Auganti naftos paklausa verčia sunerimti: ar klimato kaitos problemą jau pamiršome?

Europos žaliasis kursas numato iki 2050 m. pasiekti nulinį šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimą. Drastiškai ketinama mažinti iškastinio kuro naudojimą, o nuo 2035 m. ir visiškai uždrausti vidaus degimo variklius. Vis dėlto net ir visam pasauliui, regis, suvokiant atsinaujinančių išteklių svarbą, nafta vis dar neapleidžia savo pozicijų, o kai kurių šaltinių duomenimis jos vartojimas netgi augs.

Poreikis išlieka didelis

Pasaulio šalių lyderiai tarptautiniuose susitikimuose deklaruoja kovą su klimato kaita, Europos Sąjungos (ES) šalys narės įsipareigoja pasiekti nulinį šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimą, tačiau naftos reikšmė kaip buvo, taip ir liko didelė.

Tą patvirtina ir Tarptautinės energetikos agentūros prognozės. Ji teigia, kad jei nebus greitesnio politinio įsikišimo ir elgsenos pokyčių, naftos paklausą ir toliau didins ilgalaikiai augimo veiksniai. Prognozuojama, kad iki 2026 m. pasaulinis naftos suvartojimas sieks per 104 milijonus barelių per dieną. Palyginti su 2019 m. lygiu, tai būtų 4,4 mln. barelių per dieną daugiau.

Tiesa, ES mastu naftos suvartojimas mažėjo. „Eurostat“ duomenimis, 2020 m. galutinis naftos ir naftos produktų suvartojimas energijos tikslais ES vos per vienerius metus krito iki 310 mln. tonų naftos ekvivalento (-10 proc.) ir pasiekė žemiausią kada nors užfiksuotą lygį per 31 metų laikotarpį.

Vis dėlto ekspertai teigiamus pokyčius daugiau sieja su pandeminiais ribojimais, kurie daugelyje valstybių narių prasidėjo pirmaisiais 2020 m. mėnesiais.

Su pandemija susiję apribojimai valstybėse narėse naftos naudojimą paveikė skirtingai. Vertinant energijos vartojimą, didžiausias vartojimo sumažėjimas užfiksuotas Liuksemburge (-21 proc., palyginti su 2019 m.), taip pat Maltoje (-16 proc.). Graikijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Slovėnijoje jis mažėjo po 15 proc. Nedidelis vartojimo padidėjimas užfiksuotas tik Suomijoje ir Slovakijoje.

Tuomet paaiškėjo ir kiti rekordiniai naftos ir naftos produktų rodikliai. Tarp jų – didžiausia priklausomybė nuo importo (97 proc.), žemiausias žalios naftos gavybos lygis (18,7 mln. tonų) ir smarkiausias naftos produktų gamybos sumažėjimas (-12 proc., palyginti su 2019 m.).

Degalų lietuviai perka daug

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad naftos kaina ėmė sparčiai kilti 2021 m. dėl gerokai spartesnio nei daugelis tikėjosi ekonomikos atsigavimo, tam taip pat įtakos turėjo ir keli kiti veiksniai, tarp jų – karas Ukrainoje.

„Pandemijos baimė praėjo pakankamai greitai, buvo skirta daug pinigų ekonomikos skatinimui ir žmonės tik atlaisvinus ribojimus pradėjo judėti. Kitas veiksnys – labai stipriai judėjo prekės. Žmonės pirko daugiau prekių, krovininis transportas išaugino degalų paklaustą, o taip pat ir naftos. Pavyzdžiui, naftos kaina 2021 spalio mėn. siekė 86 dolerius už barelį, taigi jau buvo didesnė nei 2019 m. Nors jau gal pamiršome, bet tik šių metų pavasarį buvo panaikinti karantino ribojimai, tai lėmė didelę kelionių paklausą, žmonių ir prekių judėjimą. Didelis naftos kainos šuolis įvyko po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje. Kovo 8 dieną buvo pasiektos rekordinės naftos kainos. Tai lėmė didelis neapibrėžtumas rinkoje“, – pasakoja jis.

Vis dėlto ekonomistas sako, kad situacija ėmė keistis vasaros antroje pusėje ir rudenį, nes dėl gresiančios recesijos naftos paklausa ėmė mažėti, tačiau kaina vis dar yra pakankamai didelė – 93 eurai už barelį. Šių metų rugsėjo 23 dienos duomenimis, nafta eurais kainuoja 40 proc. daugiau nei pernai.

Ž. Mauricas sako, kad norėdami padėti Ukrainai, o kartu ir visai Europai, kovoti su Rusija, turime mažinti degalų vartojimą, mat kuo daugiau jų perkame, tuo labiau didiname naftos paklausą, o šiai didėjant auga jos kaina, vadinasi šalis agresorė gauna daugiau pajamų.

Vis dėlto lietuviai degalų sunaudoja vis dar daug ir tas vartojimas auga bene greičiausiai visoje Europoje. Nuo 2019 m. pradžios degalų prekybos apimtys Lietuvoje išaugo 18 proc., o štai ES vidutiniškai buvo fiksuotas 1 proc. smukimas.

Ekonomistas teigia, kad nuo 2015 m. lietuvių pajamos sparčiai augo, taip pat mažėjo šildymo kaina, per pandemiją Vyriausybė skyrė daugiau pinigų didinti gyventojų pajamoms – kilo atlyginimai, pensijos, o pati degalų kaina neišaugo tiek, kad labai reikšmingai pakeistų gyventojų elgseną. Prie didelio degalų naudojimo, anot jo, prisideda ir tai, kad lietuviai vis dar retai sėda už elektromobilio vairo (Europoje esame vieni iš paskutiniųjų), taip pat populiarėja didesni automobiliai, kuriems reikia daugiau degalų, ir bendrai auga automobilių skaičius.

„Reikia sumažinti paklausą, kad rinka susibalansuotų ir kainų šuolio tokio didelio nebebūtų“, – sako jis.

Brangstantys energetiniai ištekliai prisideda ir prie infliacijos, kuri pasaulyje jau užkopė į neregėtas aukštumas – ES siekia 8,9 proc., o Lietuvoje, kuri yra viena iš šalių lyderių, apie 20 proc.

Prognozuojama, kad bendra infliacija ir iškastinio kuro brangimas gali gerokai sumažinti pasaulio ekonomikos augimą. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, 2023 m. pasaulio ekonomika sulėtės iki 2,9 proc. BVP. Baiminamasi, kad gali ištikti stagfliacija – ekonominis reiškinys, kai tuo pačiu metu labai lėtai auga ar net mažėja BVP, didėja nedarbo lygis ir kainos.

Gali keisti žaliosios alternatyvos

Pasauliui susiduriant su viena krize po kitos vis svarbesnis tampa atsinaujinančių išteklių vaidmuo. Ypač transporto sektoriuje, kuris yra laikomas vienu iš labiausiai prisidedančių prie klimato kaitos.

Tiesa, Lietuvoje transporto sektoriuje žalioji revoliucija kol kas vangi. „Eurostat“ duomenimis, 2021 m. mūsų šalis užėmė priešpaskutinę – 26-ąją – vietą pagal šiame sektoriuje sunaudojamus atsinaujinančius energijos išteklius.

Mums nepavyko įvykdyti ir Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvoje numatyto tikslo 2020 metais pasiekti 10-ies proc. atsinaujinančių energijos išteklių dalį. Šalis tais metais perkopė tik kiek daugiau nei pusę numatyto rodiklio (5,5 proc.)

Šalys turi investuoti į atsinaujinančią energetiką, nes tai susiję su klimato kaita ir tai yra ateitis, taip pat ir į tradicinę energetiką, kuri išgyvena savotišką renesansą.

Ž. Mauricas

Ž. Mauricas sako, kad taip gyventi kaip iki šiol demokratinės Europos šalys nebegali, o sprendimai turi vesti link energetinės nepriklausomybės.

„Kaip Vokietija atsisakė anglies? Iš pradžių sumažino savo išgavimo pajėgumus, su lenkais sutarė, kad sumažintų, ir tada padidino importą iš Rusijos. Tai čia nėra strategija. Tai yra blogai, nes tuo pereinamuoju laikotarpiu, kuris tęsis dešimtmečiais, ji naudos rusišką anglį, dujas. Šitas konfliktas, kurį turime dabar, parodė, kad tokios strategijos demokratinės šalys sau negali leisti. Dėl to jos turi investuoti į atsinaujinančią energetiką, nes tai susiję su klimato kaita ir tai yra ateitis, taip pat ir į tradicinę energetiką, kuri išgyvena savotišką renesansą“, – kalba jis.

Anot jo, atsinaujinantys ištekliai užims vis didesnę svarbą energetikoje, o esama krizė sukrės ir tradicinę energetiką, todėl šalys pradės atsakingiau žiūrėti kaip nedidinti priklausomybės nuo totalitarinių režimų. Ir ne tik Rusijos.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad naftos alternatyvos transporto sektoriuje daugeliui yra puikiai žinomos. Galime persėsti į elektromobilius, naudoti biodegalus, ateityje galbūt pereisime prie vandenilio technologijų. Taip pat galime tiesiog mažiau važiuoti automobiliu ar tai daryti taupiau. Pavyzdžiui, persėsti ant dviračių, rinktis viešąjį transportą ar paprasčiausiai geriau prisipūsti automobilio padangas ir taip sumažinti degalų sąnaudas.

Vis dėlto pašnekovas sutinka, kad nepaisant visiems žinomų tiesų, naftos vartojimas išlieka didelis. Ir štai dėl kokių priežasčių tai vyksta.

„Nors pagal pasaulinius klimato kaitos įsipareigojimus ir atsiradusį poreikį nutraukti agresyvių valstybių finansavimą naftos naudojimas turėtų mažėti, jis nemažėja. Taip yra todėl, kad viena vertus į naftos pramonę yra labai daug investuota ir jei jos vartojimas pradėtų smarkiai mažėti tai būtų pakankamai skausminga naftos bendrovių akcininkams. Nėra taip, kad naftos rinką valdo tik keli milijonieriai, į ją yra investavę ir verslai, bankai, pensijų fondai. Tos įmonės gina savo interesus. Naftos pramonė yra turbūt viena daugiausiai išleidžiančių lobistams tiek ES, tiek Jungtinėse Amerikos valstijose. Natūralu, kad procesai stabdomi ir kiek dirbtinai.

Kitas dalykas, tos alternatyvos arba yra šiek tiek brangesnės, arba – šiek tiek mažiau patogios. Pavyzdžiui, vandenilis dar yra daug kartų brangesnis, elektromobiliai – šiek tiek brangesni, viešasis transportas – mažiau patogus. Tai yra priežastys, kodėl tas perėjimas vyksta lėčiau nei galėtų“, – paaiškina M. Nagevičius.

Naftos pramonė yra turbūt viena daugiausiai išleidžiančių lobistams tiek ES, tiek JAV. Natūralu, kad procesai stabdomi ir kiek dirbtinai.

M. Nagevičius

Pašnekovas tęsia, kad norint teigiamų pokyčių reikia visų indėlio, nes šiuo metu mes gyvename ateities kartų sąskaita.

„Dabar visas pasaulis šneka apie iškastinio kuro subsidijas, kad reikia jų atsisakyti. Subsidijuojama, kad būtų pigesni naftos produktai arba tarša neapmokestinama tokiu mokesčiu, kiek ji sukelia ekonominių pasekmių. Tai ir vadinama subsidija – mes tuos pinigus pasiskoliname iš ateities kartų, sukeliam kaštus mūsų vaikams. Dabar šiek tiek pigiau važiuojam, bet ateities kartos už tai sumokės“, – kalba jis.