Paaiškino, kodėl taikosi tik į savivaldos rinkimus
Skaičiai rodo, kad 2019 metų prezidento rinkimuose balsavo rekordiškai daug jaunų žmonių, bet štai 2020-ųjų metų Seimo rinkimuose būtent jaunimas buvo vangiausiai balsavusiųjų pusėje ir pirmajame ture balsavo vos 38 proc. asmenų iki 25-erių metų. Dabar, kai kalbama apie balsuojančiųjų amžiaus ankstinimą, minima tik galimybė jaunuoliams balsuoti savivaldos rinkimuose. Pasak Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidento (LiJOT) Umberto Masi, toks siekis yra aiškiai pagrįstas.
„Mūsų pagrindinis tikslas remiasi ir į tarptautinę praktiką, ir į mokslinius tyrimus, kad, kuo anksčiau žmogus balsuoja ar dalyvauja rinkimuose – tuo labiau yra tikėtina, kad jis balsuos ir visoje savo gyvenimo eigoje. Dėl ko mes siūlome kalbėti tik apie savivaldybių ir merų rinkimus? Paprasčiausiai, manome, kad šiuo metu Seimui ir Europos Parlamentui, vis dėlto, dar galbūt reikėtų daugiau ir platesnių diskusijų“, – teigė jis.
Be to, anot U. Masi, savivaldybė yra institucija, kuri yra arčiausiai kiekvieno žmogaus, tad šis pasiūlymas yra orientuotas ir į tai.
„Jaunas žmogus, įprastai, sulaukęs 18-19 metų jau keičia savo aplinką ir išvyksta iš savo gimtojo miesto, tad, kol jis dar nebus sulaukęs to amžiaus, nebaigęs mokyklos ir neišvykęs į kitą miestą studijuoti ar dirbti – jis jau galėtų išbandyti save ir prisidėti prie savo bendruomenės formavimo, ir gerovės kūrimo“, – teigė LiJOT prezidentas.
Yra ir kitose šalyse matomų gerų pavyzdžių
Anot MRU politologės Rimos Urbonaitės, akivaizdu, kad prasmė svarstyti apie tokią galimybę Lietuvoje tikrai yra, o susimąstyti apie tai plačiau priverčia ir kitose šalyse matomi teigiami pavyzdžiai. Štai Austrijos jaunimas gali didžiuotis tuo, kad 16-17 metų amžiaus žmonės šalyje balsuoja aktyviau nei 18-20 metų jaunimas ir jų aktyvumas yra panašus į bendrą elektorato vidurkį.
„Akivaizdu, kad poreikis diskutuoti yra, nes, jeigu tokio poreikio nebūtų ir kažkam to nereikėtų, čia Umberto nesėdėtų ir nekalbėtų apie šitą iniciatyvą. Iš tikrųjų, jeigu pažiūrėtume, kad ir į Europos Parlamento rinkimus, tai teisę balsuoti nuo 16 metų turi ne tik austrai, kurie tą įsivedė, jeigu gerai pamenu, dar 2007 metais, bet ir Belgija, ta pati Malta ir Vokietija netgi. Jie irgi diferencijuoja tuos vienus rinkimus nuo kitų“, – teigė pašnekovė.
Ji taip pat paaiškino, kodėl Lietuvoje verta kalbėti būtent apie galimybę jaunuoliams nuo 16-os metų balsuoti savivaldos rinkimuose.
„Savivalda yra labai svarbi ta prasme, kad nuo čia prasideda supratimas apie valstybę ir demokratiją. Man atrodo, kad čia yra svarbu, kad tie žmonės, kurie ten gyvena, norėtų įsitraukti į tam tikrą sprendimų priėmimą. Aišku, kelių yra ir kitų, bet, jeigu mes pažiūrėtume į tą patį Austrijos pavyzdį, tai jie tikrai turėjo tą aspektą, kad jų tie šešiolikmečiai ar septyniolikmečiai balsuodavo geriau negu aštuoniolikmečiai ir dvidešimtmečiai, ir panašu, kad tai yra susiję su tuo, kad jie dar yra savo toje aplinkoje, kurioje jie gimsta, kur yra šeima“, – teigė R. Urbonaitė.
Tiesa, nors laikas tokioms diskusijoms, jos manymu, yra tinkamas, vis dėlto, pasak pašnekovės, šioje situacijoje taip pat yra ir vienas „bet“.
„Mes turbūt sutiksime, kad tie patys austrai į pilietiškumą investuoja daugiau negu mes investavome visą šį laiką. Aš labai stipriai kritikavau tai, kas iki šiol vyko mūsų pilietinio ugdymo klausimu. Tai, ką aš gaunu iš savo studentų, kurie atsineša patirtis iš mokyklų – jos, mano supratimu, yra tokios, kokių mes toleruoti net neturėtume ir čia yra toks niuansas, kad mes, visų pirma, turbūt turėtume šiuos namų darbus padaryti“, – teigė ji.
Balsavimas nuo 16-os koja kojon žengia su kalbėjimu apie spragas
Su tuo, kad Lietuvoje regimos gilios pilietinio ugdymo spragos, sutiko ir pats LiJOT prezidentas U. Masi.
„Estijos kolegos, iš Nacionalinės jaunimo organizacijų tarybos, lygiai tą patį mums akcentavo, kai mes kalbėjome su jais. Dėl šios priežasties, balsavimas nuo 16-os eina koja kojon su kalbėjimu apie tai, kad su mūsų pilietiškumo ugdymo sistema mes turime labai daug problemų“, – tvirtino jis.
Anot pašnekovo, šioje vietoje būtų galima kalbėti ir gerokai plačiau.
„Jeigu mes pasižiūrėsime į įsitraukimą bendrąja prasme, ne tik kalbant apie jaunus žmones – mes turime labai daug problemų ir, žvelgiant į ateitį ar į perspektyvą, kokioje mes esame šiuo metu, ta įsitraukimo stoka ir mūsų piliečių pasyvumas – gali turėti labai didelių pasekmių, ypatingai, jeigu vyktų kokios nors krizės“, – teigė LiJOT prezidentas.
U. Masi teigimu, čia reikėtų akcentuoti keletą dalykų.
„Pirmiausia, man teko girdėti istorijų ir pasakojimų apie tai, ką jauni žmonės veikia per tas pilietiškumo pamokas. Per tas pamokas jie rašo rašinius. Tai yra visiškai netinkama priemonė įtraukti jauną žmogų. Kitose valstybėse yra kalbama apie balsavimą, net neturint teisės balsuoti, į mokyklas ateina politikai ir tada moksleiviai diskutuoja, balsuoja, vyksta tokie žaidybiniai rinkimai. Tai yra tai, kas sudomina“, – kalbėjo jis.
Be to, pasak pašnekovo, kai kalbame apie pilietiškumą – mes jį tiesiogiai susiejame su partiškumu, kas taip pat nėra gerai mūsų visuomenei.
„Politiškumas nėra vien tik buvimas ar priklausymas kokiai nors politinei jėgai, kokios nors ideologijos išpažinimas ar atstovavimas. Vis dėlto, tenka girdėti istorijų, kad jaunimo organizacijos bando patekti į mokyklas, o jiems sako: ne, jūsų politinės linijos mes nepriimsime arba pasako gražiai, kad neturi laiko. Mes tada turime problemą, kad net jeigu yra noras bandyti kalbėtis – jam erdvės nėra. Šia yra didžioji problema mokyklose, kad mes nepraktikuojame demokratijos“, – teigė U. Masi.
Pasak pašnekovo, svarbu suprasti, kad demokratija – tai ne vien balsavimas ir rinkimai.
„Yra gerokai daugiau ir būtent su šia iniciatyva mes siekiame tas diskusijas plėsti, ir ieškoti būdų, kaip įtraukti tas pilietines organizacijas, kad daugiau jaunimo pasiekti“, – aiškino jis.
Tai – demokratinis klausimas
Pasak advokato Algimanto Šindeikio, kalbant apie galimybę leisti rinkimuose balsuoti asmenims, sulaukusiems 16-os metų amžiaus, reikia prisiminti tam tikrus fundamentalius konstitucinius rinkimų teisės pagrindus.
„Lietuva, kaip ir bet kuri kita demokratinė valstybė – jos piliečiai, tauta patys valstybės nevaldo. Jie valstybę valdo per savo išrinktus atstovus arba į savavaldes tarybas, arba į prezidento postą, arba į šalies parlamentą, arba į Europos Parlamentą. Kalbant teisine kalba, tai yra atstovaujamoji demokratija“, – teigė A. Šindeikis.
Jo teigimu, atstovaujamojoje demokratijoje viskas tinkamai veikia tik tada, kai visos visuomenės grupės, tiek pagal amžių, tiek pagal socialinę padėtį, tiek pagal kitus parametrus, turi vienodas teises išsirinkti savo atstovus į politinę atstovybę.
„Taigi, klausimas yra tiesiogiai susijęs su demokratija ir klausimas yra toks – ar asmenys, kuriems sukako 16 metų, priešingai nei dabar yra parašyta Konstitucijoje, kur yra labai aiškiai pasakyta, kad teisė balsuoti yra suteikiama asmenims, kurie yra sulaukę 18 metų, ar jie taip pat turi teisę dalyvauti rinkimuose ir turėti savo atstovus mūsų institucijose? Mano požiūriu, tokia pozicija yra teisiškai pagrįsta“, – teigė advokatas.
Jis paaiškino, kodėl, jo manymu, taip yra.
„Pažiūrėkime į mūsų valstybės demografinę sudėtį. Matome, kad vyresnio amžiaus žmonių skaičius didėja, o jaunų žmonių skaičiai – pakankamai maži. Nepaisant to, vis tiek jauni žmonės taip pat turi būti atstovaujami politinėse valdžiose. Kodėl? Todėl, kad pats valstybės gyvavimo principas yra susijęs su tuo, kad valstybėje gali reikšti savo idėjas, mintis ir priimti sprendimus visi – tiek asmenys vyresni, kurie turi tam tikras patirtis, žinias ir yra pasirengę tam tikriems dalykams, tiek jauni, kurie nori tuos dalykus pakeisti“, – kalbėjo A. Šindeikis.
Pasak pašnekovo, šių konkuruojančių srovių dermė sukuria tokią demokratiją, kuri leidžia valstybei vystytis ir gyvuoti toliau.
„Taigi, šis klausimas yra demokratijos klausimas ir ne be reikalo kai kurios valstybės, kaip Austrija ar Belgija, įtraukia į rinkimus asmenis, kuriems sukako 16 metų ir skaito, kad tai yra kokybiškesnis atstovaujamosios demokratijos užtikrinimas. Aš manyčiau, kad išsakytos tos pozicijos, kad reikia kažkaip ypatingai rūpintis, ar tie jauni žmonės yra pilietiški – jos nėra pagrįstos, dėl to, kad bent jau aplinkoje, kurioje aš matau jaunus žmones, mano vertinimu, jie yra daugiau pilietiški kartais negu vyresnių kartų žmonės“, – įžvalgomis dalijosi advokatas A. Šindeikis.
Reikalingi esminiai pakeitimai
Pasak advokato A. Šindeikio, visi šie galimi pokyčiai yra tiesiogiai susiję ir su Konstitucijos keitimu, tad tikėtis, kad visa tai įvyks greitai – nevertėtų.
„Apie kitų metų rinkimus – jokios kalbos nėra. Šito skirsnio nuostatos, 34 straipsnio nuostatos yra keičiamos dviem Seimo narių balsavimais, su 3 mėnesių pauze. Taigi, techniškai, to įgyvendinti yra neįmanoma kitais metais. Čia, matyt, reikia kalbėti apie ilgesnę diskusiją, nes, kad pakeisti Konstituciją, iš tikrųjų, reikia atlikti labai rimtų darbų ir parlamentui reikia labai intensyviai dirbti“, – aiškino jis.
Anot pašnekovo, tokiam balsavimui ir Konstitucijos keitimui reikėtų dviejų trečdalių visų Seimo narių balsų, 2 kartus balsuojant už tokį pakeitimą.
Jaunų žmonių poreikiai turi būti išgirsti
Anot VU sociologės Rūtos Žiliukaitės, kalbant apie tai, kiek ir kokioms partijoms būtų naudingas jaunuolių nuo 16-os metų amžiaus įtraukimas ir jų galimybė balsuoti rinkimuose, svarbu suprasti kelis esminius dalykus.
„Dėl politinių partijų – jos labai tiksliai galvoja apie rinkėją, kurį jos gali mobilizuoti. Yra politinės partijos, kurios labiau mato jaunimą, kaip savo elektoratą, ir yra politinė partijos, kurios matau daugiau kitų šansų, bet net ir čia, paklausiusi kolegų diskusijos, girdžiu tą akcentą, kad jauni žmonės labiau balsuotų už Laisvės partiją, už dabartinius valdančiuosius. Taip, tai yra tiesa. Jeigu mes prognozuotume, kad balsuos už dabartinius valdančiuosius – jauno žmogaus veiksnys yra labai svarbus, bet nepamirškime, kad yra ir jaunimas, kuris nebalsuos už valdančiuosius“, – kalbėjo R. Žiliukaitė.
Anot jos, pamatyti jaunimą, kuris nebalsuos už valdančiuosius, labai svarbu.
„Reikia matyti ne tik didmiesčių gyventojus, ne tik Laisvės televizijos žiūrovus, ne tik tuos, kuriuos mes galime identifikuoti, ne tik žmones, kurie yra pilietiški, aktyvūs. Jauni žmonės yra labai įvairūs“, – teigė sociologė.
R. Žiliukaitės teigimu, reikia suprasti, kad problemų regionuose ir miestuose, kurios gali būti aktualios jaunam žmogui, tikrai yra.
„Jaunimas tikrai turi savo atskirus reikalavimus ir visiškai nereikia supriešinti jaunų, ir vyresnio amžiaus žmonių. Dalis jų problemų yra bendros, dalis – atskiros“, – tvirtino ji.
Taigi, pasak pašnekovės, jauni žmonės taip pat labai svarbi elektorato dalis, tad natūralu, kad jie turi būti atstovaujami ir jų poreikiai bei specifiniai reikalavimai turi būti atliepti.
„Jie turėtų atsispindėti politinių partijų programose, juo labiau Vyriausybių programose turi būti tos problemos, kurios opios ir aktualios jauniems, sprendžiamos ir su tuo kažkaip ginčytis net neverta. Dėl brandos ir ar mes tikrai esame pasirengę balsavimui nuo 16-os metų – galima pasižiūrėti, galima svarstyti, tik man visą laiką norisi to tokio ne tik mosikavimo demokratijos vėliava, bet ir mąstymo iš grupės perspektyvos“, – teigė R. Žiliukaitė.