Nuo lėšų rinkimo kariams iki šventinės tradicijos
Pasivaikščiokite po bet kurį Ispanijos miestą ar miestelį šventiniu laikotarpiu ir pamatysite, kaip juose gyvuoja ši vietinių taip mėgstama tradicija. Eilės nusidriekia nuo loterijos kabinų ir vingiuoja gatve po mirgančiais šventiniais žibintais. Milijonai ispanų perka loterijos bilietą (ar kelis) nekantraudami išbandyti savo šansą laimėti didįjį prizą žinomoje „El Gordo" (liet. storulio) loterijoje, rašo madridfoodtour.com. Nepaisant smagių emocijų, kurias šiais laikais loterija kelia visoje Ispanijoje, jos šaknys niūresnės. Pati pirmoji kalėdinė loterija įvyko Kadiso mieste 1812 m., kai Vyriausybė ją nustatė kaip būdą surinkti pinigų Ispanijos kariams, kovojantiems su Napoleono armija. Anksčiau vienas loterijos bilietas kainavo 40 realų, šiuolaikine valiuta tai prilygtų šešiems euro centams. Pagrindinis prizas buvo tuo metu milžiniški 8000 pesetų, šiandien tai sudarytų kiek mažiau nei 50 eurų. Šiandien vidutinis ispanas kasmet loterijai išleidžia daugiau nei ši suma – vidutiniškai 66 eurus. „El Gordo" laimėjimas, žinoma, taip pat padidėjo. Pagrindinis prizas šiuo metu siekia apie 4 mln. eurų, be to, žaidėjų laukia šimtai mažesnių prizų.
Didžiausias prizas – pasidalijimas sėkme
Tiesa ta, kad Ispanijos kalėdinės loterijos išskirtinumas yra ne pinigų suma, kurią gauna laimėtojai, o idėja pasidalinti prizą tarp šeimos narių, draugų, kaimynų, tos pačios vietos lankytojų ir panašiai. Visas loterijos bilietas kainuoja 200 eurų ir nėra kiekvienam įkandamas. Tačiau bilietas gali būti padalytas į 10 dešimčių (décimo), kurių kiekviena kainuoja 20 eurų. Kiekviena bilieto dešimtis turi tą patį penkių skaičių derinį, tad laimėjus prizas padalijamas visiems, kurie dalijasi tuo pačiu deriniu. Pinigų prizo padalijimas – priežastis, kodėl Ispanijos kalėdinė loterija yra tokia mėgstama tradicija. Loterijos šūkis – El mayor premio es compartirlo (liet. „Didžiausias prizas – pasidalijimas").
Bilietus dalijasi ir restoranų bei barų nuolatiniai lankytojai
Participación vadinama mažesnė dešimties (décimo) dalis, kainuojanti pigiau. Daugelis mažų įmonių ar net kai kurie asmenys nusiperka décimo, o paskui kiekvieną iš jų padalija į tam tikrą dalyvių skaičių, kad kiti galėtų įsigyti décimo savininko pasirinkta kaina. Daugelis barų, restoranų, bakalėjų, užeigų ar parduotuvių parduoda ir participación. Tose vietose, kur parduodami loterijos bilietai, galima pamatyti klausimą Y si toca aquí? (liet. O kas, jei pagrindinis prizas bus laimėtas čia?). Tarkime, kad perkate décimo arba participación su numeriu 05714 savo mėgstamame bare. Jei laimės šis skaičių derinys, jūs ir visi kiti, kurių bilieto numeris yra 05714 (greičiausiai kiti nuolatiniai tos pačios vietos klientai), gausite dalį prizo.
Laimėjimą pasidalijo vieno miestelio gyventojai
2012 m. graikų režisierius Costis Mitsotakis buvo vienintelis žmogus mažame Sodeto miestelyje, neįsigijęs loterijos bilieto. Tais metais laimėtas pagrindinis prizas buvo padalytas 250 Sodeto gyventojų, sudarančių 70 namų ūkių. Kiekvienas namų ūkis tais metais laimėjo daugiau nei 100 000 eurų. Laimei, C. Mitsotakio istorija turi laimingą pabaigą. Po loterijos praturtėjęs kaimynas panaudojo savo piniginio prizo dalį tam, kad nusipirktų žemę, kurią C. Mitsotakis bandė parduoti, taigi galiausiai laimėjo ir jis.
Įdomybės, kaip siekiama prisišaukti sėkmę
Nors sėkmę loterijoje lemia tik atsitiktinumas, nemažai ispanų linkę ieškoti bilietų su skaičiais, kurie turėtų jiems kokią nors simbolinę reikšmę. Pavyzdžiui, ieško derinių, kurie žymėtų vaiko ar partnerio gimimo dieną, vestuvių datą, ir panašiai. Taip pat dalis ispanų tiki ir tam tikrais ritualais. Štai keli jų: dešine koja įeiti į loterijos parduotuvę, patrinti bilietus ant plikos galvos, nėščios moters pilvo ar katės. Kai kurie žaidėjai netgi saugo loterijos bilietus prie šventojo ar Mergelės Marijos statulėlės.
Kulminacija – tris dienas prieš Kalėdas traukdami laimingus skaičius dainuoja našlaičiai
Kadangi loterijos bilietų prekyba prasideda jau liepos viduryje, dalijimasis ir jaudulys, susijęs su Ispanijos Kalėdų loterija, užima net pusę metų. Kulminacija pasiekiama gruodžio 22 d., 21 val., kai milijonai žmonių visoje šalyje susirenka žiūrėti, kaip bus traukiami skaičiai. Įdomu, kad kamuoliukus traukia vaikai, Madrido San Ildefonso pagrindinės mokyklos mokiniai. Iš dviejų indų jie ištraukia po mažą medinį rutulį: ant vieno būna bilieto numeris, o ant kito – piniginis prizas. Visa tai vaikai daro dainuodami. Kodėl jiems teko tokia svarbi ir garbinga pareiga? Ši tradicijos dalis siekia buvusias San Ildefonso mokyklos kaip vaikų namų dienas. Legenda pasakoja, kad našlaičiai keliaudavo Madrido gatvėmis dainuodami kalėdines giesmes. Jie atkreipė miesto ir loterijos pareigūnų dėmesį, – šie nusprendė, jog našlaičiai yra sąžiningi ir patikimi, tad davė jiems užduotį traukti loterijos skaičius. Nuo angeliškų vaikų balsų iki džiaugsmo ašarų ir laimėtojų išpilstytų ispaniško putojančio vyno butelių. Ispaniška kalėdinė loterija išties stebuklinga, ypač kai ja dalijamasi.