„Man paskambino Donatas ir pasakė, kad Majus pradėjo šnekėti, o manęs nebuvo šalia. Jis sakė anksčiau mama, dede, o dabar jis pasakė daug kartų žodį didelis, kokia 10 kartų. Aš taip pradėjau verkti“, – prisimena Jazzu.

Moteris pasakoja, kad tuo metu jautėsi siaubingai – nebuvimas šalia vaiko tokiu svarbiu momentu jai prilygo tragedijai. Tačiau vėliau ji suprato, kad tai – tikrai ne pasaulio pabaiga.

„Aš juk puikiai suprantu, kad nuo to, kad aš negirdėjau, kaip jis sako tą pirmą ilgesnį žodį, aš mažiau mama jam netapsiu ir jis mažiau manęs nemylės. Mum reikėtų gyvenime išeiti iš to pastovaus savęs ėdimo ir kaltinimo, o vaikas to labai moko“, – sako ji.