Už kiekvieno laimėjimo – unikali istorija
Rengdama knygą A. Dovydėnaitė atliko išties didelį darbą: ji ne tik analizavo įvairius šaltinius, tačiau buvo susitikusi ir su žmonėmis, kurie reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos loterijų istorijos: loterijų reglamentavimo Lietuvoje ekspertu Andriumi Karaliūnu, loterijų entuziastu, kolekcininku Virgilijumi Poviliūnu, pirmojo loterijos būdu organizuoto TV žaidimo „Paskutinis šansas“ kūrėju Arūnu Valinsku. Savo žiniomis apie loterijų organizavimo ypatumus mielai pasidalino ir aktorius bei pedagogas Vladas Bagdonas, bendrovės „Žalgirio loto“ generalinis direktorius Šarūnas Dusevičius.
„Juk kiekvienas laimėjimas – lyg unikali ir išskirtinė istorija apie tai, kaip prizas pakeitė kažkokio žmogaus gyvenimą. Seniau laikraščiuose būdavo skelbiamos konkrečios žmonių istorijos, kurie pasidalindavo, kur žada išleisti laimėtus pinigus. Laikraščiuose atradau labai įdomių pasidalinimų, kuriuose buvo pasakoja apie pačius laimėtojus, kaip loterija atsirado jų gyvenimuose, kur jie žada išleisti laimėtus pinigus.
Tačiau dabar, dėl Duomenų apsaugos įstatymo mes beveik nieko apie laimėtojus nežinome. Tad archyvinių istorijų knygoje taip pat neatsirado, tačiau jos mane labai įkvėpė rengiant knygą“, – prisipažįsta pašnekovė.
Didžiosios kinų sienos statybai pinigų atnešė ir loterijos
Loterijos padovanojo Lietuvai ne vieną milijonierių. O ar teko girdėti, kad geriems visuomeniniams tikslams remti iš loterijų organizavimo surinkta daugiau kaip 100 mln. eurų?
Knygos „Loterijų kodas“ sudarytoja pasakoja, kad Lietuvos loterijų istorija, palyginti su kitų šalių istorijomis, neilga, tačiau spalvinga ir įdomi. Svarbu ir tai, kad kitose šalyse panašūs, loterijų istoriją nagrinėjantys leidiniai leisti jau ne kartą. Visgi Lietuva panašios knygos iki šiol neturėjo (parsisiųsti knygą galima ČIA).
Pavyzdžiui, ar žinojote, kad kiekviename istorijos laikotarpyje galima rasti pavyzdžių, kaip iš loterijos buvo finansuojama miestų plėtra ar jų gynyba, uostų statyba, labdaros ir įvairios sporto organizacijos?
„Jau romėnų mitologija ir Senojo Testamento raštai iliustruoja tai, kad žmogus iš prigimties nuo senų senovės jautė potraukį tam tikroms loterijoms. Juos jau tada domino atsitiktinumo nulemtas žaidimas. Egzistuoja realūs, dar prieš mūsų erą organizuotų loterijų pavyzdžiai. Vienas tokių – Hanų dinastijos laikais Kinijoje, I a. per. m. e. organizuotas žaidimas, kuris yra panašus į mums gerai žinomą „Keno“.
Teigiama, kad generolas Chung Leungas sugalvojo vaikų mokymui sukurtas priemones – medines kaladėles su kinų rašybos simboliais – panaudoti azartiškam žaidimui. Jo metu žaidėjai turėjo galimybę spėti tam tikrą skaičių ištraukiamų simbolių. Žaidimas taip išpopuliarėjo, kad jo bilietų pardavimo pajamos buvo ne tik sėkmingai naudojamos aprūpinti kariuomenę karo metu, bet ir prisidėjo prie Didžiosios kinų sienos statybos finansavimo“, – viena iš knygoje aprašytų istorijų dalinasi pašnekovė.
Loterijas organizavo ir karalienė Elžbieta I
Ji pasidalina ir dar viena itin įdomia istorija. Anot pašnekovės, apie 1570-uosius Jungtinė Karalystė „užsikrėtė“ idėja papildyti šalies biudžetą loterijų organizavimu.
„Loterijų pradžią šioje šalyje simbolizuoja karalienės Elžbietos I laiške nurodytas sprendimas organizuoti loteriją, išleidžiant 400 000 bilietų, kurių kiekvienas kainuotų po 10 šilingų. Numatytas didysis prizas siekė 5000 svarų. Loterijos taisyklėse buvo žadama, kad visi bilietai – laimingi, o žaidžiantiesiems numatyti prizai: indai, gobelenai, geros kokybės lino audinys bei įvairios pinigų sumos. Pažadėta, kad kiekvieno bilieto savininkas laimės prizą, vertą mažiausiai ketvirtadalio bilieto kainos, ir dar bus apsaugotas nuo vieno suėmimo su sąlyga, kad nusikaltimas nebus piratavimas, žmogžudystė ar karalystės išdavystė.
Šios loterijos tikslas buvo surinkti lėšų karalystės įtakos užsienyje plėtrai, atnaujinant ir statant uostus bei karališkosios flotilės laivus. Dėl aukštos kainos buvo sukurta galimybė įsigyti tik dalį loterijos bilieto, tokiu būdu dalyvavimo loterijoje kaštus išdalinant keliems žaidėjams. Loterijos bilietų platinimas buvo patikėtas tarpininkams“, – įdomia istorija dalinasi A. Dovydėnaitė.
Susisteminti informaciją – ne taip jau paprasta: pravertė laikraščiai
Paklausta, kaip jai pačiai sekėsi rengti knygą, kurios analogų Lietuvoje nėra, A. Dovydėnaitė tik šypteli. Anot jos, faktus nuo 2000 metų surinkti nebuvo labai sudėtinga, mat daug informacijos ji rado internete. Visgi ji susidūrė su problema ieškant informacijos apie laikotarpį iki 2000 metų. Teko gerokai pasiknaisioti įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose, susitikti su skirtingais žmonėmis, kurie galėjo pasidalinti savo prisiminimais.
„Ieškodama informacijos įsitikinau – loterijų pradžios laikotarpis mūsų šalyje buvo labai įdomus. Pavyzdžiui, turbūt mažai kas žino, kad atkūrus Lietuvos valstybę, 1918 metais buvo pradėta loterijų Lietuvoje istorija ir nustatyta jų organizavimo tvarka.
1920 metais „Laikinosios Vyriausybės žiniose“ buvo išspausdintos Aukštųjų kursų loterijos taisyklės. Jose skelbta, kad loteriją organizuoja Aukštųjų mokslų draugija, o jos pelnas bus skiriamas Aukštųjų kursų reikalams. Vienas šios loterijos bilietas kainavo 25 auksinus, tačiau kiekvieną bilietą sudarė penkios dalys, tad loterijoje buvo galima dalyvauti ir įsigijus penktąją bilieto dalį už 5 auksinus. Bilietų buvo planuojama parduoti už 600 000 auksinų, o prizinį fondą sudarė net 200 000 auksinų“, – pasakoja knygos sudarytoja.
Dar vienas įdomus faktas: 1923 metais įvedus valstybinę valiutą – litą, loterijos organizuotos jau nebe auksinais, o litais. Tuomet pradėta leisti rengti loterijas, kurių prizai negalėjo viršyti 7500 litų, o už loterijos bilietus surinktos lėšos turėjo būti skiriamos tam tikriems geriems tikslams.
„Tokias loterijas galėjo rengti įvairios įstaigos, visuomeninės organizacijos, net pavieniai asmenys. Nebuvo ribojama tik Raudonojo Kryžiaus loterija, vykdyta iki 1932 metų. Tuomet ją pakeitė Valstybės loterija, kurios trečdalis pelno ir toliau buvo skiriama Lietuvos Raudonajam Kryžiui, o likusi pelno dalis – vidaus reikalų ministro teikimu turėjo būti paskirstyta labdaros ir socialinės globos įstaigoms“, – dalinasi A. Dovydėnaitė.
Norėjo išgryninti, kas iš tiesų ta loterija yra
Knygos sudarytoja teigia, kad šio leidinio tikslas – išgryninti ir susisteminti informaciją, kuri, neabejotinai, svarbi Lietuvos istorijai.
„Juk labai mažai žmonių žino, kad loterijos pasaulyje ir atsirado tuo tikslu, kad būtų galima surinkti pinigų mažiau turintiems ar visuomeniniams tikslams. O žavesys loterijos tas, kad čia žmonės iš esmės žaidžia vieni prieš kitus. Loterijoje visi lygūs. Visame pasaulyje labai griežtai reglamentuojama, kad visi, kas perka loterijos bilietus, bendromis jėgomis ir suneša piniginį fondą. Juk lietuviai tikrai prisimena vienos loterijos reklamą, kurioje sakoma: „Šiandien aukso puode – milijonas.“ Tai tą milijoną surinko bilietus pirkę žmonės, o ne kažkas įsteigė“, – sako pašnekovė.
Ji paaiškina, kad loterijos principas ir yra tas, kad laimėtojams atitenka ne mažiau kaip 50 proc. nuo sumos, gautos už parduotus bilietus.
„Man pačiai svarbus ir tam tikras bendruomenės akcentas, kuris yra itin svarbus loterijose. Juk labai svarbu, kad suinteresuoti žmonės pirktų bilietus, nes tik taip kažkas gali džiaugtis laimėjimu“, – įsitikinusi knygos sudarytoja.
Istorija, anot jos, nemeluoja – per ilgus dešimtmečius vykusių loterijų metu surinktos didžiulės sumos pinigų buvo naudojamos remiant nepasiturinčius žmones, įvairius projektus bei kitas prasmingas veiklas.
Neabejoja ilgalaike knygos verte ateities kartoms
Knygos „Loterijų kodas“ sudarytoja įsitikinusi – be savo šalies praeities istorijos neįmanoma judėti pačiam į priekį. Dėl šios priežasties ji tiki, kad knyga bus naudinga bei vertinama dar daugelį metų.
„Mes šiais laikais gyvename visko pertekę. Kartais nesusimąstome, kad tam tikra praeities dalis nueina užmarštin. Tie žmonės, kurie gali pasidalinti savo patirtimi ir papasakoti apie svarbius įvykius, kuriuos matė savo akimis, taip pat privalo būti išklausyti“, – teigia pašnekovė.
Ji įsitikinusi – loterijos yra visų žmonių kasdienybės dalis. Net ir tie žmonės, kurie niekada nėra nusipirkę loterijos bilieto, dažniausiai lengvai gali išvardyti populiariausių loterijų pavadinimus.
„Loterija labai žaviai keičiasi drauge su visuomene. 1990-ųjų pabaigoje loterijos viliodavo žmones mikrobangų krosnelėmis ar skalbimo mašinomis, o dabar prizai visai pasikeitę, pavyzdžiui, šią žiemą vienoje loterijoje galima laimėti butą Ispanijoje. Tad, tai iš esmės labai gerai atspindi ir tai, kaip keičiamės mes patys, kaip visuomenė“, – nurodo A. Dovydėnaitė.