Paklaustas apie iškiliausius šio krašto asmenybes, Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro gidas Aurelijus Balčiūnas tikina – Kaišiadorys, ne tik čempionų, bet ir pirmojo šiais metais gimusio Lietuvos piliečio gimtinė. Kūdikis gimė 2021 metų sausio 1 d. 00 val. 01 min. Kas žino, galbūt po keliolikos ar kelių dešimčių metų jis garsins Kaišiadoris taip, kaip juos garsina kiti iškiliausi šio krašto žmonės?
Paprašius gido papasakoti apie žinomiausius Kaišiadorių gyventojus, jis siūlo pirmiausia pasižvalgyti mieste: vaikštinėdami Kaišiadorių apylinkėse iš karto suprasite, kurios asmenybės miesto istorijoje paliko ryškų savo pėdsaką.
Viena iš jų – arkivyskupas Teofilius Matulionis. Nors iš tiesų gimė ir augo ne Kaišiadoryse, šių apylinkių gyventojams yra itin svarbus ir artimas, tarytum savas. 2017 metais, Teofilių Matulionį paskelbus Palaimintuoju, jo vardu buvo pavadinta ir Kaišiadorių miesto aikštė. Šioje aikštėje, šalia Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedros, stovi paminklas arkivyskupui Teofiliui Matulioniui, o pačioje katedroje ir Teofiliaus Matulionio koplyčia, kurioje vyksta mišios, galima ateiti pasimelsti, pabūti tyloje su savo mintimis bei išgyvenimais. Čia pat – viename iš katedros altorių – ir sarkofagas su tremtį ir įkalinimą ištvėrusio palaimintojo Teofiliaus Matulionio palaikais.
Ne vienas nustemba sužinojęs, kad Kaišiadorys – ir pirmojo Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko gimtieji namai. Čia iki šių dienų išlikęs jo šeimos namas-muziejus, kuriame galima apžiūrėti visus išsaugotus šeimos daiktus, nuotraukų albumus, susipažinti su šios šeimos gyvenimo istorija. Kaišiadoryse yra ir Algirdo Brazausko gimnazija, kurioje jis mokėsi iki 1951 m. Iki pat mirties Lietuvos prezidentas nepamiršdavo aplankyti Kaišiadorių miesto gimnazijos ir dalyvauti didžiausiose mokyklos šventėse. Ant gimnazijos pastato sienos išvysite ir įspūdingo dydžio freską, kurioje pavaizduotas prieš tai jau minėtas Teofilius Matulionis.
Apžiūrėję gimtuosius A. Brazausko namus, būtinai užsukite pasivaikščioti po prezidento vardu pavadintą parką, pasimėgaukite keliomis akimirkomis ramybės ir gamtos grožiu.
Iš Kaišiadorių krašto kilęs ir kardinolas Vincentas Sladkevičius. Gimė ir augo Guronyse, Kaišiadorių r. Būtent šioje vietoje kardinolo garbei įkurtas Rožinio slėpinių parkas, šalia jo veikia rekolekcijų namai ir muziejus.
Kardinolas Sladkevičius buvo labai paprastas, sąžiningas ir atsidavęs kunigas. Jo šūkis „Padaryk mane gerumo ženklu“ atspindi ilgą ir prasmingą jo gyvenimą, o frazė „Laisvė nebūna dovanojama“ tapo tautos savastimi. Kardinolas liko visų atmintyje kuklumo, gilios meilės Tėvynei ir žmonėms simboliu.
Neabejotinai kiekvienas girdėjęs ir garsiąją Oginskių giminę. Istorija mena, kad kadaise Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Uogintų (tuomet – Oginty) dvarą skyrė valdyti Dmitrijui Hlušonokui, Smolensko apylinkėse turėjusiam valdų, bet dėl Maskvos kunigaikštystės karo veiksmų privalėjusiam pasitraukti iš savų žemių. Laikotarpiu tarp 1542 ir 1555 metų Hlušonokai jau ima save vadinti Oginskiais.
Kaišiadorių rajone Oginskiams priklausė Uogintų, Kruonio, Stoniavos ir Strėvininkų (dabar – Mūro Strėvininkai) dvarai.
Apie 1610 m. pastatoma cerkvė: vienais duomenimis, – stačiatikių, kitais – unitų. Būtent nuo Bogdano Oginskio ir jo sūnaus Levo (abu palaidoti Kruonio bažnyčioje) ir prasidėjo giminės stiprėjimas bei jos reikšmė. Kruonis nukentėjo 1812 m. karo metu. Stipriai apgriauti ir vėliau neatstatyti dvaro rūmai (pilis), apniokota cerkvė. Šiuo metu piliavietė, vadinama Pilies griuvėsiais, yra archeologinis paminklas.
Sekant Oginskių pėdomis, verta aplankyti Kruonio dvaro liekanas, taip pat užsukti į Mūro Strėvininkų dvaro sodybą, pamatyti Kruonio Švs. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės bažnyčią.
Ne mažiau garsi Kaišiadorių krašte ir Romerių giminė, čia apsigyvenusi XVII amžiuje, kai už Mato Romerio ištekėjo Ašmenos (dabartinė Baltarusija) taurininko Aleksandro Kierdėjaus dukra Elena. Kierdėjai rajone valdė Vladikiškių (dvaro pastatas stovi dabartiniuose Stasiūnuose), Stoniavos ir Pavuolio dvarus. Minėtus dvarus Kierdėjūtė gavo kaip kraitį per vestuves.
Matas Romeris buvo pirmasis iš Romerių giminės, įgijęs autoritetą ir pelnęs pripažinimą Trakų vaivadijoje. Jis buvo Trakų žemės teisėjas, Trakų vėliavininkas ir pagaliau tapo Trakų pakamariu – teismo vadovu. Mato tėvas Motiejus Romeris buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės artilerijos generolas. Būtent jis pradėjo Romerių liniją Lietuvoje.
Romeriai prisidėjo prie bažnyčios Kaišiadoryse pastatymo. Boleslovas Romeris, tuometinis Vladikiškių dvaro valdytojas, maždaug du hektarus žemės skyrė bažnyčiai. Jei ne skirta žemė, bažnyčios apskritai galėjo nebūti.