D. Jakaitė: būsimoje EP kadencijoje ES laukia daug iššūkių
Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė D. Jakaitė pabrėžia, kad išrinkus naują Parlamentą, visų pirma, bus balsuojama dėl naujo Europos Komisijos kabineto – pirmininko ir eurokomisarų.
„Europos Parlamento rinkimai yra daugiau nei vien 720 EP narių išrinkimas, kadangi pagal Lisabonos sutartį ES valstybių vadovai siūlo Europos Komisijos pirmininko kandidatą atsižvelgdami į rinkimų rezultatus. Taigi, tai yra ir visos ES vadovybės rinkimai“, – pažymi ji.
D. Jakaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad būsimoje Europos Parlamento kadencijoje Europos Sąjungos laukia daug iššūkių.
„Visų pirma, tolimesnė pagalba Ukrainai bei pasirengimas būsimai jos ir kitų regiono valstybių narystei ES. Tai greičiausiai reikalaus tam tikrų ES institucinių reformų, kai kurių ES politikų peržiūros, kuri pirmiausia turėtų vykti derantis dėl naujojo ES ilgamečio biudžeto 2027–2033 m. laikotarpiui“, – sako ji.
„Visuose šiuose procesuose aktyviai dalyvaus Europos Parlamentas, todėl tikrai svarbu, kaip jis atrodys po rinkimų birželio 9 d.“, – priduria Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė.
Savo ruožtu nešališko politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ koordinatorė Guoda Vaitiekutė atkreipia dėmesį, kad kandidatų į Europos Parlamentą debatuose ir www.zinaukarenku.lt platformoje išryškėjo, jog lietuviams itin svarbios saugumo bei gynybos, aplinkosaugos, migracijos ir europinių vertybių, žmogaus teisių temos.
Lenkijos naujienų portalo „Gazeta Wyborcza“ žurnalistas Michał Kokot pažymi, kad pavyzdžiui, lenkams itin aktuali migracijos tema.
„Ką tik turėjome žinių apie incidentus Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, kai migrantai sužeidė pasienio policijos pareigūnus“, – primena jis.
J. Duch: į Europos rinkimus turime žiūrėti rimtai
Europos Parlamento komunikacijos vadovas bei atstovas spaudai J. Duch laidoje „ELTA zoomas“ akcentavo, kad per ateinančius penkerius metus EP bus priimta daugybė mums visiems svarbių teisės aktų dėl aplinkos apsaugos, klimato kaitos poveikio, pramoninės politikos, fiskalinės politikos, regionų, kuriems reikalingos lėšos iš turtingesnių ES sričių finansavimo, švietimo, „Erasmus“ programos studentams, taip pat ir dėl migracijos.
„Sprendimus dėl visų šių dalykų priims šis parlamentas“, – sakė jis.
Europarlamento atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad daugiau nei pusė sprendimų, kuriuos priima Lietuvos parlamentas ar bet kuris kitas nacionalinis parlamentas yra tiesioginė pasekmė kokio nors sprendimo, kuris pirmiau buvo priimtas Europos Parlamente. Anot jo, daugelis nacionalinių parlamentų priimamų įstatymų tėra Europos teisės adaptacijos nacionalinėje teisės bazėje.
„Žinome, kas darosi su Rusija, žinome, kad Jungtinėse Valstijose lapkričio 4 dieną įvyks rinkimai ir priklausomai nuo to, kas juos laimės ir kokį kursą nugalėtojas pasirinks, mums gali tekti atsakomybė patiems pasirūpinti savo gynyba. Tai nėra vien teorinis klausimas, nes matome, kas dedasi su Rusija ir kas vyksta Ukrainoje, ir baiminamės, jog tai, kas vyksta Ukrainoje, jei nebūsime pasirengę, gali nutikti ir kitose šalyse. Todėl turime paimti atsakomybę už mus pačius į savo rankas“, – teigė jis.
„Be to, turime pradėti rimtai kalbėti apie bloko plėtrą, prie jo prisijungiant trims buvusioms sovietų respublikoms – Sakartvelui, Moldovai ir Ukrainai, taip pat Vakarų Balkanų šalims“, – pridūrė Europarlamento atstovas.
Anot jo, daugelis šių sprendimų vienaip ar kitaip bus priimta EP lygmeniu, todėl viską, ką pasirinksime per ateinančius penkerius ar dešimtį metų, pasirinksime europiniu lygmeniu.
„Taigi, ar būtume Ispanijos, ar Lietuvos piliečiai, į Europos rinkimus turėtume žiūrėti rimtai“, – pabrėžė J. Duch.