Melaginga informacija stabdo reikalingas permainas
Tvarios gyvensenos ekspertas Andrius Šatas savo gyvenimo kelią pakreipė žmonijai ir visai planetai svarbių problemų sprendinių ieškojimo link. Vaikino teigimu, galima pasidžiaugti, kad apie tvarumą bei ekologiją kalbama daugiau ir vis daugiau žmonių šias temas supranta nepaviršutiniškai, tačiau jis neslepia – ne visi pavyzdžiai yra džiuginantys. Kalbant apie aplinkosaugos problemas su aplinkiniais, Andriui tenka pastebėti ne tik teigiamų pavyzdžių, bet ir apatijos bei sąmokslo teorijų paveiktų žmonių.
„Mitai, kuriuos paneiginėjome prieš 5-erius metus, vis dar egzistuoja ir dažnai yra naudojami kaip būdas pateisinti neatsakingą vartojimą“, – teigė jis.
Pasak vaikino, visi kenksmingi mitai ir sąmokslo teorijos ateina iš nepatikimų šaltinių internete, jų komentarų bei neatsakingų tekstų autorių.
„Socialinėse medijose tiesos ar melo filtrų dažniausiai nėra, o, kuo didesnis pasipiktinimas, tuo toliau sklinda tokios „žinios“. Dėl to verta kritiškai žiūrėti į sensacingą turinį ir radikalius pasisakymus. Jei tai yra tiesa, informaciją nebus sunku patikrinti ir kituose šaltiniuose, kuriuose pažymėti ir autoriai, ir jų kompetencijos“, – patarė A. Šatas.
Anot jo, melaginga informacija stabdo reikalingas permainas, o to pasekmės – karčios.
„Netikrindami faktų, kuriais po to patys dalinamės, galime sukurti žalos ir tokių gajų mitų, kad ir po dešimtmečio bandysime juos paneigti. Tikrindami faktus skirtinguose šaltiniuose, treniruojame ne tik tvarumo supratimą, bet ir internetinio raštingumo įgūdžius, ir vis lengviau galime atpažinti sensacingas „naujienas“, kurios nesirūpina faktų teisingumu, o ieško daugiau peržiūrų“, – teigė A. Šatas.
Ženklai, rodantys, kad informacija pasitikėti neverta
Nors apie socialiniuose tinkluose randamos informacijos filtravimą šiandien kalbama dažnai, akivaizdu, kad gyvenimiškoje praktikoje žmonės tam tikrus dalykus pamiršta ir klaidinga informacija nesunkiai nusėda jų galvose. Pasak Delfi „Melo detektoriaus“ redaktorės Aistės Meidutės, sunkumų šioje vietoje įprastai kyla dėl tam tikrų klaidinančių priežasčių.
„Iš pirmo žvilgsnio atskirti klaidinančią informaciją socialiniuose tinkluose gali pasirodyti sudėtinga, nes dažnai pranešimus rašantys žmonės naudoja istorijas, kurių paprastai nepatikrinsi, pavyzdžiui, neva asmeninius kaimynų, draugų ar kitų žmonių liudijimus, kuriais siekiama įpiršti tam tikras idėjas. Taip pat sudėtingiau atsekti tikrąjį informacijos šaltinį, nes URL adreso, kuris išduotų, kas yra informacijos platintojas, taip pat nėra“, – teigė ji.
Tačiau, pasak A. Meidutės, kai kurie ženklai gali parodyti, kokia socialiniuose tinkluose platinama informacija pasitikėti neverta.
„Pirmiausia, reikia atsakyti į klausimą, kas dalinasi aktualiu pranešimu: ar tai privatus asmuo, socialinio tinklo grupė ar patikimos žiniasklaidos priemonės, ar organizacijos oficiali anketa? Į visus pranešimus, kuriuos publikuoja nežinomi privatūs asmenys ar vartotojų suburtos grupės, reikėtų žvelgti atsargiau. Žinoma, net ir toks turinys nebūtinai yra klaidingas“, – aiškino pašnekovė.
Pasak jos, atskirti patikimą informaciją nuo nepatikimos gali padėti ir iliustracijos, vaizdo įrašai bei paplidomos nuorodos žinutės tekste, kurias pasitelkus galima rasti informacijos apie tą pačią istoriją kituose šaltiniuose.
„Šis informacijos vartojimo metodas vadinamas šoniniu skaitymu (angl. lateral reading). Skaitymas šiuo būdu, informacijos vartotojas palieka svetainę ar socialinį tinklą, kuriame naršo, siekdamas rasti daugiau konteksto detalių apie jį dominančią temą kituose šaltiniuose“, – teigė A. Meidutė.
Jos teigimu, naršant socialiniuose tinkluose, svarbu jautriai reaguoti ir į informacija pasidalinusių vartotojų naudojamą kalbos toną: ar jie naujieną praneša objektyviai, ar naudoja daug emocinių išsireiškimų ir savo pasisakymu labiau siekia įtikinti, o ne informuoti.
„Gausus emocingos kalbos naudojimas, išvadų piršimas skaitytojui – taip pat aiškus galimos manipuliacijos rodiklis“, – dalijosi pašnekovė.
Patikimi šaltiniai
Anot A. Meidutės, minėtą šoninio skaitymo (angl. lateral reading) metodą nesudėtinga pritaikyti naršant socialiniuose tinkluose ir norint įsitikinti sudominusios informacijos tikrumu. Ji pasidalijo, kokie patikimi šaltiniai gali padėti, tikrinant informacijos patikimumą.
- Sužinoti daugiau konteksto detalių apie patalpintas nuotraukas padeda įrankis „Google Lens“. Juo pasinaudojus galima sužinoti, kokiuose kontekstuose tas pats vaizdo įrašas buvo panaudotas internete.
- Vaizdo įrašus galima patikrinti pasinaudojus „InVID We Verify“ naršyklės įskiepiu, leidžiančiu įrašą suskirstyti atskirais kadrais ir su kiekvienu iš jų atlikti atvirkštinę vaizdų paiešką.
- Jei sudominusiame pranešime minimos konkrečios detalės – susijusių asmenų vardai ir pavardės, mokslinių tyrimų pavadinimai, taip pat vieta ir laikas, kur įvyko įvykis, apie kurį kalbama, visas šias nuorodas galima panaudoti ieškant informacijos apie tą pačią žinutę kituose šaltiniuose, pavyzdžiui, oficialiose žiniasklaidos organizacijų interneto svetainėse ar mokslinių darbų duomenų bazėse.