Nutaręs ieškoti darbo 63-ejų vilnietis susidūrė su skaudžia realybe: atėjęs į pokalbį, iš akių matau, kad tai pirmas ir paskutinis susitikimas

Įsivaizduokite, kad jūs ateinate į darbo pokalbį, bet jau iš darbdavio akių suprantate, kad darbo jūs negausite. Sakysite – diskriminacija? Deja, su tokia diskriminacija susiduria didžioji 50+ amžiaus žmonių dalis Lietuvoje. Jau nekalbame apie 60+ ir 65+, kur niekam tampa nebeįdomios tavo kompetencijos, vienintelis rodiklis – gimimo data. Vilnietis 63-ejų metų Ramūnas ilgus metus dirbo vadovu, bet kai darbo neteko ir sulaukęs 50 pradėjo ieškotis naujo, suprato, kad lengva nebus. Jis sako atvirai, kad teko gerokai nuleisti kartelę, o darbo pokalbiuose iš akių matydavo, kad jis nepageidaujamas. Ir nors paskutinį darbą susirado labai gretai, dabar jau supranta, kad ir šis gali būti neilgam.

Raukšlės ir žili plaukai daro savo

Ramūno gyvenimo aprašymas skamba išties įspūdingai: daugybę metų jis dirbo atsakingą darbą, buvo stambių įmonių komercijos direktoriumi, vadovavo daugiau nei 200 žmonių. Deja, gimimo data tarsi šaukštas deguto, gadina visą košę. „Kad yra sunku susirasti darbą, pajutau sulaukęs 50-ties. Kruopščiai parašiau savo gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką, siunčiau į įvairias įmones, bet galiu pasakyti, kad buvo labai liūdnas reikalas. Dažniausiai niekas net nekreipdavo dėmesio, retas kuris pakviesdavo į darbo pokalbį. O jei ir pakviesdavo, pamatydavo raukšlėtą veidą, žilus plaukus ir pasidarydavo savo išvadas. Maža to, turėjau problemų su kojos keliu, todėl dar ir šlubčiodavau. Iš darbdavio akių matydavau, kad šis susitikimas yra pirmas ir paskutinis“, – pasakojo pašnekovas.

Koją Ramūnas susitvarkė, pradėjo sportuoti ir šiandien džiaugiasi, kad būdamas 63-ejų fiziškai atrodo geriau nei prieš dešimtmetį. Deja, tai darbo paieškų nepalengvino. Anksčiau Delfi kalbinta CV-Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė pasakojo, kad gimimo data, kaip ir tautybė ar šeimos padėtis, nėra privalomi faktai gyvenimo aprašyme. Paklaustas, ar Ramūnas nebandė nerašyti gimimo datos, jis sakė, kad tokio triuko nesiėmė, bet vargu ar būtų padėję. „Gal ir būtų efektyvu iki pirmojo susitikimo. Nesinori apgaudinėti žmonių, gaišinti ir jų, ir savo laiko“, – pasakojo Ramūnas.

Ilgos darbo paieškos privertė jį nuleisti kartelę. „Nėra kitos išeities. Turi suprasti, kad niekas tavęs dideliu viršininku nebelaikys, gali nebent vargšu pagalbininku priimti. Kažkam padėsi susikurti gražesnį gyvenimo aprašymą. Nė vienas darbdavys man tiesiai šviesiai nepasakė, kad esu per senas, bet mačiau iš akių, povyzos, kad mano amžius yra kliūtis“, – pasakojo vilnietis.

Kaip rodo tyrimai, pastebima, kad jaunesni vadovai priima jaunesnius arba savo amžiaus darbuotojus. Tokią tendenciją pastebėjo ir Ramūnas. „Tikrai taip. Matyt, sunku jaunesniam vadovui bandyti kažką paaiškinti ir liepti padaryti darbą gerokai vyresniam žmogui, kuris yra daug ko patyręs, visko matęs. Daug lengviau reguliuoti vienmetį arba jaunesnį“, – svarstė pašnekovas.

Kartų skirtumai – akivaizdūs

Šiandien Ramūnas turi darbą, kurį susirado maždaug prieš metus, bet abejoja, ar ilgam. „Dabar dirbu valdišką darbą, bet tokia nuojauta, kad prasideda Orvelo romano „1984“ siužetas. Didysis brolis tave seka, vadovybė nėra patenkinta darbo rezultatais, labai blogi horizontalūs ryšiai, nepriima kolektyvas, jeigu nėra viršininko nurodymo, negauni informacijos, kurios tau reikėtų darbe. Esi paliktas dirbti kaip atskiras vienetas. Po truputį dar krutu, bet jaučiu, kad nebeilgai. Kita vertus, jau laukiu pensijos. Ji netoli, tad kažkaip išgyvensiu“, – sakė Ramūnas.

Tiesa, jis negaili ir kritikos sau. „Gal ir mano problema, kad tokiame amžiuje nebenoriu būti kažkieno sraigteliu. Pernelyg gerbiu savo požiūrį į gyvenimą, turiu savo gyvenimo būdą, nusistatymus. Tai tokiems žmonėms sunkiau prisitaikyti“, – teigė pašnekovas. Pastarąjį darbą jis susirado Facebook pagalba, kai savo paskyroje parašė, kad ieško darbo ir įmonė jį susirado pati. Bet, kaip dabar sako, tai buvo greičiau išimtis nei taisyklė. „Kai ieškojau darbo normaliu keliu, buvo labai liūdna ir tragiška. Nenoriu vadinti to diskriminacija, bet amžius, nori nenori, yra tas rodiklis, į kurį atsižvelgia darbdavys. O jei tau 60 metų ir daugiau, sutikime, kad jau esi mažiau lankstus, susiformavęs, su savo pasaulėžiūra, gal ir mokytis kažko naujo jau nebenori, nes žinai, kad liko vos keli metai iki pensijos. Tai gal nereikia ir darbdavių smerkti, aš juos suprantu. Kad ir kaip bebūtų dabar jau tenoriu sulaukti pensijos, nebesikankinti, nebesižeminti ir neapsimetinėti jaunesniu nei esu“, – sakė pašnekovas.

Paprašytas įvardinti jaunimo, kaip darbuotojų, trūkumus, Ramūnas sakė, kad jų požiūryje pasigenda lojalumo darbovietei. „Anksčiau vyravo toks požiūris, kad jei patinka darbas, tau norisi dirbti toje darbovietėje. Man atrodo, dabar to nebėra. Jauni žmonės yra egoistiškesni, labiau orientuoti į save, o ne organizacijos siekius, žiūri, ką gaus jie iš darbo, o ne organizacija – iš jų“, – teigė pašnekovas.

Ką rodo tyrimai?

Kaip rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuotas tyrimas, trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, jog šalyje labai ar iš dalies paplitusi vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija. 24 proc. šalies gyventojų įsitikinę, kad vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija Lietuvoje yra labai paplitusi, 51 proc. – jog paplitusi iš dalies. 50–59 metų amžiaus asmenų grupėje 21 proc. apklaustųjų teigė susidūrę su diskriminacija dėl amžiaus, tiek pat jų sakė buvę tokios diskriminacijos liudininkais.

Tiesa, kiek kitokie skaičiai, paklausus žmonių, kaip jie vertina vyresnius savo kolegas. Pasirodo, kad absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų būtų patenkinti, jei kolega, su kuriuo ar kuria kasdien palaikomi ryšiai, būtų daug vyresnis žmogus. Taip atsakė 69 proc. apklaustųjų. 23 proc. respondentų jaustųsi nei patenkinti, nei nepatenkinti. Šie skaičiai rodo, kad 9 iš 10 šalies gyventojų į vyresnius kolegas ir koleges žvelgia arba teigiamai, arba amžiaus visai nesureikšmina.

Taigi panašu, kad problemą daugiau mato darbdaviai, o ne darbuotojai, ir, nori nenori, tokį požiūrį teks keisti. Visuomenė Lietuvoje sparčiai sensta ir prognozuojama, kad 65 metų ir vyresnių asmenų dalis 2050 metais sudarys iki 32 procentų gyventojų.