Kas tie pirmūnai? Lietuvos savivaldybės, kuriose lyčių lygybė didžiausia

Kovo 8-ąją, minint Tarptautinę moterų solidarumo dieną, moteriškos lyties atstovės džiaugiasi pavasarinių gėlių glėbiais ir širdį šildančiu dėmesiu. Pasaulis šią šventę mini jau daugiau nei 100 metų, tačiau jos prasmė – slypi kur kas giliau. Ar teisės, už kurias tiek metų kovojo moterys, norėdamos laisvai dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime, šiandien moterims yra užtikrintos? O ar jau atsisveikinome su įsišaknijusiais stereotipais? To teiravomės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos.

Ilgalaikis procesas tęsiasi jau ne vienerius metus

Kaip buvo teigiama Lygių galimybių kontrolieriaus komentare, lyčių lygybės užtikrinimas – tai ilgalaikis ir įvairias gyvenimo sritis apimantis procesas, kuris Lietuvoje tęsiasi jau ne vienerius metus.

„Mūsų šalyje lyčių lygybės klausimais nuosekliai rūpinamasi jau 25 metus, nuo to laiko, kai Seime buvo priimtas Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, paskirta pirmoji moterų ir vyrių lygių galimybių kontrolierė. Tai – reikšmingi žingsniai, padėję lyčių lygybių klausimus įtraukti į visas gyvenimo sritis ir imti rinkti informaciją, ją sisteminti ir vertinti poveikį lyčių lygybei“, – atkreipė dėmesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Tiesa, atvejų, kai lyčių lygybės klausimai iškeliami ir sprendžiami, yra dar ir šiandien.

„Darbovietės ne tik reaguoja į kylančias situacijas, bet stengiasi darbo procesus organizuoti taip, kad panašių nelygybės situacijų nekiltų. Pamažu keičiasi ir visuomenės nuostatos, ir su nelygybe susidūrusių žmonių reakcija – vis dažniau jie pasirenka netylėti ir nesitaikstyti, kreiptis pagalbos. Visi šie žingsniai mus atveda ten, kur dabar esame, ir padeda siekti, kad lygios galimybės būtų užtikrinamos dar geriau“, – buvo teigiama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos komentare.

Padaryta jau daug, bet spragų vis dar yra

Per 25-erius metus dėl moterų teisių užtikrinimo ir lygių galimybių padaryta bei pasiekta išties daug. Kaip teigė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, viena vertus, pavyzdžiui, esame daug išsilavinusių moterų turinti šalis, o tai liudija mokslo prieinamumą ir yra pozityvus faktas.

„Lietuvoje aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą dažniau turi moterys: 61 proc. moterų ir 39 proc. vyrų. Moterys taip pat dažniau dalyvauja mokymosi visą gyvenimą procese (23 proc. moterų ir 16 proc. vyrų). Lietuvos universitetuose taip pat dažniau studijuoja moterys (59 proc.) nei vyrai (41 proc.) (2023-2024 mokslo metų duomenys)“, – buvo teigiama komentare.

Vis dėlto, spragų sistemoje vis dar yra.

„Nors moterys mūsų šalyje yra labiau išsilavinusios, jų darbo užmokestis vis dar yra gerokai mažesnis. Skaičiuojama, kad visoje Europoje per metus moterys, palyginti su vyrais, beveik du mėnesius dirba nemokamai. O Lietuvoje nėra nė vienos ekonominės veiklos rūšies, kur moterų ir vyrų darbo užmokestis būtų vienodas“, – atkreipė dėmesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai.

Kaip buvo teigiama komentare, remiantis 2022 metų Lygių galimybių kontrolieriaus ataskaita (2023 m. ataskaita šiuo metu ruošiama), buvo gauta daugiau kaip pusšimtis skundų dėl diskriminacijos lyties pagrindu, o moterys šiuos skundus teikė kone dukart dažniau nei vyrai.

„Panaši tendencija fiksuota ir 2021 metais. Skunduose pareiškėjos dažnai pastebėjo jas žeminančias reklamas, skundėsi dėl seksualinio priekabiavimo ir kitokio nepagarbaus elgesio. Daugiausia pažeidimų nustatyta vartotojų teisių apsaugos srityje ir darbo santykių srityje“, – teigė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Tiesa, nors situacija vis dar nėra tobula – turime ir kuo pasidžiaugti.

„Džiugu tai, kad žmonės vis dažniau pastebi diskriminacijos apraiškas ir nusprendžia ginti savo teises, visgi aiškesnės krypties turėjimas padėtų veikti konstruktyviau. Esminis dalykas, kurio Lietuvai labai reikėtų šiuo klausimu – ilgalaikė Lyčių lygybės įgyvendinimo strategija, kuri numatytų prioritetines sritis, konkrečias priemones ir siektinus rodiklius“, – pastebėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Situacija – nevienareikšmiška

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos komentare buvo teigiama, kad, kalbant apie lyčių lygybę – labai svarbus informacijos rinkimas ir taip atsirandanti galimybė tą informaciją analizuoti bei stebėti tendencijas.

„Tam Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kartu su mokslininkų komanda, sukūrė Lyčių lygybės žemėlapį, kuris matuoja moterų ir vyrų padėties skirtumus skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Kiekviena savivaldybė vertinama bendru įverčiu, 100 balų sistemoje“, – teigė tarnybos atstovai.

Jie taip pat pasakė, ką rodo ir kokias tendencijas atskleidžia tokiame žemėlapyje matomi rezultatai.

„Šis žemėlapis leidžia matyti, kaip, vertinant lyčių lygybės aspektą, sekasi kiekvienai savivaldybei. Daugelis savivaldybių žemėlapyje nuspalvintos geltona spalva, kuri žymi, kad savivaldybės lyčių lygybės rezultatai yra geri, o moterų ir vyrų padėties skirtumai neviršija 50 proc. Visgi, turime ir kelias savivaldybes, kuriose šis procentas dar geresnis ir lyčių padėties skirtumai neviršija 20 proc., tokios yra: Klaipėdos r., Šiaulių r., Kelmės r., Druskininkų, Kaišiadorių r., Širvintų r., Vilniaus r. ir Švenčionių r. savivaldybės. Didžiausiu bendru įverčiu – 88 balais iš 100 – įvertinta Širvintų r. savivaldybė“, – vardijo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Tiesa, kaip buvo minima komentare, iki šiol lyčių pusiausvyros dar nėra pasiekusi nė viena pasaulio valstybė, tad nenuostabu, kad ir Lietuvoje – situacija nėra vienareikšmiška.

„Pagrindinės kliūtys įsitvirtinti lyčių lygybei yra įvairūs politiniai, socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai barjerai, kurie moterims sukuria mažiau palankias aplinkybes, palyginus su vyrais“, – teigė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Tarnybos atstovai taip pat atskleidė, kaip su turimais rezultatais Lietuva atrodo būtent Europos kontekste.

„Remiantis 2023 m. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtu naujausiu Lyčių lygybės indeksu, Lietuva ES vidurkio vis dar nepasiekė, tačiau situacija pagerėjo. Lietuvos įvertis Lyčių lygybės indekse per metus pakilo 3,5 balo – surinkome 64,1 iš 100. Iš 2022 m. užimtos 20-tos vietos pakilome į 17-tą. Visgi nuo ES vidurkio vis dar atsiliekame per 6,1 balo“, – atkreipė dėmesį jie.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos komentare buvo atkreipiamas dėmesys, kad, sudarant šį įvertį, skaičiuoti Lietuvos lyčių lygybės rodikliai penkiose srityse: darbo, pinigų, žinių, laiko, galios ir sveikatos būklės.

Skyrė svarbią žinutę

Akivaizdu, kad tobulėti moterų teisių ir lygių galimybių užtikrinimo srityje dar turime kur, o tam, kad tai vyktų sparčiau ir sklandžiau, svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus.

„Svarbiausia – reaguoti į diskriminaciją, nelygių galimybių sudarymą, nelikti abejingoms. Pirmiausia šiuos lygių teisių pažeidimus reikia pastebėti, atpažinti ir kreiptis pagalbos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistai teikia konsultacijas, o į juos galima kreiptis patogiausiu būdu: el. paštu [e-mail], tel. [phone], siunčiant elektroninę užklausą www.lygybe.lt/klauskite, užsiregistravus vizitui ir atvykus“, – buvo teigiama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos komentare.

Reikalinga pagalba – prieinama kiekvienai.

„Jei įtariate, kad susidūrėte su diskriminacija, seksualiniu priekabiavimu arba priekabiavimu, bet nesate tuo tikri, kviečiame pasikonsultuoti su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tarnybos teisininkės ir teisininkai padės įvertinti situaciją ir patars, kokių veiksmų galite imtis“, – teigė tarnybos atstovai.