„Kai kiti šoke būna dažnai, kad žmogus pasielgė vienaip ar kitaip, man nebuvo jokio šoko“, – apie tragediją Lietuvoje teigė žinoma moteris.
Šiuo metu besidžiaugianti laiminga motinyste, moteris prisimena ir sudėtingą gimdymą bei pirmąsias dienas po jo. Ji ligoninėje po gimdymo praleido 5 dienas, kadangi viskas atrodė nauja, baisu, nežinoma.
„Man nenuostabu, kodėl mamos pasirenka savižudybę, kodėl mamos pasirenka štai tokius tragiškus dalykus. Todėl, kad tau tiesiogine ta žodžio prasme truputėlį pavažiuoja stogas. Hormonai, naujas gyvenimo etapas, netektis savotiška, savęs netekimas yra labai labai baisu“, – išgyvenimais dalijasi laidos pašnekovė.
Jos teigimu, susilaukus vaikelio atrodo, kad iš mergaitės tampi moterimi, kuri turi prisiimti daug atsakomybių.
„Gali žmonės sakyti, kad gali močiutės pasirūpinti, vyras pasirūpinti ar dar kažką, bet aš skaitau, kad mama yra tas pagrindinis asmuo“, – mintimis dalijasi I. Zasimauskaitė.
Po gimdymo viskas atrodė nežinoma
Dažnai sakoma, kad tapus mama tarsi atsiranda instinktai, suvokimas, kaip reikia elgtis su vaikeliu. Moteris teigia, kad ji to nepajuto, o po gimdymo jai viskas atrodė nežinoma, visko teko palaipsniui išmokti.
„Tau pasidaro labai labai liūdna ir ta melancholija vadinama, ir galų gale pogimdyvinė depresija. Tai ačiū Dievui, kad man ji netruko labai ilgai, bet aš tas moteris labai labai gerai suprantu“, – sako laidos pašnekovė.
Vyrai taip pat susiduria su iššūkiais
Kaip teigia I. Zasimauskaitė, vyrai dažnai būna pamiršti, nes labai daug kas kalba tik apie moters sveikatą, psichologinę būseną. Tuo tarpu vyrai, tapę tėvais, taip pat išgyvena visus šiuos dalykus.
Ji taip pat mano, kad visuomenėje atsiradęs požiūris, jog vaiku tiek tėtis, tiek mama turėtų rūpintis vienodai, nėra teisingas.
„Mano yra darbas mano namai, 100 proc. aš ten atiduodu save. Mano vyro darbas yra išorė visa. Tikrai, kažkas turi parnešti tą mamutą, kažkas turi tai padaryti. Ir tada, kai jis grįžta namo, mes galim 50 ant 50 pasidalinti“, – mano I. Zasimauskaitė.
Pastebėjus pirmuosius pogimdyvinės depresijos požymius ar kitus emocinės sveikatos pasikeitimus, būtina kreiptis pas specialistus. Pagalbos būdų yra daugybė, tik būtina jais pasinaudoti ir stebėti savo psichologinės būsenos pokyčius!
Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |