Nesklandumų nebuvo išvengta

Prasidėjus protestui, prie Seimo rūmų pasirodė grupelė ir prieš protestą nusiteikusių asmenų bei gerai žinomų marginalų, tokių kaip Seimo narys Petras Gražulis ar Antanas Kondrotas-Celofanas, teigiančių, jog LGBT organizacijų noras, kad apie jų veiklą žinotų vaikai, yra polinkis į pedofiliją. Jie nešėsi plakatus su užrašais, tokiais kaip „Pedofilija ne teisė, o nusikaltimas“, „Kodėl jie lenda prie mūsų vaikų“, „Vaikai – ne sekso objektai“. Pasak Lietuvos gėjų lygos lyderio, tokie žmonės – mitingui trukdė.

„Aš manau, kad tai yra nusikalstama veika ir mes kreipsimės į Vidaus reikalų ministrę, ištirti šį atvejį“, – teigė proteste dalyvavęs V. Simonko.

Tiesa, nors prie Seimo rūmų susirinko ir gausus būrys policijos pareigūnų, V. Simonko neslėpė nusivylimo jų darbu, esą jis – viso protesto metu buvo įžeidinėjamas.

„Mes kalbėjomės su policija, kėlėme šį klausimą, bet jų pozicija kelia man nuostabą“, – atviravo Lietuvos gėjų lygos lyderis, kurio mintis nutraukė įžūliai priekabiaujantis A. Kondrotas-Celofanas.

Vis dėlto, savo pilietinę pareigą V. Simonko teigė atlikęs.

„Mes susirinkome, mes nusiuntėme žinutę ir pirmą valandą einame susitikti su Seimo pirmininke“, – tvirtino jis.

Teko sugrįžti į 2010-ųjų nuotaikas

Neigiamoms nuotaikoms atslūgus ir protestui sėkmingai pasibaigus, V. Simonko Delfi žurnalistams teigė, jog į mitingą įsiveržę ir prieš jį nusiteikę netaikūs žmonės sutrukdė pranešti žinią.

„Jie sutrukdė mums taikiai pranešti žinią, kad mes esame, kad mums reikia pokyčių, o, jeigu konkrečiai – mums reikia išbraukti nuostatą iš nepilnamečių įstatymo, kur mes galėtume tapti ne neigiama informacija, o teigiama informacija mūsų vaikams. Čia ir yra ta takoskyra, kur mūsų oponentai nesupranta, kad mes irgi esame žmonės, o ne propaganda“, – pasakojo jis.

Vladimiras Simonko

Anot Lietuvos gėjų lygos lyderio, tai, kad susikalbėti nepavyksta, rodo, kad dirbti dar reikia labai daug.

„Mes neseniai buvome susitikę su ponia Seimo pirmininke. Ji supranta mūsų lūkesčius ir tai parodo, kad mes, kaip bendruomenė, kaip pilietinė visuomenė, turime dirbti labai daug. Aš nemaniau, kad mes galime grįžti savo nuotaika prie 2010-ųjų metų, kai ponas Gražulis šokinėja per tvoras ir įtikinėja savo tiesas šalia policijos“, – teigė V. Simonko.

Pasak pašnekovo, jis į tuos laikus – grįžti nenorėtų.

„Aš manau, kad Lietuva yra pakankamai pažengusi šalis Europos Sąjungoje ir lygios galimybės turi būti suteiktos visiems“, – teigė Lietuvos gėjų lygos lyderis.

Susitikimas su Seimo pirmininke

Po Lietuvos gėjų lygos protesto prie Seimo rūmų, įvyko ir susitikimas su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. V. Simonko teigimu, susitikimo metu teko aptarti susiklosčiusią situaciją bei suprasti, kad kai kuriems pasiūlymams – kelią skinti bus sunku.

„Mes tik užtikrinome, kad mes, kaip pilietinė visuomenė, siunčiame signalą, kad reikia išdrįsti ir išgirsti tuos, kurie taip pat yra piliečiai. Man susidaro toks įspūdis, kad ne visi Seimo nariai supranta, kad mes irgi balsuojame. Žymiai blogiau, kai mūsų LGBT bendruomenė pradės balsuoti kojomis. Mes matome, kad jau dauguma netiki, kad pokyčiai bus ir pasirenka saugesnę šalį“, – dalijosi jis.

Pašnekovo teigimu, dėl to jam – labai gaila.

„Aš, kaip pilietis, pasilieku Lietuvoje, kad ir kaip kai kurie Seimo nariai nenorėtų manęs čia matyti. Aš būsiu, aš būsiu šalia kiekvieno Seimo nario, kuris yra mano oponentas ir visada jiems siųsiu linkėjimus. Bučinių nesiųsiu“, – teigė V. Simonko.

Siekia pakeisti Lietuvos teisinėje bazėje esančias nuostatas

Nuostatuose, kuriuos keisti siekiantys Lietuvos gėjų lygos atstovai ketvirtadienį rinkosi protestuoti, numatoma, jog informacija apie LGBT bendruomenę daro neigiamą poveikį nepilnamečiams. Tiesa, tokie bendruomenės reikalavimai ir kova su Vyriausybe – tęsiasi jau ilgai.

„Kadangi aš esu ilgalaikis žmogaus teisių aktyvistas, prisimenu, kaip viskas buvo, kaip ši idėja buvo paskolinta iš Peterburgo merijos. Žinote, idėja paskolinta, bet Lietuva paėmė ir pamiršo grąžinti. 2010-tais Lietuva sėkmingai priėmė šį pilną įstatymą, su tomis pataisomis ir buvo didelė reakcija, ir iš tarptautinės bendruomenės“, – teigė V. Simonko.

Anot jo, sulaukusi kritikos, Lietuvos valdžia suprato, jog reikia imtis pokyčių.

„Bet tai buvo kasmetiniai pataisymai. Iš esmės, esmę paliko tą pačią ir, galima tvirtinti, kad nuo 2010-ųjų metų šitas įstatymas galioja, jis trukdo integruotis LGBT moksleiviams mokyklose. Mes padarėme didelį tyrimą, kuriame dalyvavo virš 1000 LGBT moksleivių. Pagalvokite, jie yra mokyklose, o kai kurie Seimo nariai tvirtina, kad jų nėra. Jie yra ir jie jaučiasi blogai“, – teigė Lietuvos gėjų lygos lyderis.

Vladimiras Simonko

Pasak vyro, atliktas tyrimas parodė, jog, lyginant su 2017-tais metais, situacija yra pablogėjusi.

„Jeigu mes nesiimsime konkrečių veiksmų – situacija tik blogės. Kiekvienas vaikais yra individualus, kaip mes galime negalvoti apie jį? Jeigu mes girdime tokias nuostatas ir siunčiame signalą, kad tokių vaikų nėra ir nieko nereikia spręsti – palaukite. Jūs gi tėčiai ir mamos. Kaip jūs galite? Ką jūs darote su savo vaikais?“, – kėlė klausimus V. Simonko.

Įvertino gyvenimo įgūdžių programos prasmę

Jau nuo rugsėjo 1-mos kone kasdien girdime apie naujai mokyklose pradėtą vesti gyvenimo įgūdžių programą. Kritikos šia tema – netrūksta, o vis dažniau pasigirsta ir siūlymai programą pristabdyti. Ypatingai aštriai vertinama gyvenimo įgūdžių programos dalis, susijusi su lytiniu švietimu. V. Simonko manymu, reikia suprasti, jog apie tai kalbėti – reikia.

„Man rūpi tik vienas dalykas šioje programoje – ar galima bus kalbėti apie LGBT? Kol kas kalbėti apie LGBT galima tik neigiamoje konotacijoje, kur gėjai lyginami su kanibalais ir taip toliau. Šito daugiau neturi būti“, – įžvalgomis dalijosi jis.

Pasak pašnekovo, jeigu pavyktų susitarti dėl nuostatų panaikinimo, ko gero, tą pasiekti būtų lengviau.

„Tas, kas vyksta, iš esmės, tai yra pasekmė to įstatymo. Kiekvienas žino, kad yra toks įstatymas. Galbūt, jie nežino kitų įstatymų, bet šitą – jie žino ir defaktu šio įstatymo naudojasi ir kai kurie tėvai, ir mokytojai, neįleisdami mūsų į mokyklas“, – teigė V. Simonko.

Paklaustas, ko reikia, kad situacija pasikeistų, Lietuvos gėjų lygos lyderis atsakymo ilgai nedaugžodžiavo.

„Daugiau meilės. Ir viskas“, – teigė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (22)