„Aš dažnai dalykus jaučiau stipriau, įsiveldavau į problemas dažniau, vaikas normalus – kaip berniukas, būčiau buvusi absoliučiai normali, bet kaip mergaitė buvau truputį ne tokia, kokios tikėjosi visuomenė“, – sako ji.
Nors F. M. Leščiauskaitė buvo išskirtinė, tačiau dėl šių savo bruožų nesijautė nepriimta kitų žmonių.
„Tiesiog žmonėms buvo kartais keista į mane žiūrėti, kartais šiek tiek nepatogu, bet dažniausiai žmonės atkreipdavo dėmesį nebūtinai iš gerosios pusės“, – priduria laidos pašnekovė.