Gyvenimo kelias buvo užkoduotas gimimo datoje
Kaip teigė pati Martyna, ją nuo pat mažų dienų gyvenime lydėjo aktyvus įsitraukimas į karišką bei patriotišką veiklą.
„Nuo 12 metų tapau Lietuvos šaulių sąjungos nare, turėjau puikią aplinką lavinti savo pilietines ir patriotines vertybes. Būdama ten, aš įgijau ne tik praktinių įgūdžių, bet ir stiprybės, ištvermės bei suvokimą, kuo noriu būti ateityje“, – dalijosi mergina.
Kariūnės teigimu, ypatingą reikšmę jos gyvenimo keliui turėjo ir mokykla, kurioje merginai labiausiai patiko istorijos pamokos.
„Būtent ten, Rokiškio rajono Juodupės gimnazijoje, aš pradėjau geriau suprasti ir vertinti mūsų Lietuvos istoriją. Tiek Lietuvos šaulių sąjunga, tiek mano meilė istorijai, vedė mane link to, kas esu dabar. Žinoma, kartais šmaikštauju, kad mano gimimo data, lapkričio 23-oji (Lietuvos kariuomenės diena) irgi turėjo įtakos mano pasirinkimui, nes jau nuo jaunystės aš jaučiau norą paskirti savo gyvenimą tarnaujant Lietuvos Respublikai ir jos žmonėms“, – atviravo ji.
Abejonės išgaravo sulig svarbia diena
Kariūnė M. Povilavičiūtė pripažįsta, jog jos pasirinktas kelias nėra lengvas, tačiau nors ir kartais merginai tekdavo dėl savo pasirinkimo suabejoti – pasiduoti ji neketino.
„Aš visada savyje radau jėgų ir motyvacijos siekti savo tikslo, nes supratau, kad mano širdyje giliai įsišaknijęs meilės ir atsidavimo jausmas Lietuvai – neleis man atsisakyti šio kelio“, – teigė mergina.
Jos teigimu, prieš pradedant keliauti savo svajonės link, teko apsvarstyti visus galimus tokio pasirinkimo padarinius ir pasekmes.
„Žinojau, kad kelio atgal nebebus, tačiau, kai ištariau priesaikos žodžius – tai buvo momentas, kai mano pasirinkimas įgavo visišką tvirtumą ir ryžtą, nes nuo tos dienos aš be išlygų prisiekiau ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, negailėdama jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę“, – teigė Martyna.
Mergina atviravo, jog po priesaikos davimo ceremonijos ji daugiau niekada neabejojo savo pasirinkimu, nes priesaika ją sustiprino, suteikė tvirtumo ir iki šiol neleidžia pasiduoti net ir sunkiausiomis akimirkomis.
„Priesaika Lietuvai man yra ne tik žodžiai, tai mano gyvenimo pagrindas, kuriame abejonių nelieka“, – teigė M. Povilavičiūtė.
Artimųjų palaikymas
Kaip teigė pati Martyna, artimųjų ir svarbių žmonių palaikymas jos gyvenime užima svarbią vietą, todėl mergina gali tik pasidžiauti, jog ją supa žmonės, kurie merginą myli, palaiko ir suteikia dar didesnę stiprybę, siekiant vis daugiau.
„Mano artimieji visada mane palaikė ir palaiko įvairiuose gyvenimo sprendimuose, taip pat palaikė ir sprendimą tapti Lietuvos kariuomenės dalimi. Jie visada man akcentavo, kad svarbiausia yra tikslingai siekti savo tikslų. Pagrindinis gyvenimo tikslas – būti laimingu, o laimę mes kuriame patys“, – teigė ji.
Natūralu, jog tarp būrio palaikančiųjų atsirado ir tokių, kurie Martynos pasirinktą gyvenimo kelią kritikavo, tačiau mergina teigė jaučianti dėkingumą ir jiems.
„Buvo ir tų, kurie išreiškė nuomones, kad kariuomenėje nėra mano vieta ir ragino mane ieškoti kitų būdų savęs realizavimui, tačiau net ir jiems noriu išreikšti nuoširdžią padėką, nes tokie žodžiai mane tik dar labiau motyvuoja ir įkvepia“, – dalijosi ji.
Merginos gyvenimas karinėje tarnyboje
Pasak Martynos, suprantama, kad žengti žingsnius link karinės tarnybos gali būti iššūkis tiek merginoms, tiek vaikinams, tačiau ji pati mano, kad jos stiprybė ir drąsa kyla iš kelių svarbių aspektų.
„Lietuvos istorija, meilė tėvynei, tikėjimas ir artimųjų palaikymas – šie veiksniai mane įkvepia siekti savo tikslų ir įveikti visus gyvenimo iššūkius“, – atviravo ji.
Tiesa, su lyčių stereotipais kariuomenėje mergina teigė nesusidurianti. Anot jos, iššūkių ten netrūksta visiems.
„Manau, kad turime suprasti, jog nesvarbu, kokia tavo lytis ar kas tu toks esi, pirmiausia tu turi bendradarbiaudamas su kolegomis įgyti jų pasitikėjimą ir pagarbą. Visi asmenys, nepriklausomai nuo lyties, patiria iššūkius ir turi prisitaikyti prie naujos aplinkos, o kariuomenėje svarbiausia yra kovos dvasia bei profesionalumas – tai yra savybės, kurias gali turėti kiekvienas“, – teigė mergina.
Dabar merginos dienos Lietuvos karo akademijoje skiriasi nuo to, kokios jos buvo 9 mėnesių tarnyboje, tačiau tebeišlieka griežta dienotvarkė.
„Čia, Lietuvos karo akademijoje, didžiąją dalį koncentruojamės į studijas ir savišvietą, nors, žinoma, kaip ir įprasta kariuomenei – dienotvarkė čia sustyguota. Rytą pradedame nuo 6:00, o dieną užbaigiame 22:00. Diena prasideda su mankšta, greita saviruoša, rytiniu skirstymu ir paskaitomis. Po paskaitų turime sportą bei galimybę lankyti įvairius būrelius, šviestis bei tobulėti“, – pasakojo Martyna.
Išskyrė svarbiausias asmenybės savybes
Anot M. Povilavičiūtės, tarnyboje itin svarbios savybės yra noras augti ir tobulėti, mokėjimas dirbti komandoje, atsakingumas ir ryžtas tarnauti Lietuvai.
„Pirmiausia išskyriau norą augti ir tobulėti, kadangi tarnyba reikalauja nuolatinio mokymosi, pažinimo ir asmeninio tobulėjimo. Privalai išlaikyti aukštą motyvaciją bei visada tobulinti savo įgūdžius, įgyti naujų žinių ir patirties bei siekti tapti profesionaliu savo srities specialistu“, – aiškino ji.
Kitos savybės – ne ką mažiau svarbios.
„Sugebėjimas dirbti komandoje, bendrauti, suprasti ir gerbti kitų nuomonę bei prisidėti prie bendrų tikslų yra itin svarbu. Tarnyboje taip pat svarbu atsakingumas, nes tik būdamas atsakingas ir turėdamas gebėjimą priimti atsakomybę už savo veiksmus, laikytis terminų bei vykdyti priskirtas užduotis būsi tinkamas tarnauti Lietuvos kariuomenėje“, – dalijosi ji.
Visgi, svarbiausia savybe, Martynos manymu, išlieka pasiryžimas tarnauti kitų labui.
Ragina nebijoti
Neretai net ir tie, kurie turi visas kariūnės Martynos išvardintas savybes, karinės tarnybos išsigąsta ir jos vengia. Kariūnės teigimu, baimė buvo aplankiusi ir ją, tačiau dabar bijančius ji nori paskatinti ir įkvėpti.
„Drąsiai raginu visus nebijoti, ateiti ir išbandyti, pažvelgti į baimę kaip į natūralų jausmą ir neleisti baimėms valdyti gyvenimo ir užgniaužti galimybių. Bijojau ir aš, bet dabar galiu pasakyti, kad tarnyba – tai vieta, kurioje turi puikią galimybę asmeniniam augimui ir savirealizacijai“, – teigė mergina.
Anot Martynos, tarnyba leidžia išmokti naujų įgūdžių, įgyti disciplinos, tvirtumo, atsakomybės bei suprasti ir atrasti savo ribas bei plėtoti savo lyderystės gebėjimus.
Pilietiškumo samprata
Gyvenimą tėvynės labui pašventusi mergina atviravo, jog pilietiškumas jai – tai jausmas, kuris padeda suvokti, kad ji yra dalis kažko, didesnio už ją patį. Prisimindama mokyklos laikus, Martyna teigė, kad jau tada buvo aktyvi savo mokyklos bendruomenės narė ir užsiėmė veiklomis, kuriomis skatino jaunimą domėtis gimtojo Rokiškio krašto istorija.
„Po mokyklos, pasukus karės savanorės keliu, savo veiklų neapleidau: pandemijos metu įsitraukiau į tokias veiklas, kaip „padėsiu mokytis“ ir jaunuosius maltiečius, kurių dėka turėjau galimybė mokyti senjorus IT pradmenų. Šiuo metu, būdama Lietuvos karo akademijoje, esu kariūnų tarybos pirmininkė, ši veikla man leidžia daryti gerą visų mūsų labui“, – pasakojo ji.
Visai neseniai Martyna įsitraukė ir į Lietuvos šaulių sąjungos studentų korporacijos „SAJA“ veiklą, tad akivaizdu, jog pilietiškos veiklos jos gyvenime netrūksta.
„Apibendrinat mano darbus vardan Tėvynės, noriu pasakyti, kad nesvarbu, kiek veiklų tu turi ir ką tu darai, nes net mažiausiais darbas deda didelius pokyčius geresnės Lietuvos kūrimui. Tad nesustokime daryti gerą, nes mes visi esame mūsų Lietuva – mūsų geresnis rytojus!“, – teigė kariūnė M. Povilavičiūtė.