Šalia kelias valandas keptos antienos, žąsies ar kito kepsnio greičiausiai puikuosis bulvės – apvirtos ir minkštutėlės viduje, švelniai paskrudusios iš išorės. Bulvių bus ir mūsų taip pamėgtoje baltoje mišrainėje, be kurios šventės tiesiog neįsivaizduojamos.
Jokių abejonių, kad bulvės lietuvių virtuvėje – bene dažniausiai sutinkama daržovė. Iš jų gaminami kone visi tradiciniai mūsų patiekalai – cepelinai, vėdarai, kugelis. Jos – pagrindinis garnyras mėsos, paukštienos patiekalams. Silkė – ir ta įprastai pateikiama su bulvėmis. Tik ar bulvių mums nebus per daug?
Besirūpinančius kūno linijomis ir dėl to atsisakančius šios daržovės skubame nuraminti: nors bulvės priklauso sudėtinių angliavandenių turinčių produktų grupei, jos nėra tokios kaloringos, kaip gali pasirodyti. 100 gramų bulvių yra apie 70 kalorijų, todėl jas vartojant saikingai, verdant ar kepant be riebalų, žalos kūno linijoms tikrai nepadarysite, o naudos organizmui turėsite. Juk bulvėse daug svarbių organizmui vitaminų ir mineralų, jos turtingos ir fitomedžiagomis, ypatingai karotenoidais.
Jei įprastos bulvės jau kiek pabodusios, paįvairinti kasdienės mitybos racioną galite rinkdamiesi saldžiąsias bulves. Jos turi didesnį kiekį betakarotino, o betakarotinas organizme virsta itin naudingu vitaminu A. Be to, šioje daržovėje yra vitamino C, kalcio ir magnio. Jos – tikras skaidulų ir antioksidantų šaltinis.
Kopūstus patariama valgyti visus metus
Nors bulvės daržovių tarpe nenurungiamos lyderės, kopūstus lietuviai taip pat labai mėgsta. Kaip pastebi prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė Jolanta Sabaitienė, ši daržovė, kartu su morkomis, svogūnais ir pomidorais, pelnytai patenka į populiariausių daržovių penketuką. „Pastebime, kad pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškoms, vietos augintinių užaugintoms daržovėms, o visų šių daržovių Lietuvos ūkininkai gali pasiūlyti visus metus“, – sako J. Sabaitienė.
Kopūstai – viena daugiausiai naudingų medžiagų turinti daržovė. Juose gausu A, C,P K ir B grupės vitaminų bei retai kada daržovėse randamo vitamino U, kuris pasižymi unikaliomis gydomosiomis savybėmis, taip pat cholino, gerinančio atmintį, reguliuojančio riebalų rūgščių. Kopūstuose randama ir kitų svarbių mikroelementų ir fermentų: kalio, fosforo, kalcio, magnio, geležies, jodo ir organinių rūgščių.
Daržovė mažai kaloringa, tačiau turi daug skaidulų, todėl puikiai tinka ne tik mėgstantiems sočiai pavalgyti, bet ir prisižiūrintiems mitybą. Pats tas šventiniu laikotarpiu, kuomet graužtis dėl priaugtų kilogramų sočiai papuotavus tikrai nesinori.
Citrusiniai vaisiai – gerai, bananai dar geriau
Kokios šventės be nosį kutenančio po visus namus pasklidusio mandarinų kvapo? Ir gera nuotaika, ir reikia vitamino C dozė garantuota! Dar nepamirškite sukrimsti obuolio. Obuoliais, beje, galite gardinti ir šventinius patiekalus – jie puikiai tinka prie keptos mėsos, suteikia malonios rūgštelės salotoms bei mišrainėms.
Kaip pasakoja J. Sabaitienė, šaltuoju metų sezonu, ypatingai švenčių metu, lietuvių tarpe vis populiaresni tampa ir persimonai. Pastaraisiais mėgautis galima į valias, nes vos viename persimone yra gausybė organizmui naudingų maistinių medžiagų – daugiau nei 50 proc. dienos vitamino A normos ir daugiau nei 20 proc. vitamino C normos. Šie vaisiai turtingi ir vitaminu E, vitaminu B6, magniu, kaliu, variu.
Vis dėlto nei persimonai, nei lietuvių itin pamėgti citrusiniai vaisiai negali rungtis su bananų populiarumu. Šie vaisiai pirkėjų krepšeliuose karaliauja visus metus. Sotūs, skanūs ir naudingi organizmui bananai puikiai tinka ne tik užkandžiui, bet ir įvairiems patiekalams gaminti.
Didžiausias bananų privalumas – natūralus jų saldumas, tad jie gali būti puikus pakaitalas cukrui kepant šventinius pyragus ar keksiukus. Gaminti iš bananų galima ir sveikuoliškus ledus, kitus gardumynus. Bananai ne tik suteikia reikiamo saldumo, bet ir turi įvairių organizmui naudingų medžiagų – skaidulų, vitaminų, mikroelementų. Kodėl gi nepanaudojus jų ruošiant bent šiek tiek sveikesnius, bet tikrai ne mažiau skanius artėjančių švenčių desertus?