Šis referendumas – svarbi ir reikšminga galimybė Lietuvai
Kaip teigė Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) pirmininkė Agita Beržanskaitė, 2024 metų gegužės 12 dieną įvyksiančiu referendumu yra siekiama pakeisti LR Konstitucijos 12 straipsnį. 12 Konstitucijos straipsnis nustato Lietuvos pilietybės įgijimo tvarką.
„Pakeitimas siekia suteikti galimybę LR piliečiams išsaugoti LR pilietybę, įgyjant kitos Lietuvai draugiškos valstybės pilietybę“, – teigė pašnekovė.
Pasak jos, šis referendumas – tai galimybė Lietuvai žengti didelį žingsnį į priekį.
„Globalėjančiame pasaulyje suteikti savo piliečiams tokią galimybę – tai tarsi leidimas suprasti, kad lietuviais mes esame visur ir visada. Mes kuriame savo valstybei būdami visur pasaulyje, o mūsų valstybė mūsų nepamiršta ir siekia mus laikyti arčiau savęs“, – mintimis dalijosi A. Beržanskaitė.
Didelę referendumo svarbą mūsų šaliai patvirtino ir Vyriausybės komunikacijos departamento direktoriaus Mariaus Gursko išsakytos įžvalgos.
„Esame likusi viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios pilietybė prarandama paprasčiausiai įgijus kitos valstybės pasą. Tokią nuostatą dabar numato Konstitucijos 12 straipsnis, kuris iš esmės ir įtvirtina draudimą, susiklosčius tam tikroms gyvenimo aplinkybėms ir priėmus kitos šalies pilietybę, išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę. Kasmet Lietuvos pilietybę praranda apie 1000 asmenų. Klausimas yra labai svarbus galvojant apie mūsų šalies ateitį“, – aiškino jis.
Tiesa, toks referendumas jau vyko ir anksčiau, tai yra 2019 metais, tačiau reikiamų rezultatų tada pasiekta nebuvo.
„2019 metais vykusiame referendume dalyvavo 1 322 135 Lietuvos piliečiai ir tai sudarė 53,16 proc. balsavimo teisę turinčių žmonių, todėl jis buvo laikomas įvykusiu. Referendume dėl pilietybės išsaugojimo „už“ pasisakė 956 564 žmonės. Nepaisant to, pasisakiusiųjų „už“ skaičius nepasiekė Konstitucijos I skirsnio nuostatoms keisti reikalingos pusės balsavimo teisę turinčių piliečių dalies. Tam, kad būtų pakeista referendumu spręsti teikiama Konstitucijos nuostata, balsuoti „už“ turėjo ne mažiau kaip 1,2 mln. Lietuvos piliečių“, – teigė M. Gurskas.
Dabar yra tikimasi, kad šiemet įvyksiančiame referendume dalyvautų 60 procentų Lietuvos gyventojų.
Ką apie referendumą turi žinoti Lietuvos jaunuoliai?
Pilietybės išsaugojimas, dėl kurio bus svarstoma gegužę įvyksiančiame referendume, ypatingai svarbus žmonėms, gyvenantiems užsienyje. PLJS pirmininkė A. Beržanskaitė paaiškino, kodėl taip yra.
„Tai yra svarbu, kadangi vienais ar kitais gyvenimo vėjais atsidūrėme užsienyje. Čia dirbame, studijuojame, įsitraukiame į visuomenines ar diasporos puoselėjimo veiklas. Ilgainiui, daugeliui tai tampa rutina, priprantame prie užsienio gyvenimo ritmo, čia įsikuriame, sukuriame šeimas. Dėl administracinių įsipareigojimų, lengvesnių kasdienių procesų – įgyti valstybės, kurioje įsikūrėme, pilietybę yra naudinga. Visgi, viena didžiausių dilemų, apmąstant naujos pilietybės įgijimą, yra gimimu gautos pilietybės klausimas“, – pasakojo ji.
Anot pašnekovės, neretai tokių sprendimų kaina yra per didelė – tai Lietuvos Respublikos pilietybės praradimas. Deja, daugelis tokią kainą nusprendžia sumokėti.
„Jeigu referendumas įvyktų ir mums pavyktų pakeisti Konstituciją, tokios dilemos nebebūtų. Žmogus galėtų ramiai priimti sprendimą ir išsaugoti Lietuvos pilietybę. Valstybė išsaugotų pilietį ir įgytų tiltą tarp dviejų valstybių, kuris prisidėtų prie valstybės stiprinimo“, – teigė A. Beržanskaitė.
Pasak jos, Lietuvos jaunuoliams svarbu suprasti, kad pilietybės išsaugojimas – tai ir nacionalinio saugumo klausimas.
„Lietuvos jaunimui svarbu suprasti, kad kiekvienas LR pilietis pasaulyje, turintis ne tik LR pilietybę, bet ir kitą, Lietuvai draugiškos valstybės pilietybę, užtikrina didesnį bendradarbiavimą tarp demokratiją puoselėjančių šalių. Tad Lietuvai iškilus grėsmei – mes kuriame stipresnį pamatą, ant kurio galime remtis“, – aiškino PLJS pirmininkė.
Taigi, A. Beržanskaitės teigimu, priimtų teigiamų sprendimų įtaka būtų tik pozityvi.
„Mes atidarome Valstybės duris likti lietuviais. Manau, kad tai tik pozityvios naujienos. Globalėjančiame pasaulyje – globali Lietuva, kuri saugo savo piliečius visur, kur jie bebūtų. Žinoma, tai išsaugo ir pilietines pareigas visiems gyvenantiems lietuviams. Tai irgi yra svarbu valstybės kūrimui“, – teigė ji.
Skyrė svarbią žinutę Lietuvos jaunimui
Nors apie pilietiškumą ir pilietines pareigas šiandien kalbama išties daug, vis dėlto, ne paslaptis, kad būtent jaunuoliai į įvairius politinius ir demokratinius procesus vis dar įsitraukia gana vangiai. A. Beržanskaitė pasidalijo, kodėl, jos manymu, taip yra.
„Jaunimas yra pilnas visko. Pilnas gyvenimo, veiklų, todėl kartais susidėlioti prioritetus – nėra taip paprasta. Esame savo gyvenimo statymo pradžiose, tad suprasti balsavimo svarbą reikia laiko“, – teigė ji.
Vis dėlto, kaip pabrėžė pašnekovė, balsas – tai tiesioginis įsitraukimas į valstybės valdymą, tad balsavimas yra be galo svarbi pareiga, kurią kiekvienas turėtų priimti rimtai.
„Balsuodami mes išreiškiame savo valią, kaip mums atrodo, kad yra teisinga kurti mūsų valstybę. Kuo mažiau mūsų balsuoja, tuo mažesnė visuomenės dalis yra atstovaujama. Galbūt skamba gana drastiškai, bet nebalsuodami atiduodame savo valią spręsti kažkam kitam. Nežinau, manau, kad apie tai verta susimąstyti kiekvienam turinčiam balsavimo teisę“, – teigė A. Beržanskaitė.
Pasak jos, jaunimo tarpe vyraujantį abejingumą galima keisti pilietinėmis iniciatyvomis, kurios įtraukia jaunus žmones veikti vis daugiau ir daugiau.
„Jaunimu reikia pasitikėti, tada yra daugiau galimybių, kad jaunimas veiks ir įsitrauks. Iš esmės, manau, kad tai procesas, prie kurio prisidedame kasdien, rengdami renginius apie pilietinės visuomenės aktyvumą jaunimui, diskusijos, socialinės medijos kampanijos, kuo daugiau jaunimas yra supažindintas su šiais klausimais, tuo daugiau galimybių, kad pareigą priims rimtai“, – teigė PLJS pirmininkė.
Be to, A. Beržanskaitės teigimu, vertėtų suprasti ir tai, kad balsavimas – ne tik pareiga, bet ir duotybė. Šioje vietoje žmonėms ji skyrė svarbią žinutę.
„Demokratija, iš esmės, yra laisvos tautos darbų rezultatas. Teise balsuoti turime džiaugtis ir ją saugoti. Juk, pavyzdžiui, Rusijoje ši teisė yra tokia falsifikuota, kad net ir norint išreikšti savo nuomonę apie valstybės kūrimą – to padaryti negalima. O štai mes – Lietuvos Respublikos piliečiai – drąsiai reiškiame savo mintis. Referendume rinkėjai balsuoja dėl svarbaus valstybei klausimo patvirtinimo arba atmetimo. Mes esame atsakingi už savo valstybės ateitį. Kiekvienas, galintis balsuoti artėjančiuose rinkimuose, yra atsakingas už tai, kaip mūsų valstybė bus statoma. Tad asmeniškai kviečiu kiekvieną susimąstyti apie tai, kokią svarbą turi kiekvieno mūsų balsas. Mes patys esame savo valstybės ateitis“, – teigė ji.
Atsakė į dažniausiai kylančius klausimus
Kaip teigė Vyriausybės komunikacijos departamento direktorius M. Gurskas, kalba, teritorija ir gyventojai yra pagrindiniai valstybės atributai, kurie sudaro valstybės struktūrą ir leidžia jai veikti bei užtikrinti savo gyventojų gerovę. Taigi, žmonių įsitraukimas ir savo balso išreiškimas referendume – labai svarbi pilietinė pareiga.
„Sprendžiamas klausimas yra svarbus valstybės ateičiai, nes nuo mūsų visų bendro sprendimo priklausys kiek Lietuvos piliečių turėsime, kiek jų kurs mūsų valstybės gerovę“, – teigė M. Gurskas.
Vis dėlto, kalbant apie referendumo reikšmę ir tikslus, visuomenėje, o ypač jaunimo tarpe, vis dar kyla įvairių klausimų. Juos aptarė A. Beržanskaitė.
„Dažniausiai kylantis klausimai jaunimo tarpe yra dėl pilietinio pasipriešinimo ir dėl draugiškų Lietuvai valstybių sąrašo. Svarbu paminėti, kad pilietybė yra gana atsakingas įrankis, tad, kai Referendumas įvyks, šie klausimai liks svarbūs Valstybės valdininkams. Neturėtumėme jaudintis, kad klausimas bus uždarytas ir nebeliečiamas. Pavyzdžiui, dažnai karo tarnybos prievolė, jeigu atlikta kitoje Europos Sąjungos valstybėje, gali būti užskaitoma ir Lietuvoje, tačiau dėl tokių valstybių, kurios nėra ES, kaip Šveicarija – kiekvienas atvejis bus aptariamas ir diskutuojamas“, – aiškino PLJS pirmininkė.
Pasak jos, Lietuvai draugiškų valstybių sąrašo klausimai niekada neliks užmarštyje.
„Visuomet vyks diskusijos, jeigu norėsime jį papildyti ar sumažinti. Kiekviena nauja valstybė privalės būti priimta daugumos Seimo narių bendru sutarimu“, – teigė A. Beržanskaitė.
Tiesa, prieš įvykstant referendumui, svarbu susipažinti ir su balsavimo tvarka. Ją aptarė Vyriausybės komunikacijos departamento direktorius.
„Tiksli referendumu spręsti teikiamo klausimo formuluotė skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“. Bus siūloma šio įstatymo 12 straipsnyje atsisakyti sakinio „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, kuris šiuo metu neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę. Rinkėjai, pritariantys tokiai Konstitucijos pataisai, balsuoja biuletenyje pažymėdami laukelį TAIP, nepritariantys – NE“, – aiškino M. Gurskas.
Teisę išreikšti savo balsą referendume be abejonės turi ir lietuviai, gyvenantys užsienyje.
„Jau dabar yra daugiau nei 32 tūkstančiai užsiregistravusių užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių. Tikime, kad jų bus daug daugiau ir visi kartu spręsime šį klausimą. Lietuvos piliečiai, kurie gyvena užsienyje ar užsienyje lankysis referendumo metu, privalo užsiregistruoti www.rinkejopuslapis.lt. Savo balsą užsienyje gyvenantys galės atiduoti balsuodami paštu arba atvykdami į LR diplomatinę atstovybę“, – teigė M. Gurskas.
Visą aktualią informaciją apie referendumą ir jo tvarką galima rasti specialiame referendumo internetiniame puslapyje www.referendumas2024.lt. Atlikime savo pilietinę pareigą, juk tai – neabejotinai svarbu.
