Tai numatančias Statuto pataisas įregistravo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Kęstutis Vilkauskas.

Pasak jo, vyresnio amžiaus žmonės susiduria su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip socialinė atskirtis, diskriminacija, skurdas, prasta sveikata ir paslaugų trūkumas.

„Siekiant spręsti šias problemas, svarbu užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonių balsai būtų girdimi ir jų poreikiai būtų atstovaujami aukščiausiu politiniu lygmeniu, t. y Lietuvos tautos atstovybėje – Seime“, – dokumento aiškinamajame rašte sako K. Vilkauskas, informuodamas, kad taip pat yra rengiamas Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektas.

Nauja komisija, dalyvaujant nevyriausybinių organizacijų atstovams, nagrinėtų vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo sąlygų, sveikatos priežiūros ir globos, socialinės piniginės paramos, socialinių paslaugų teikimo, neįgalių vyresnio amžiaus žmonių integravimo problemas. Ši komisija domėtųsi senjorų švietimu ir būtinų gebėjimų ugdymu, jų laisvalaikiu, užimtumu ir įtraukimu į darbo rinką.

Jei Seimas sutiktų sudaryti tokią naują komisiją, ji analizuotų, ar viešoji politika valstybės ir savivaldybių lygiu atitinka vyresnio amžiaus žmonių reikmes ir socialinį teisingumą, ar skatina jų socialinę įtrauktį.

Savo kompetencijai priklausančiais klausimais komisija rengtų ir teiktų Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, analizuotų kitų šalių įstatymus ir patirtį, atliktų parlamentinę kontrolę.

Statuto pataisomis siūloma įpareigoti Vyresnio amžiaus žmonių reikalų komisiją kasmet pateikti Seimui savo veiklos ataskaitą.

Jei Seimas pritartų, nuolatinė Vyresnio amžiaus žmonių reikalų komisija būtų sudaryta iš įvairių parlamentinių frakcijų atstovų.

Siūloma, kad Statuto pataisos įsigaliotų šiam Seimui baigiant kadenciją – šių metų spalio 1 d.

Statuto pataisas kartu su K. Vilkausku teikia socialdemokratų, „valstiečių“, demokratų frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų Lietuvoje buvo 649 tūkst. 800, o tai sudaro 19,2 proc. visų gyventojų. Anot K. Vilkausko, numatoma, kad iki 2030 m. šis skaičius išaugs iki 800 tūkst., o iki 2050 m. – ir iki 1 milijono.