Rugsėjo gale trūko 238 pedagogų
Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, rugsėjo pabaigoje mokytojų ieškojo 238 laisvas darbo vietas siūlančios mokymo įstaigos. Mokyklose buvo tuščios 73 pagrindinio ir vidurinio ugdymo pedagogų darbo pozicijos, reikėjo po keliasdešimt individualių poreikių turinčių mokinių mokytojų, ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo pedagogų.
Beveik 800 darbo skelbimų pirmąjį pusmetį buvo skirti pagrindinių disciplinų pedagogams, o tokio darbo ieškojo 384 asmenys. Daugiausia laisvų darbo vietų buvo matematikos (173), lietuvių (129) ir anglų kalbos (90) mokytojams, nurodoma UŽT pranešime žiniasklaidai.
„Profesinis neatitikimas yra pagrindinė priežastis, kodėl nepaisant nemažos pedagogų pasiūlos neužimtos darbo vietos mokyklose. Darbo ieško kūno kultūros, dailės ir muzikos mokytojai, o darbo skelbimuose dominuoja matematikos, lietuvių ir anglų kalbos specialistai, – pranešime žiniasklaidai teigė UŽT direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė. – Sunkiau rasti reikalingų pedagogų didmiesčiuose, Vilniuje jų reikia net penktadalio. Mūsų registre pedagoginį išsilavinimą yra įgiję 1,4 tūkst. klientų, bet jiems įsidarbinti trukdo nepaklausios disciplinos.“
39 proc. ieškančių darbo – vyresni kaip 50 metų
Kaip pranešime žiniasklaidai teigė G.Sinkevičė, darbingiausio amžiaus pedagogai sunkiau įsilieja į švietimo sistemą ir dažniausiai dėl įgytos nepaklausios kvalifikacijos.
Vyresni kaip 50 metų amžiaus asmenys sudarė 39,1 proc. pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieškančių klientų. Didžiausia jų dalis buvo tarp matematikos, istorijos ir rusų kalbos mokytojų (atitinkamai – 61 proc., 61 proc. ir 59 proc.). Mažiausia – tarp ieškančių prancūzų kalbos mokytojo darbo (10 proc.). Norinčių dirbti tokį darbą vyrų – 25,2 proc., arba 149 iš 591.
Pagal amžių vyriausi darbo ieškantys klientai buvo braižybos (64 m.), baltarusių kalbos (60 m.), darbų (55 m.), rusų (52 m.) ir lenkų kalbų (51 m.), ekonomikos (52 m.) mokytojai. Jauniausi – italų (22 m.), ispanų (31 m.) ir prancūzų kalbų (36 m.) politologijos (35 m.), nurodoma UŽT pranešime žiniasklaidai.
Vyresni mokytojai padeda spręsti trūkumo problemą
UŽT pranešime žiniasklaidai teigė, kad jaunoji karta vis mažiau renkasi studijas švietimo srityje (pagal Valstybės duomenų agentūros duomenis UŽT nurodė, kad 2023 m. bakalauro ir magistrantūros studijas universitetuose baigė 13,2 tūkst. studentų ir tik 500 įgijo kvalifikaciją švietimo srityje; tai – 116 absolventų mažiau nei 2022 m.), darbo rinkoje darbuotojų kaitos deficitas kelia įtampą, o šiuo metu dirbantys vyresnio arba pensinio amžiaus mokytojai yra tie, kurie padeda spręsti pedagogų trūkumo problemą:
„Pagal STRATA švietimo srityje dėl išeinančių į pensiją iki 2033 m. kasmet reikėtų pakeisti daugiau kaip 3 tūkst. darbuotojų.“
Remdamasi Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, UŽT pranešime žiniasklaidai nurodė, kad šiemet ir pernai šalyje dirbo 2,4 tūkst. pensinio amžiaus pedagogų. Dirbančių mokytojų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 39 asmenimis, tačiau pensinio amžiaus pedagogų padidėjo 238 asmenimis.
Tačiau mokytojais dirbę asmenys, UŽT duomenimis, neskuba grįžti į darbo rinką. Tik apie tris ketvirtadalius dirbusių ikimokyklinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojais nurodė, kad siekia įsidarbinti. Didesnę dalį tarp neskubančių sugrįžti į darbo rinką sudaro vyresni kaip 50 metų mokytojais dirbę asmenys.
Jaunosios kartos susidomėjimas mažėja ar auga?
Su minėtomis UŽT išvadomis, kad jaunoji karta vis mažiau renkasi studijas švietimo srityje, nesutinka Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), laiške „Delfi“ redakcijai pateikusi išaiškinimą, kad „UŽT pateikė netikslius, nepilnus duomenis apie studijų pasirinkimus ir pagal tuos dalinius duomenis padarė atitinkamas išvadas“.
ŠMSM teigimu, priešingai – jaunimo susidomėjimas pedagogikos studijomis didėja: „Šiemet ir pernai į ugdymo mokslų bakalauro studijas priimta po maždaug 1,4 tūkst. pirmakursių. Dar 2022 m. stojančiųjų į pedagogikos bakalaurą buvo kiek per 1 tūkst., per porą metų stojančiųjų padaugėjo beveik trečdaliu.
Pedagogo kvalifikaciją įgyti galima ne tik baigus bakalauro studijas – tam skirtos ir profesinės bei gretutinės pedagogikos studijos. Profesines pedagogines studijas šiemet pasirinko apie 400 asmenų, studentai vis dar renkasi gretutines pedagogikos studijas. Tikimasi, kad iš viso pedagogikos studijos šiemet, kaip ir pernai, pritrauks 2 tūkst. studentų.
2023 m. pedagogo kvalifikaciją įgijo apie 1,5 tūkst. asmenų. Iš jų beveik 600 baigė pedagogikos bakalauro studijas, beveik 600 – profesines pedagogikos studijas, beveik 100 – gretutines pedagogikos studijas. Dar apie 200 absolventų baigė ugdymo mokslų magistro studijas.“
Ieško sprendimų, kaip užtikrinti pedagogų kaitą
Pasiteiravus, kaip vertina dabartinę situaciją švietimo srityje, ar iš tiesų vyresnio, pensinio amžiaus mokytojai yra tie, kurie padeda spręsti pedagogų trūkumo problemą, ŠMSM atsakyme redakcijai teigė, kad su demografinėmis ir darbuotojų amžėjimo problemomis susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos šalys, ir kad ieškoma sprendimų, kaip užtikrinti pedagogų kaitą:
„Mokyklose gali dirbti ir vyresnio amžiaus mokytojai, kaip ir bet kurie kiti darbuotojai kitose srityse, kuriose nėra nustatytas amžiaus cenzas.
Jau keletą metų Lietuvoje mokytojų amžiaus vidurkis nekinta, pedagogų bendruomenė pasipildo jaunais specialistais ne tiek, kad tai turėtų didesnę įtaką vidutiniam amžiui. Vidutinis Lietuvos mokytojų amžius – apie 50 metų. EBPO šalyse, dalyvavusiose TALIS tyrime, mokytojų amžiaus vidurkis yra 44 metai.
Tačiau su demografinėmis ir darbuotojų amžėjimo problemomis susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos šalys.
Ieškoma sprendimų, kaip užtikrinti pedagogų kaitą. Tiek valstybė, tiek savivaldybės reaguoja į situaciją ir imasi įvairių skatinimo priemonių.
Į pedagogikos studijas stengiamasi pritraukti jaunų, ne pedagogikos krypties studijas baigusių žmonių. Nuo 2022 m. rugsėjo įteisinta galimybė turintiems aukštąjį ne pedagogikos krypties išsilavinimą, bet studijuojant įgijusiems ne mažiau kaip 30 proc. (18 studijų kreditų) atitinkamo dalyko modulio studijų kreditų, pradėti dirbti tam tikrų dalykų mokytojais. Pedagogo kvalifikaciją tokiu atveju reikia įgyti per dvejus metus nuo darbo mokytoju pradžios.
Taip pat ieškoma modelių, kaip tuos, kurie baigia studijas, paskatinti ateiti dirbti į mokyklas, o atėjusius labiau motyvuoti.
Dar 2022 m. Vyriausybė beveik dvigubai padidino valstybės finansuojamų pedagogikos profesinių studijų vietų skaičių iki 385 (2021 m. – 200). 2023–2024 m. šioms studijoms skirta 400 valstybės finansuojamų studijų vietų, o 2024 m. – 422 vietos. Tai profesinę kvalifikaciją suteikiančios studijos, į kurias priimami absolventai, užbaigę bent bakalauro studijas. Jose pedagogikos mokomasi vienus metus arba pusantrų.“
ŠMSM taip pat pridūrė, kad stengiamasi gerinti ir jau dirbančių mokytojų darbo sąlygas: „Auga jų atlyginimai – jų stabilus augimas įtvirtintas Nacionaliniame susitarime dėl švietimo. Numatyta, kad iki 2024 m. pabaigos mokytojų atlyginimas sudarys 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Šiemet vidutinis atlyginimas didintas du kartus: nuo sausio – 10 proc., nuo rugsėjo – 15,5 proc.“
Pasiteiravus, ar vyresnio amžiaus mokytojai yra reikalingi ir kodėl, ar tai susiję su jaunosios kartos trūkumu, ŠMSM teigė, kad labai sveikintina, jeigu mokykloje dirba ir jauni, ir vyresni mokytojai:
„Nėra net abejonės, kad per daugelį metų sukaupta pedagoginė patirtis labai vertinga. Tai didelė atsvara ir jaunesniems kolegoms. Dažnai mokytojai, turintys didelės patirties, mokyklose paskiriami naujai priimtų mokytojų mentoriais. Jie padeda sklandžiau integruotis į mokyklos gyvenimą, suteikia profesinių patarimų. O jauni mokytojai į mokyklą įneša energijos, naujovių, kitokio požiūrio.“
Mokytojai visi reikalingi ir mylimi
Panašiai apie vyresnio amžiaus mokytojus atsiliepia ir kalbinti mokyklų vadovai. Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos direktorė Nijolė Malinauskienė sakė, kad vyresnio amžiaus mokytojai mokyklai yra didelė pagalba:
„Į pensiją išėję mokytojai mums yra dideli pagalbininkai kitose veiklose – jie visos dienos grupėje vykdo socialinę priežiūrą ir taip, mielai pagelbėdami mums, dar prisiduria prie savo mažų pensijų. Kadangi šiemet vyksta vaikų įtrauktis į bendrojo ugdymo mokyklas, turime vaikų, kuriems taikomas individualus mokymas iš namų.
Mūsų viena mokytoja, kuri jau prieš metus išėjo į pensiją, o iki to dirbo pradinių klasių mokytoja, yra pasiėmusi kelias valandėles tokio darbo. Ji turi didelę patirtį, pakantumo, empatijos, supratingumo.“
Direktorės teigimu, mokytojų patirtis ir įdirbis ypač reikalingi kalbant apie įtraukųjį ugdymą: „Aišku, žmogus žmogui nelygus, bet, mūsų atveju, kalbant apie individualų mokymą, tas priėjimas prie vaiko, pakantumas, empatija labai atitinka. Ne visi sutinka (to darbo imtis – aut. past.), mūsų atveju, mokytoja mielai sutiko ir tėveliai dėl to labai džiaugėsi. Ir mes labai džiaugiamės, kai mokytojai vis dar sutinka, dar turi galimybių ir noro mums pagelbėti.“
Kauno r. Zapyškio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Veličkienė teigė, kad visi mokytojai visada reikalingi ir pasidžiaugė, kad šiuo metu jų mokyklai pedagogų netrūksta: „Ir jau kelinti metai netrūksta. Džiaugiamės tuo, bet tuo pačiu bijome daug džiaugtis, kad paskui nereikėtų verkti. O ar reikalingi – tai jie labai reikalingi.“
Pasak R. Veličkienės, pagrindinėje mokykloje dirba trys mokytojai, vyresni kaip 60 metų, ir šeši mokytojai, vyresni kaip 55 metų. „Mes dar turime Kačerginės sanatorijos skyrių, ten dirba ir pensinio amžiaus mokytojų. Mes juos mylime ir džiaugiamės, kad jie dirba“, – sakė pašnekovė.
Planuoja dirbti ir išėjusi į pensiją
Kauno r. Zapyškio pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Asta Kaušinienė pradinių klasių mokytoja dirba jau 43 metus. Pedagogė pasakojo, kad mokytoja tapti norėjo nuo vaikystės: „Nuo mažų dienų, kai vaikai žaisdavo kokius nors žaidimus, aš visada iš sąsiuvinių darydavau žurnalus ir būdavau mokytoja. Ir vaikams duodavau visokių užduočių, ir lėles susodindavau, tad nuo mažų dienų jau norėjau ja būti. Ir giminėje eina tokia dinastija, kad iš kartos į kartą vis mokytojų yra.“
Paklausta, kaip vertina mokytojo darbą, A. Kaušinienė sakė teikianti jam didelę prasmę: „Man atrodo, kad mes tą žmogų keliame į viršų, suteikiame jam tiek žinių ir stengiamės tiek jų suteikti, kad jis ne visada net gali tiek paimti. Manau, kad mokytojo darbo prasmė yra tikrai labai didelė.“
Kalbėdama apie jaunąją kolegų kartą pedagogė teigė tikrai jos nesibaiminanti, priešingai – drauge dirbti yra įdomu: „Man labai patinka, nes jaunimas atneša ko nors naujo, iš jų pasimokai, mes jiems perduodame savo patirtį, ką darytume, jie pasidalija, kaip jie darytų. Man įdomu. Man patinka ir informacinės technologijos, jeigu ko nors nesuprantu, einu klausti jaunimo – padeda ir programuoti, ir šiaip visose srityse. Tad visai nebijau, o ir pats tada jautiesi jaunesnis.“
Pasiteiravus, ar jaučiasi reikalinga, mokytoja sakė, kad niekada nesijautė kitaip: „Nežinau, bet niekada nesijaučiau nereikalinga (juokiasi). Visada buvo smagu dirbti, niekas tavęs nežemino, viskas buvo gerai. Gal dėl to, kad man labai patinka šis darbas.“
A. Kaušinienei iki pensijos liko vos porą metų, tačiau mokytoja teigė, jei bus reikalinga – dirbs ir toliau: „Man jau sakė, kad būsiu reikalinga (juokiasi). Kai išeisiu į pensiją mano auklėtiniai bus trečiokai, tai ketvirtokus dar tikrai išleisiu, o paskui – žiūrėsime.“
