Lenkijos Parlamento rinkimuose dalyvavo rekordinis jaunimo skaičius – to nebuvo nuo pirmųjų demokratinių rinkimų

Lenkijoje vis dar gyvenama neseniai įvykusių Parlamento rinkimų nuotaikomis. Kaip skelbia jaunimui skirtas portalas „Vibez“, spalio 15 d. prie balsadėžių atiduoti savo balsų skubėjo daugiau lenkių moterų ir vyrų nei bet kada nuo pirmųjų demokratinių rinkimų 1989 m. Rinkėjų aktyvumas buvo įspūdingas – 74,4 proc. palyginti su tik 61,7 proc. per 2019 m. parlamento rinkimus. Jaunieji rinkėjai sako tikintys, kad rezultatai teikia vilčių, jog Lenkija sugrįš į Europos vystymosi kelią. Tam nebūtų jokių galimybių, jei ne jauniausių rinkimų teisę turinčių rinkėjų mobilizacija.

Didelis rinkėjų aktyvumas ir svarbūs rinkimų rezultatai

Ypač tarp Lenkijos moterų buvo didesnė mobilizacija nei įprastai. Moterų teisės, įskaitant galimybę pasidaryti abortą, išeinančiųjų iš rinkimų apklausoje buvo nurodytos kaip antra priežastis tarp tų, kurie sprendė, prie kurios pavardės rinkėjai dės kryžiuką. Šis klausimas buvo toks pat svarbus kaip ir valstybės saugumo klausimas. Tai dar labiau iškalbinga atsižvelgiant į besitęsiantį karą su Rusija už Lenkijos rytinės sienos, Ukrainoje.

Valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ gavo daugiausia balsų – 35,38 proc. Tačiau ji neturi koalicijos pajėgumų.

Naująją vyriausybę greičiausiai formuos centro dešiniosios Pilietinės koalicijos ir Trečiojo kelio bei liberalioji Kairiųjų partija. Kartu jos laimėjo 248 iš 460 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose. Tai, kaip rašoma portale, galimybė Lenkijai po aštuonerių metų atitolti nuo konservatyvios, euroskeptiškos ir pasenusios retorikos politikoje.

Jauniausių rinkimų teisę turinčių rinkėjų mobilizacija

Daug kalbama apie tai, kad šiuos rinkimus laimėjo jaunimas. Tiek skaičiaus, tiek simbolikos požiūriu. 18-29 metų amžiaus grupės rinkėjų aktyvumas siekė beveik 70 proc., kai tuo tarpu 2019 m. rinkimuose dalyvavo tik 46,4 proc. jauniausių rinkėjų. Balsų pasiskirstymas šioje amžiaus grupėje taip pat drastiškai skyrėsi nuo visų gyventojų balsų pasiskirstymo.

Poliarizuota Lenkijos politika, jau daugelį metų grindžiama vis agresyvesne dviejų didžiausių partijų konkurencija, į suaugusiųjų gyvenimą žengiantį jaunimą vargina, yra nesuprantama ir sunkiai priimama rimtai. Dauguma šios grupės atstovų balsavo už Pilietinę koaliciją, motyvuodami tuo, kad nori pašalinti iš valdžios PiS, dėl kurios šalis atsilieka.

Tačiau net 51 proc. jauniausių rinkimų teisę turinčių rinkėjų balsų atiteko partijoms, nepriklausančioms PiS-KO duopolijai. Antrąją vietą šioje grupėje užėmė liberalioji kairė, kuri, nors Europos kontekste yra centro kairės partija, sovietinio komunizmo užvaldytoje Lenkijoje dažnai kaltinama pasaulėžiūriniu ekstremizmu.

Kita vertus, tarp jaunų vyrų daugelis balsuoja už Konfederaciją, kuri pagal Europos standartus yra nacionalistinė ir itin konservatyvi partija. Tarp visų balsų ši partija surinko tik 7,16 proc.

Naujajai vyriausybei teks sunkus uždavinys nuraminti kraštutines emocijas, kuriomis pastaraisiais metais buvo grindžiama politika. Jei ši užduotis pasirodys per sunki, visuomenės poliarizacija gali augti ir įgauti dar kraštutinesnes formas. Jaunimas laukia, kad politikai sutelktų dėmesį į jų problemas, užuot daugiausia dėmesio skyrę vieni kitiems.

Tuo tarpu Lietuvoje, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) 2021 metų duomenimis, kasmet jaunimo (iki 29 metų) aktyvumas Seimo rinkimuose didėja, tačiau nežymiai. 2020 metų rinkimuose I ture dalyvavo 39,1 proc., antrame – 29,7 proc. jaunimo.

Pasak jaunimą atstovaujančių organizacijų, tai lemia kelios priežastys. Viena jų – negirdimi šių žmonių interesai. Nors jie gali būti įvairūs, tačiau egzistuoja bendra tendencija, kuri šiuos interesus apjungia į visumą.

Kita priežastis – politikai, dalydami pažadus prieš rinkimus, turėtų jų neužmiršti ir po rinkimų. Kaip tai pakeisti? Diskutuosime kitose „Mano poveikio“ publikacijose.