„Vieną naktį gydytojas man pasakė sakinį, kurio aš niekada nepamiršiu: kas nutiko jūsų sūnui – normalu, tai lėmė aplinkos tarša“, – sako ji.
„Bet juk nėra normalu gyventi pasaulyje, kuriame mūsų vaikai serga dėl taršos plastiku. Mano sūnus nėra išimtis, labai daug vaikų yra panašoje situacijoje. Dėl to nusprendžiau pradėti domėtis mikroplastiko žala aplinkai ir žmogui“, – sako ji.
Mikroplastiko yra visur: kenčia ne tik aplinka
R. Mann sako, kad mes suvalgome kur kas daugiau mikroplastiko, nei yra kreditinėje kortelėje, jo įkvepiame.
„Miksroplastiko yra visur – vandenyje, maiste, dirvožemyje, drabužiuose, higienos priemonėse, kramtomoje gumoje ir kt. Mikroplastikas yra nematomas, bet realus, jis yra visur. Kai naudojame kažką, supakuotą į plastiką, esame jo veikiami“, – sako ji.
„Turime atsimerkti. Turime atsibusti. Niekada nėra per vėlu“, – priduria moteris.
Delfi pašnekovė taip pat pažymi, kad didžiausia taršos plastiku problema nėra susijusi tik su vartotojų elgesiu.
„Didžiausia problema yra gamyba. Turime stabdyti plastiko gamybą. Šiuo metu pagaminame 460 mln. tonų plastiko per metus. Prognozuojama, kad iki 2030 m. pasieksime 600 mln. tonų. Turime prašyti savo vyriausybių sustoti gaminti plastiką“, – sako ji.
„Vartotojai turi galios pasakyti vyriausybėms, kad jie nenori tiek plastiko, jie nenori būti paveikti jo taršos“, – priduria moteris.
R. Mann taip pat sako, kad dėl plastiko taršos kenčia ne tik gamta, gyvūnai, bet ir žmonės.
„Mikroplastikas kenkia žmonių sveikatai, ypač moterų endokrininei sistemai, jis sukelia endometriozę, nevaisingumą, širdies, kraujagyslių ligas ir kitus negalavimus“, – atkreipia dėmesį ji.
„Labai svarbu suprasti, kokia bus mūsų ateitis, jei nesustabdysime plastiko gamybos“, – priduria moteris.
Ką daryti, kad mikroplastiko kasdienybėje būtų mažiau?
R. Mann sako, kad kasdienybėje stengiasi naudoti kuo mažiau plastiko, vis dėlto visiškai jo išvengti nepavyksta.
„Stengiuosi nenaudoti kosmetikos, mat didelėje jos dalyje yra mikroplastiko. Kaip ir kiekvienas žmogus neišsiverčiu be plastiko, nes negyvenu kitoje planetoje, o mūsiškė yra supakuota į plastiką“, – sako ji.
Moteris taip pat pasidalija patarimais, ką daryti, kad kuo mažiau mikroplastiko patektų į mūsų organizmą.
„Venkite plastikinių butelių ir indų. Kuo ilgiau vanduo stovi butelyje, tuo daugiau mikroplastiko jame yra. Nevilkėkite rūbų iš sintetinio pluošto – nailono, poliamido, poliesterio, nes visa tai tiesiogiai pagaminta iš plastiko, kuris per odą patenka į organizmą. Kai perkate maistą, supakuotą į plastiko pakuotę, grįžę namo perdėkite jį kitur, taip išvengsite mikroplastiko kai kuriuose maisto produktuose. Yra labai daug ir kitų patarimų. Jeigu žingsnis po žingsnio pakeisime plastiką, tapsime saugesni“, – sako ji.
„Jeigu nustotume naudoti plastiką mados ir pakavimo sektoriuose, išspręstume plastiko taršos problemą 50 proc. Sustabdyti taršą plastiku nėra utopija. Tai yra ateitis“, – priduria R. Mann.