Tradicija – nelietuviška
„Vaizdžiai tariant, papuošti eglutę anksčiau laiko reikštų tą patį, kaip mergvakarį švęsti jau po vestuvių“, – juokaudama sako senųjų papročių puoselėtoja, bendruomenės „Romuva“ vaidilė Miglė Valaitienė.
Kaip pasakoja pašnekovė, tradicija puošti kalėdinę eglutę yra nelietuviška – tai pradėta daryti XVI a. Vokietijoje, o vėliau išplito ir visoje Europoje. Lietuvą puošybos tradicija pasiekė po beveik 400 metų.
Tiesa, senųjų tradicijų sergėtoja patikina, jog eglių, kaip ir kitų spygliuočių, šakelės lietuvių namuose būdavo randamos ir anksčiau. Jos naudotos Kalėdų ir kitų švenčių proga, kadangi manyta, jog būtent minėti medžiai turi ypatingų apsauginių galių.
„Kodėl puošiame būtent eglę? Nes tai visžalis medis. Šiuo metų laiku dienos beveik nėra – saulė nusileidžia vos patekėjusi, visa gyvybė apmirusi, medžiai numetę lapus. Vieninteliai spygliuočiai, tarp kurių ir eglė, šią tamsą įveikia ir žaliuoja. Mes irgi norime įveikti tamsą, laukiame Kalėdų, kol įvyks žiemos saulėgrįža ir dienos ims ilgėti“, – paaiškina „Romuvos“ bendruomenės atstovė.
Pašnekovė atskleidžia, kad laikantis senųjų tradicijų kalėdinę eglutę derėtų puošti Kūčių dieną ir laikyti papuoštą iki Trijų Karalių.
„Anksčiau galvota, kad visas laikotarpis aplink Kalėdas yra didelio bendro ritualo dalis – tikėta, jog ne laiku papuošus eglutę ar atlikus kitą darbą, išsikraipytų visas ritualas. Iš čia ir kyla ankstyvo kalėdinės eglutės puošimo ir mergvakario palyginimas“, – dėsto M. Valaitienė.
Valgomi papuošimai
Toliau pašnekovė pasakoja apie tai, kaip kalėdinė eglutė būdavo puošiama ankstesniais laikais ir kaip, remiantis senaisiais papročiais, ją reikėtų puošti dabar. Pirmiausia M. Valaitienė atkreipia dėmesį į žaliaskarės papuošimus. Anot pašnekovės, pirmieji papuošimai būdavę valgomi – riešutai, obuoliai, sausainiai.
Pasakotoja priduria, jog, ko gero, daug vyresnio amžiaus žmonių prisimena, kaip ant kalėdinių eglučių žibėdavo pakabinti saldainiai. „Popieriukas blizga, daug spalvų, o paskui ir suvalgyti galima“, – vienus pirmųjų kalėdinių žaisliukų apibūdina M. Valaitienė.
Šalia valgomų papuošimų, ant eglutės būdavo kabinamos ir natūralios puošmenos – visa, kas randama gamtoje. Taip pat, tęsia M. Valaitienė, ant žaliaskarės galėdavo atsirasti ir šiaudinių sodų fragmentai, vadinami reketukais.
„Viso šiaudinio sodo ant eglutės uždėti neįmanoma – jis didelis, dažniausiai kabinamas ant lubų. Dėl šios priežasties būdavo naudojami sodo fragmentai, dar kitaip žinomi kaip reketukai. Vietoje dabartinių girliandų būdavo naudojami trikampėliais suverti šiaudeliai, šiaudinės žvaigždutės“, – pasakoja senųjų papročių žinovė.
Šiais laikais, papuošus kalėdinę eglę, ant jos viršaus yra įprasta uždėti spindinčią žvaigždę. Pašnekovė, prieš atskleisdama, kokia buvusi tokios puošmenos alternatyva, pirmiausia paaiškina tokios dekoracijos prasmę. Pasirodo, žvaigždė ant eglutės simbolizuoja Vakarinę žvaigždę, kuriai patekėjus protėviai sėsdavo prie Kūčių stalo. Ankstesniais laikais tokios žvaigždė gamintos iš šiaudų.
„Mano nuomone, esminis dalykas yra ne tai, ką mes dedame ant eglutės, bet ar suprantame, kodėl tai darome. Ant eglutės gali kabėti ir blizganti, iš pažiūros visiškai kičinė žvaigždė, bet ar mes žinome, ką ji reiškia? Svarbiausia yra domėtis papročiais ir ne tik žinoti, ką daryti, bet ir kodėl tai yra daroma“, – paaiškina M. Valaitienė.
Svarbiausia – harmonija
„Laikai, kai kalėdinė eglutė būdavo puošiama Kūčių dieną, jau praeityje. Pirkėjai šventėms pradeda ruoštis dar lapkričio pradžioje, o prasidėjęs dekoracijų pikas tęsiasi visą gruodį. Tiesa, pastebime, kad infliacija šįmet pakeitė pirkėjų įpročius – žmonės dažniau dairosi akcijų ir nuolaidų“, - komentuoja prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Renara Kežionienė.
Pasikeitus puošybos įpročiams, ko gero, keičiasi ir puošybos mados, tad metas pasikalbėti apie tai, kaip kalėdinės eglutės, o ir patys namai, puošiami šiomis dienomis.
Štai interjero dizainerė Dovilė Sakevičė pasakoja, kad su klientais dar prieš įrengdama būstą pasitaria, kur kalėdiniu laikotarpiu galėtų stovėti eglutė. Pavyzdžiui, iš anksto yra aptariama, kur įrengti eglutės lemputėms skirtą elektros lizdą.
Paklausta, kokios šiuo metu dominuoja kalėdinių eglučių puošybos mados, interjero dizainerė patikina – mados keičiasi individualiai ir ypač tada, kai žmonės įsikelia į naujus namus.
„Kai žmonės pakeičia būstą, natūralu, kad buvusiuose namuose naudotos šventinės dekoracijos jau nebetinka. Žmonės tikrai linkę pagalvoti, kaip kalėdiniu metu dekoruoti namus, kad puošyba tiktų prie naujo interjero ir kad nebūtų sugadinta naujuose namuose sukurta harmonija“, – pasakoja interjero dizainerė.
Ji tęsia, kad reikėtų kalbėti ne apie populiarias puošybos madas, bet apie individualią situaciją. Galbūt, sako D. Sakevičė, naujų namų gyventojai nebenorės naudoti žaisliukų, o vietoje jų išsikeps ir pakabins imbierinius sausainius, kankorėžius, džiovintus apelsinus ar citrinas.
Pašnekovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad jeigu gyventojai nori atnaujinti visas šventines dekoracijas, tai jiems gali labai brangiai atsieiti. Tokiu atveju, sako interjero dizainerė, galima naudoti aukščiau išvardintus rankų gamybos papuošimus.
Populiarėja natūralumas
Net jei šventinę puošybą padiktuoja atskiras kiekvienų namų interjeras, vis tik negalima atsiriboti ir nuo visuotinai plintančių madų. Su tuo sutinka ir pašnekovė – jos teigimu, dabar trendina natūralumas.
„Dabar pompastiką ir komerciją žmonės mato mieste, todėl namuose derėtų sukurti nusiraminimo ir poilsio erdvę, o ne Kalėdų parduotuvę, į kurią atėjus, nežinotum kur žiūrėti“, – vaizdžiai paaiškina D. Sakevičė. Ji priduria, kad puošiant kalėdinę namų eglę ir pačius namus geriausia laikytis „mažiau yra daugiau“ principo.
Toliau interjero dizainerės paprašėme pasidalinti konkrečiais patarimais, kaip tinkamai pasipuošti kalėdinę eglutę. Specialistė patikino – yra du keliai.
„Pirmiausia galima eiti natūralumo keliu ir kalėdinės eglės žaisliukus pasigaminti patiems. Kitas kelias – eglutės papuošimus derinti prie namų interjero. Pavyzdžiui, jeigu interjere yra aukso spalvos, eglutės žaisliukai taip pat galėtų būti auksiniai. Eglutę galima puošti ir vienos spalvos žaisliukais, pavyzdžiui, tik raudonais burbulais. Mano patarimas būtų toks – jeigu baisu suklysti, geriau pasirinkti tik kelias spalvas ir su jomis žaisti“, – pataria D. Sakevičė.
Tik ties žaisliukais kalėdinės eglutės puošyba nesibaigia. Štai pašnekovė ragina nepamiršti lempučių, kurios suteikia jaukumo ir, tiesa, nebūtinai turi būti spalvotos. Paklausta, ką mano apie ant eglutės dedamą žvaigždę, interjero dizainerė pataria – galima ir visai nedėti.
Tačiau šventiniu metu svarbus ne tik eglutės, bet ir visų namų dekoras. Aptardama šį niuansą, D. Sakevičė pateikia visą puokštę rekomendacijų.
„Svarbiausia nepamiršti, kad Kalėdas primena ne tik raudona, bet ir žalia, balta spalvos – jos namams tikrai suteiks šventinės nuotaikos. Jei kalbėtume apie svetainės erdvę, židinį būtų galima puošti kalėdinėmis kojinėmis, eglės šakomis, žvakėmis ir žvakidėmis. Jei svetainėje yra komoda arba konsolė, ją taip pat galima papuošti eglės šakomis, kankorėžiais. Šventiniam stalui siūlyčiau naudoti lininę staltiesę, ryškesnes servetėles, Kalėdoms skirtais indais, pavyzdžiui, raudonomis taurėmis“, – sako interjero dizainerė.
O kokias namų puošybos madas pastebi prekybos tinklas „Maxima“? Kaip paaiškėjo minėtos apklausos metu, prieš šventes lietuviai linkę ne tik planuoti, kokie patiekalai atsidurs ant vaišių stalo, bet ir kaip pats stalas atrodys – beveik pusė apklaustųjų sako skiriantys laiko stalo puošybai. Ketvirtadalis apklaustųjų prisipažino puošiantys ir namo išorę, o 16 procentų respondentų patikino mėgstantys pasistengti labiau – namus kvepina kalėdiniais kvapais, pasikabina kalėdines kojines.