų juostos. Angelo simbolis su žvaigžde ir juostų spinduliais buvo pasirinktas, norint priminti Kalėdų stebuklo žinią – gerąją naujieną apie gimusią Pasaulio viltį bei tikėjimo atsinaujinimą. Šiais metais buvo pasirinktas eglės dekoracijos puošimas tikromis eglių šakomis, panaudotos girliandų juostos, o ne eglę apgaubiančios skraistės, nes praėjusiais metais buvo naudota sferinė skraistė apjuosianti eglę.
Šios visos kalėdinės eglės dekoracijos įsigijimui Utenos rajono savivaldybė skyrė 30 tūkstančių eurų.
Plungė
Gruodžio 2-ąją Plungėje, Senamiesčio aikštėje, po spindinčių girliandų skraiste sužibo puošni kalėdinė eglutė.
Pasak savivaldybės atstovės Skaistės Sadonytės, pernai buvo skraistė, kuri žmonėms patiko: „Mūsų aikštė kompaktiška - skraistė gražiai apšviečia ir nebereikia kitų papuošimų. Skraistės norėjome patys, tik truputį kitokios, nei pernai. Vykdėme apklausą, teiravomės gyventojų, kokios eglės pageidautų, karkasinė eglė pastatyta atsižvelgiant į gyventojų nuomonę. Aukštis 10 m.“.
Įmonė „Lumidėja“ Viešojo pirkimo būdu laimėjo konkursą, pasiūliuosi žemiausią kainą.
Senamiesčio aikštei ir Kalėdų eglei papuošti savivaldybė šiemet skyrė 22 760 eurus.
Jonava
„Kiekvienais metais stengiamės papuošti Kalėdinę eglę taip, kaip Jonavoje ji dar nebuvo puošiama. Šiemet ji sugrįžo į Sąjūdžio aikštę, kuri yra gana plati, todėl šalia pagrindinės eglės nuspręsta įrengti dar keturias mažesnes eglutes ir visą kalėdinį ansamblį apjungti skraiste iš LED lempučių girliandų. Kalėdų eglės dekoruotos auksiniais blizgiais ir matiniais žaisliukais, aukso spalvos rombais“, – sako Evaldas Utyra, Jonavos r. savivaldybės atstovas spaudai.
Jonavos miesto Kalėdų eglę šiemet puošė UAB „Lumidėja“, laimėjusi viešąjį pirkimo konkursą.
Pagrindinė eglė ir keturios mažesnės eglutės su papuošimais kainavo 32 tūkst. eurų.
Marijampolė
Savivaldybės atstovai DELFI komentavo, kad kiekvienas metais skelbia viešuosius pirkimus ir šiemet ši įmonė buvo vienintelė pateikusi pasiūlymą ir išreiškusi norą puošti Marijampolės eglutę.
Savivaldybė prašė eglės, į kurią būtų galima įeiti ir rasti erdvę eglės viduje. Išreikštas pageidavimas, kad eglė buvo vienspalviškai puošta, tačiau turėtų ir atrakcijas – galėtų keisti spalvas, iš jos sklistų muzika.
„Norėjome, kad marijampoliečiai galėtų ne tik grožėtis kalėdine puošmena, bet ir šventiškai „pažaisti“ su eglute: pakeisti spalvas, mirksėjimą, muziką, įeiti į vidų ir pan. Nevadiname jos skraiste, norėjome su pagrindine eglės forma, medžiaga ir spalva kontrastuojančios griežtų linijų kompozicijos, kuri sujungtų klasikines ir modernias kalėdines formas. Kūrėjai pasiūlė stygas, kurios keistų spalvą. Pagal šiuos reikalavimus įmonė pasiūlė idėją, kaip tai galėtų atrodyti. Džiaugiamės, kad marijampoliečius ir vėl pavyko nustebinti ir kad jiems patiko kalėdinė puošmena“, – sako atstovai.
Eglutės ir jos puošimo kaina: 40 tūkst. Eur. Puošė įmonė „Lumidėja“.
Mažeikiai
Šiųmetė Mažeikių Kalėdų eglė, pasidabinusi 30 m skersmens spindinčia skraiste, pasipuošusi didžiuliais šviečiančiais šviesaus aukso spalvos kaspinais, yra 18 m aukščio, iš metalinio karkaso, apkaišyto natūraliomis eglių šakomis. Ji dekoruota šiltos šviesos girliandomis ir blykstėmis bei tradiciniais sidabro ir aukso burbulais.
„Kalėdinės eglės puošimo projektą, puošybos ir apšvietimo elementų išdėstymą pasiūlė viešajame konkurse dalyvausi ir laimėjusi „Švenčių studija“. Renkant patraukliausią pasiūlymą, atsižvelgta į idėjos originalumą, unikalumą, elementų unikalumą,išskirtinumą, organišką ir estetišką puošybinių elementų stiliaus suradimą, stilistikos nuoseklumą, koncepcijos kūrybiškumą ir naujovių panaudojimą“, – sako savivaldybės atstovė Neringa Švelnienė.
Kalėdinės Mažeikių miesto eglės puošyba kainavo 48 400 Eur. Puošė „Švenčių studija“
Ignalina
Savivaldybės atstovė Lina Kovalevskienė sakė, kad dėl Ignalinos miesto eglės, jos viziją, kaip viskas turi atrodyti, pateikė savivaldybė, taip pat buvo išsakytas pageidavimas ir dėl skraistės.
Eglė 18 m. aukščio, ją puošia mediniai, lemputėmis dekoruoti žaislai ir raudoni burbulai. Skraistę tarsi laiko 10 mažesnių, ratu sustaytų eglučių. Norėta, kad ir eglės, ir skraistės lemputės skleistų šiltą šviesą. Buvo organizuoti viešųjų pirkimų konkursai ir eglei, ir miesto papuošimui, taigi, dirbo ne viena įmonė.
Ignalinos eglė su dekoracijomis kainavo 24 154 Eur, ją puošė „Švenčių studija“.
Tautiečių namuose populiarėja „art deco“ stilistika
Nemažai lietuvių jau ir patys papuošė ir savo namus, padabino savo Kalėdų eglutes.
Interjero dizainerė Sandra Očikaitė sako, kad šiemet labai pasistebi, kad žmonėms norisi į namus įsinešti daugiau senovės: „Populiarėja tie senieji „art deco" stikliniai žaisliukai, kurie ant eglutės būna visi skirtingi, žmonės nebūtinai jau nori visų žaisliukų vienodų“.
Šiais metais, pasak dizainerės, ypač populiarėja ir baltos Kalėdų eglutės. Nusprendę puošti dirbtinę eglę, vis dažniau lietuviai ieško jų apipurkštų „sniegeliu", pabalintomis šakelėmis arba visiškai baltų. Jos, pasak dekoravimo ekspertės, tampa ir puikia baze papuošimams, nes prie baltos visos spalvos dera. Be to, tvarumo temos ir dėmesys aplinkai neaplenkia ir Kalėdų – žmonės ieško natūralesnių, rankų darbo papuošimų, renkasi mažiau plastiko.
„Tendencijos keičiasi ir kalėdiniame kolorite, nors S. Očikaitė pastebi, kad šiuo klausimu žmonės nebūtinai vaikosi madų. „Savo soc. tinkluose dariau apklausą – kokias spalvas žmonės renkasi Kalėdų dekoracijomis? Tai kaip ir anksčiau, taip ir dabar jie pasidaliję kone lygiai perpus. Vieni yra klasikinio dekoro spalvų – raudonos, auksinės, žalios – gerbėjai. Kiti spalvų atžvilgiu yra minimalistiškesni ir mieliau renkasi neutralias rudą, šampano", – dalijasi dizainerė.
Nors kalėdines spalvas renkamasi per pusę – vieni klasikinio stiliaus, kiti – neutralias, rudą ar šampano spalvas, pastaraisiais metais S. Očikaitė mato, kad yra itin išpopuliarėję rožinės spalvos žaisliukai. Tikintiems spalvų magija, šiemet verta į koloritą įsitraukti sidabrinę, nes sakoma, kad ji traukia turtus. O naujausias mados šauksmas – šiemet pasaulyje dažniau renkamasi ne įprasta sodri mėlyna, o turkio spalva.
„Kad ir kokią gamą pasirinktumėte, esminė taisyklė lieka ta pati – svarbiausia yra neperkrauti, verčiau derinti vieną ar kelias giminingas spalvas ir jas naudoti visoms dekoracijoms: eglutei, stalui ir t.t. Visuomet gražiai dera raudona ir balta, raudona ir žalia, mėlyna ir sidabrinė ar pan.", – pasiūlymais dalijasi dizaino žinovė.
Laikai, kai eglutę puošdavo prieš pat Kūčias jau praeityje
Prekybos tinklo „Maxima" užsakymu „Spinter Research" atliko apklausą apie namų puošimą šventėms, kuri parodė, kad namus Kalėdom puošia net 9 lietuviai iš 10.
Gyventojai neapsiriboja tik Kalėdų eglutės puošimu: 68 proc. dekoracijomis dabina namus, o kas antruose namuose lemputės nugula ir ant žaliaskarės, ir tampa interjero dekoracija kitose erdvėse.
Po 16 proc. apklaustųjų pasitelkia ir daugiau priemonių sukurti šventinę dvasią: namus kvėpina kalėdiniais kvapais, kabina dovanų kojines.
Kalėdų stalas lietuviams taip pat yra svarbi pasirengimo šventėms dalis – planuojami ne tik ant jo atsidursiantys valgiai – 49 proc. skiria laiko ir paties stalo dekoravimui.
Ketvirtadalis sako puošiantys ne tik vidų, bet ir namo išorę, įsigyja Advento kalendorių.
„Maxima“ Rinkodaros departamento direktorė Renata Kežionienė sako, jog laikai, kai Kalėdų eglė būdavo puošiama paskutinėmis dienomis prieš Kūčias – jau praeityje. Pirkėjai šventėms pradeda ruoštis dar lapkričio pradžioje, o jau prasidėjęs kalėdinių dekoracijų paklausos pikas tęsiasi visą gruodį.
„Infliacija šiemet keičia pirkėjų įpročius – žmonės rečiau pasiduoda impulsyviems pirkiniams, jiems svarbiau tapo akcijos ir nuolaidos. Atitinkamai ir vis daugiau žmonių planuoja apsipirkimus, nes tada galima pasinaudoti geriausiais kainų pasiūlymais bei nemažai sutaupyti“, – pastebi R. Kežionienė.