Keturi draugai nusprendė įrodyti, kad Lietuvoje galima patirti ne ką mažiau nepamirštamų įspūdžių, nei bet kurioje kitoje pasaulio vietoje. Jie nusprendė apkeliauti pasieniu aplink Lietuvą naudodamiesi tik popieriniu žemėlapiu! Ši idėja kilo, norint geriau pažinti savo gimtinę, iš arčiau pamatyti mažuose miesteliuose gyvenančių žmonių kasdienybę bei atitolti nuo kasdienės rutinos.
Dėl šios priežasties kelionė tapo ne tik galimybe pažinti savo gimtąjį kraštą, bet ir atlikti socialinių tinklų detoksikaciją, atsiriboti nuo kiekvieną dieną supančių technologijų ir tokiu būdu pailsėti tiek fiziškai, tiek emociškai.
Idėjo labai greitai tapo planu
Kaip teigia vienas iš idėjos sumanytojų, aktyviai technologijų ir marketingo srityse veikiantis Mangirdas Navickas, mintis apkeliauti savo gimtąjį kraštą kilo dažnai girdint artimųjų paskatinimą pirmiausia apvažiuoti Lietuvą, o tik po dairytis svetur. Pagaliau atėjo ta diena, kai vienas iš keturių draugų pasiūlė, kad dabar tas metas, kai reikia šį planą įgyvendinti: „Ir mes sėdime automobilyje ir važiuojam aplink Lietuvą“.
Pagrindinis maršruto planuotojas, finansų asistentas Edvinas Nedzinskas dar pavasarį ėmė galvoti, kaip įgyvendinti šią bičiulio mintį.
„Parašiau visiems, kad vasarą yra data, keliaujam. Šešios dienos, viskas suplanuota“,– pasakojo vaikinas. Maršrutas buvo dėliojamas taip, kad pavyktų pravažiuoti kuo arčiau Lietuvos pasienio. Suplanavus, kaip atrodys kelias, keturi bičiuliai pasiskirstė, kas už kokį darbą būsimoje kelionėje bus atsakingas.
„Tada pasiskirstėme darbais, kas už ką bus atsakingas: kas už palapinę, kas už maistą, kas už vairavimą, kas už finansus, kas už maršrutą, kad nepaklystume“, – apie darbų pasiskirstymą pasakojo E. Nedzinskas.
Planuojant maršrutą svarbūs buvo du aspektai
Nors plano sudarymas truko nemažai laiko, tačiau, kaip teigė Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos tarptautinių reikalų koordinatorius Julius Janulevičius, svarbiausi kriterijai buvo labai paprasti: „Svarbiausi kriterijai, kokie buvo planuojant maršrutą, tai aišku pasienis ir kažkokios vietos, kur mums nėra šiaip patiems tekę būti, nes na kur kas yra įdomiau pamatyti mažesnius tuos miestelius, pasienį visą, kaip ten gyvenimas vyksta“. Jo nuomone, labai dažnai tiesiog „užsisukame“ didmiesčiuose: Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje, ir nebematome, kas yra aplinkui, mažesniuose miesteliuose, kaimeliuose.
Kelionei draugai paskyrė 6 dienas, o ką aplankyti buvo suplanvę labai daug, tačiau dėl laiko stygiaus visko pamatyti nepavyko. Visgi didžiają plano dalį įvykdyti vaikinai suspėjo.
Pasidalijo maršrutu
„Pirmoji diena, startuojam iš Alytaus, startavom apie 6 valandą vakare. Pasiekėm pirmą šviesaforą, įvyko pirmasis konfliktas, toks jau butinis, sakykime, tai gerai nuteikė“, – apie kelionės pradžią juokavo M. Navickas.
Pirmosios dienos vakarą bičiuliai pasiekė Jurbarką, jame ir apsistojo.
„Turėjome nuostabų vaizdą į Nemuną, išsikepėme mėsos, kalbėjome, ruošėmės ateinančiai dienai“, – pasakojo vaikinas.
Antrą dieną draugai keliavo į Rusnę. Miestelis Šilutės rajone vaikinus sužavėjo kultūrine dalimi. Aplankę Rusnę, bičiuliai keliavo į Karklę, kurioje ir apsistojo. Karklėje įvyko įdomus sutapimas – tą patį vakarą vyko paskutinis „Karklės“ muzikos festivalis, kuriame vaikinams pavyko apsilankyti.
„Kiekvieną dieną turėjome gerą orą, o tas gero oro lydėjimas mums davė ir gerą nuotaiką, be abejo“, – teigė M. Navickas.
Trečiąją dieną bičiuliai lankėsi Biržuose, o po jų patraukė Zarasų rajono link. Utenos apskrityje esantis miestas, kaip ir turbūt daugelį ten apsilankiusių, sužavėjo nuostabių ežerų gausa.
„Giliau važiuojant, visas Ignalinos kraštas paliko tiesiog nežmoniškai didelį įspūdį“,n– prisiminimais dalijosi jis.
Toliau pasieniu važiuodami aplink Lietuvą, vaikinai aplankė Ignaliną bei joje esančią atominę elektrinę, kurią jie labai rekomenduoja aplankyti kiekvienam, kol ji dar atvira lankytojams.
„Tada jau pradėjome judėti atgal į pietus, buvo Nemenčinė, ten praleidome naktį ir grįžome į Alytų“, – apie kelionės pabaigą užsiminė M. Navickas.
Nors maršrute buvo suplanuoti 5 pagrindiniai sustojimo taškai, tačiau važiuojant teko patirti ir kitų įdomių patirčių, užsukti į vietas, kurios suplanuotos nebuvo.
Labiausiai įsiminė Žagarė
Turbūt labiausiai visiems kelionės nariams įsiminė Žagarė, kuri kaip tik tuo metu buvo stipriai nukentėjusi nuo didžiulės audros padarinių, teigė E. Nedzinskas.
„Manau, kad ne tik tie miestai, kuriuos mes aplankėme, ar lankytinos vietos buvo pagrindinis dalykas, kuris mums suteikė tą džiaugsmą kelionėje, bet ta interakcija su vietiniais žmonėmis“, – apie kelionėje patirtus įspūdžius pasakojo J. Janulevičius.
Popierinis žemėlapis daug kam kėlė nuostabą
Kadangi vaikinai pasirinko kelionę tik su fiziniu žemėlapiu, dažnai sulaukė keistų aplinkinių žmonių žvilgsnių. „Kadangi važiavome su fiziniu žemėlapiu, visur, kur stojome klausti kelio, į mus žiūrėdavo nu taip: „palaukit, jūs rimtai, dabar klausite čia kelio?“, tada parodai žemėlapį: „ai gerai, čia jūs keliautojai“, – apie keistas žmonių reakcijas kalbėjo M. Navickas.
Socialinių tinklų detoksikacija padėjo telefonus padėti į šalį
Popierinį žemėlapį vietoje įprastų išmaniųjų technologijų pasirinkę keliautojai turėjo aiškų tikslą: socialinių tinklų detoksikaciją. Vaikinai norėjo išmaniuosius įrenginius padėti šalin, daugiau bendrauti tarpusavyje bei su vietiniais žmonėmis.
Iš viso vaikinai įveikė apie 1700 kilometrų, o kelionės išlaidos vienam žmogui buvo apie 250 eurų. Kelionės metu vaikinai ne tik iš labai arti susipažino su Lietuva, jos gyventojais, tačiau ir turėjo galimybę pailsėti nuo kasdien mus lydinčių technologijų, mobiliųjų telefonų, geriau pažinti vienas kitą, paliesti daug svarbių temų. Kelionė jiems tapo draugystės stiprinimo laiku, kuomet iškylančius ginčus teko spręsti čia ir dabar, o vakarai laužo šviesoje tapo puikia galimybe atvirai aptarti rūpimus klausimus, pabendrauti apie tai, apie ką dažnai nutylima arba nedrįstama kalbėti tarpusavyje.