Tai – svarbi galimybė kiekvienam jaunam žmogui
Kaip anksčiau Delfi TV laidoje „Iš esmės“ teigė Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas (LiJOT) Umberto Masi, siekis, kad balsuojančiųjų savivaldos rinkimuose amžius būtų paankstintas, yra pagrįstas aiškiais argumentais.
„Mūsų pagrindinis tikslas remiasi ir į tarptautinę praktiką, ir į mokslinius tyrimus, kad, kuo anksčiau žmogus balsuoja ar dalyvauja rinkimuose – tuo labiau yra tikėtina, kad jis balsuos ir visoje savo gyvenimo eigoje“, – teigė Umberto.
Priėmus atitinkamus sprendimus, 16-os metų sulaukę žmonės galėtų balsuoti ne visuose, o tik savivaldos rinkimuose. U. Masi paaiškino, kodėl yra taikoma tik į šiuos rinkimus.
„Dėl ko mes siūlome kalbėti tik apie savivaldybių ir merų rinkimus? Paprasčiausiai, manome, kad šiuo metu Seimui ir Europos Parlamentui, vis dėlto, dar galbūt reikėtų daugiau ir platesnių diskusijų“, – teigė jis.
Be to, kaip anksčiau Delfi teigė U. Masi, savivaldybė yra institucija, kuri yra arčiausiai kiekvieno žmogaus, tad šis pasiūlymas yra orientuotas ir į tai.
„Jaunas žmogus, įprastai, sulaukęs 18-19 metų jau keičia savo aplinką ir išvyksta iš savo gimtojo miesto, tad, kol jis dar nebus sulaukęs to amžiaus, nebaigęs mokyklos ir neišvykęs į kitą miestą studijuoti ar dirbti – jis jau galėtų išbandyti save ir prisidėti prie savo bendruomenės formavimo, ir gerovės kūrimo“, – teigė LiJOT prezidentas.
Tiesa, kaip buvo rašoma ankstesnėse „Mano poveikis“ publikacijose, LiJOT prezidentas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ši idėja koja kojon žengia su kalbėjimu apie pilietinio ugdymo spragas, kurias spręsti reikia nedelsiant.
„Estijos kolegos, iš Nacionalinės jaunimo organizacijų tarybos, lygiai tą patį mums akcentavo, kai mes kalbėjome su jais. Dėl šios priežasties, balsavimas nuo 16-os eina koja kojon su kalbėjimu apie tai, kad su mūsų pilietiškumo ugdymo sistema mes turime labai daug problemų“, – laidoje „Iš esmės“ tvirtino U. Masi.
Pasak jo, pavyzdžiai rodo, kad pilietinio ugdymo sistema, kuri šiuo metu vyrauja Lietuvoje, yra netinkama, tad nenuostabu, kad ji neatneša ir išsvajotų rezultatų, apie kuriuos kalbama jau ne vienerius ir netgi ne antrus metus.
„Man teko girdėti istorijų ir pasakojimų apie tai, ką jauni žmonės veikia per tas pilietiškumo pamokas. Per tas pamokas jie rašo rašinius. Tai yra visiškai netinkama priemonė įtraukti jauną žmogų. Kitose valstybėse yra kalbama apie balsavimą, net neturint teisės balsuoti, į mokyklas ateina politikai ir tada moksleiviai diskutuoja, balsuoja, vyksta tokie žaidybiniai rinkimai. Tai yra tai, kas sudomina“, – kalbėjo LiJOT prezidentas U. Masi.
Jaunimą atstovaujančio U. Masi teigimu, labai svarbu suprasti, kad demokratija – tai ne vien balsavimas ir rinkimai.
„Tai yra gerokai daugiau ir būtent su šia iniciatyva mes siekiame tas diskusijas plėsti, ir ieškoti būdų, kaip į tai įtraukti pilietines organizacijas, kad daugiau jaunimo pasiekti“, – aiškino jis.
Išsakė idėjos naudą atspindinčius argumentus
Politikos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto TSPMI dėstytojas Mažvydas Jastramskis taip pat sutiko su U. Masi išsakyta mintimi, kad idėja balsuoti nuo 16-os metų amžiaus yra paremta keliais svarbiais argumentais.
„Pirma, balsavimas yra įprotis – atėjimas prie balsadėžių didina tikimybę, kad žmogus balsuos ir toliau. Antra, amžius tarp 18-os ir 21-erių metų yra nepalankus tokio įpročio formavimuisi. Šiame gyvenimo etape žmonės palieka tėvų namus ir pradeda savarankišką gyvenimą – įstoja į universitetą arba įsidarbina. Pastangos įsitvirtinti visuomenėje palieka mažai laiko ir motyvacijos domėtis rinkimais“, – tvirtino jis.
Pasak pašnekovo, argumentų yra ir daugiau, o jie – tikrai nemažiau svarbūs.
„16-os ir 17-os metų žmonės dar gyvena stabilioje socialinėje aplinkoje, juos stipriau veikia šeima (pirminė socializacija) ir mokykla (antrinė socializacija). Atitinkamai, keliama hipotezė, kad, suteikus balsavimo teisę nuo 16-os metų, šie žmonės balsuos aktyviau nei truputį vyresni jaunimo atstovai“, – teigė politologas M. Jastramskis.
Be to, M. Jastramskis atkreipė dėmesį ir į tai, kad toks sprendimas būtų naudingas ir partijoms, kurių elektoratas yra jaunesnis, tačiau tai, jo vertinimu, nėra pagrindinis idėjos motyvas.
Tikėtina, kad pastebėtume didėjantį balsuojančiųjų aktyvumą
Nors, pasak M. Jastramskio, trumpuoju laikotarpiu tokių sprendimų efektas nebūtų didelis, jų tikroji ir gana didelė nauda galėtų atsiskleisti jau po kurio laiko.
„Ilgesniuoju laikotarpiu, galėtume prognozuoti didėjantį aktyvumą ir stipresnį balsavimo įprotį tarp žmonių, kurie pradėjo balsuoti nuo 16-os metų. Tyrimai iš Austrijos (valstybė, anksčiausiai ES įvedusi balsavimą nuo 16-os metų parlamento rinkimuose) paremia tokį faktą. Tiesa, tai nereiškia, kad lygiai taip pat nutiktų ir kitame kontekste – šiuo atveju, Lietuvoje“, – teigė pašnekovas.
Tiesa, šalių, kurių pavyzdžiu Lietuva galėtų sekti priimant tokius ir panašius sprendimus, yra ir daugiau.
„Iš Europos valstybių, Austrija ir Malta turi teisę balsuoti visuose rinkimuose nuo 16-os metų. Estijoje šešiolikmečiai gali balsuoti renkant savivaldą. Škotijoje balsuoti nuo 16-os metų galima šios šalies parlamento ir vietos rinkimuose, tačiau ne renkant Jungtinės Karalystės parlamentą. Panašiai yra keliose Vokietijos žemėse. Vokietijos ir Belgijos šešiolikmečiai turi teisę balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Balsuoti nuo 16-os galima ir keliose Lotynų Amerikos valstybėse“, – teigė M. Jastramskis.
Beje, politikos mokslų daktaro teigimu, kitų šalių tyrimai rodo, kad savo pasirinkimų pagrįstumu šešiolikmečiai jaunuoliai esmingai nesiskiria nuo aštuoniolikmečių, tačiau, kalbant apie situaciją Lietuvoje, politologas siūlė atsigręžti į pilietinį švietimą mokyklose.
„Jaunimas, kaip ir daugelyje kitų valstybių, balsuoja ir politika domisi mažiau nei vyresni žmonės. Tai – natūralus dalykas, kuris priklauso nuo gyvenimo ciklo faktorių – kuo ilgiau gyveni, tuo labiau susiduri su politika ir jos poveikiu mūsų gyvenimui“, – įžvalgomis dalijosi jis.
Kaip pastebėjo M. Jastramskis, galimybių, kad šis siūlymas įsitvirtins Lietuvoje, tikrai yra, tačiau, jo manymu, yra tikėtina, kad tam priešinsis daugelis partijų, kurių vidutinis rinkėjas yra vyresnis.