Pasakė, ką galvoja apie šaukimo reformą: pagaliau atsiras lygybė

Ketvirtadienį Seimas pritarė šaukimo reformos įstatymų paketui. Pagal numatytas pataisas jaunuoliai karinę prievolę turėtų atlikti iš karto po mokyklos, o sveikatą jie tikrintųsi sulaukę 17 metų, skelbia ELTA. Apie šį sprendimą visuomenėje kalbos netyla jau ilgai: vieni džiaugiasi, kad buvo imtasi tokių priemonių, kiti įžvelgia daug neaiškumo, vaikinų laisvės patiems apsispręsti apribojimo. Ką po priimto sprendimo galvoja jaunuoliai bei jų tėvai, paklausėme jų pačių.

Šaukimo reforma nenustebino

Nors visuomenėje vyrauja įvairios nuomonės dėl vaikinų šaukimo atlikti karinę prievolę po mokyklos baigimo, tačiau kalbinti jaunuoliai pasipiktinimo neišreiškė, priešingai – teigia šio sprendimo reikalingumu neabejojantys.

„Suvokiant mūsų saugumo situaciją, tai buvo labai lauktas sprendimas. Ilgai trukusios diskusijos, taip pat vykdytas šaukimo modelis loterijos principu, neleido jauniems žmonėms būti tikriems dėl savo planų po mokyklos baigimo. Džiaugiuosi, kad dabar viskas bus kur kas aiškiau, mokyklos absolventams nereikės jaudintis dėl to, ar gaus šaukimą“, – džiaugiasi Julius.

Jam pritarė ir kitas kalbintas vaikinas Gabrielius. Jis teigė, kad ši reforma yra teisinga, kadangi dažnu atveju jaunuoliai bandydavo išvengti privalomosios karinės tarnybos visais įmanomais būdais, o dabar to padaryti nepavyks.

Nors privalumų įžvelgė daug, tačiau pažėrė ir kritikos

Ypač daug diskusijų šia tema kilo dėl studijuoti iš karto po mokyklos baigimo siekiančių vaikinų. Iki šiol galioja tvarka, kad aukštosiose mokyklose besimokantys studentai privalomąją karo tarnybą gali atidėti bei sėkmingai užbaigti studijas. Tačiau dėl to nerimauti nereikėtų: studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, PPKT galės būti atidedama, sudarant sąlygas ją atlikti pareiškus norą.

Nors dalis vaikinų jau žino, ką norės veikti užbaigę 12 metų kelionę mokyklos suole, tačiau kitiems tai gali tapti puikiu laiku suvokti, ką gyvenime daryti toliau, mano mokyklą šiuo metu baigiantis Linas:

„Šis įstatymas padėtų jauniems žmonėms iš anksto atlikti privalomąją karinę tarnybą, įgyti gyvenimiškos patirties bei padėti suvokti dar nežinantiems, kokią karjeros kryptį norėtų pasirinkti“.

Tuo tarpu Julius džiaugiasi, kad aukštosiose mokyklose sumažės tų, kurie aukštąjį mokslą nusprendžia pasirinkti tik tam, kad išvengtų pareigos valstybei, taip pat atsiras daugiau aiškumo, kadangi nereikės laukti loterijos principu vykdomo šaukimo rezultatų. Tai taip pat užtikrins lygybę, apie kurią iki šiol kalbėti buvo sunku, sako Gabrielius:

„Didžiausias privalumas yra tai, kad tarp jaunuolių atsiras lygybė, kadangi dažnai kildavo pyktis, jog vieni gali išsisukti nuo karinės tarnybos, o kitiems tenka tarnauti“.

Nors teigiamų atsiliepimų netrūko, neseniai pilnametystės sulaukusį sūnų auginanti Lina pažėrė kritikos:

„Pakeitimams pritariu, tačiau smerkiu pasirinktą sprendimo laiką – valstybė nepasitiki savo jaunais vyrais. Buvo pasirinktas laikas, kai tikslinė grupė yra pervargusi, kadangi šiuo metu yra susikoncentravę į egzaminus bei neseka/ neturi jėgų domėtis tuo, kas vyksta“.

Trūksta aiškumo

Nors diskusijos dėl šio sprendimo priėmimo vyko ilgai, tačiau panašu, kad tinkamos komunikacijos vis dar trūksta ir ne visi neaiškumai buvo išspręsti. Vilniuje šiuo metu gyvenantis ir studijuojantis Julius pastebi, kad neatsakytų klausimų vis dar yra labai daug:

„Kalbant apie neaiškumus ir neatsakytus klausimus, jų vis dar yra daug, nors diskusijos truko ilgai, tačiau visuomenei vis dar trūksta informacijos apie tai kaip bus vykdomas ir pradėtas pats visuotinis šaukimas. Vis dar yra neaišku ir kyla nemažai klausimų, kaip bus vykdoma alternatyvioji tarnyba tiems, kurie nebus tinkami tarnybai dėl sveikatos. Neaišku kas bus tais metais, kuomet bus pradėtas visuotinis šaukimas, ar bus pereinamieji metai, kadangi pačioje pradžioje vaikinai eis tarnauti, tad kas stos į aukštąsias mokyklas? Ar turėsime metus, kuomet studijuos tik merginos? Daug neatsakytų klausimų į kuriuos dar reikia rasti atsakymus ir juos komunikuoti visuomenei“.

Ilgalaikėje perspektyvoje tai ugdys jaunuolių pilietiškumą

Nors ne visiems naujoji tvarka yra priimtina, tačiau su sprendimu ilgainiui teks susigyventi. Tai padės jaunimui tvirtai žinoti, kokią pareigą valstybei jie turi atlikti, o ateityje – ugdyti jų patriotiškumą ir meilę savo tėvynei.

„Ilgalaikėje perspektyvoje tai ugdys įprotį ir suvokimą, kad po mokyklos užtikrintai reikės eiti tarnauti, tai taps norma, prie kurios visi pripras. Kalbant apie mūsų, kaip visuomenės, ateitį, manau, kad tai leis ugdyti labiau pilietiškus piliečius, kurie jaus kolektyvinės atsakomybės jausmą rūpintis valstybėje vykstančiais procesais ne tik karo grėsmės akivaizdoje, bet ir kitose situacijose“, – sako Julius.

Gyvenant itin įtemptu metu, gebėjimas ginti savo valstybę yra kiekvieno iš mūsų pareiga, kadangi niekas kitas už mus mūsų neapgins. Jeigu kiekvienas tai suvoktų, tai ir nereikėtų jokių privalomų šaukimų, bet realybė yra kitokia, tad valstybės pareiga yra tai priminti, priduria vaikinas.

Svarbiausi Karo prievolės įstatymo pakeitimai:

• jaunuoliai bus kviečiami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą iš karto po mokyklos baigimo nuo 18 metų iki jiems sukaks 22 metai;

• studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, PPKT galės būti atidedama, sudarant sąlygas ją atlikti pareiškus norą;

• jaunuoliams, kurie dėl sveikatos būklės reikalavimų negali būti paskirti atlikti 9 mėn. PPKT sudaromos galimybės pareiškus norą atlikti kitą, Lietuvos kariuomenės vado nustatytos trukmės PPKT.

Dar viena naujovė – tarnybos laiko diferencijavimas:

• į privalomąją pradinę karo tarnybą prievolininkai bus kviečiami 9 mėnesių laikotarpiui, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės poreikius, tarnybos laikotarpis gali būti sutrumpinamas, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiais;

• tie jaunuoliai, kurie yra pabaigę aukštąsias mokyklas ir yra įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta arba kurių kariuomenė nerengia (pvz. aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai), bus kviečiami į tarnybą 3 mėnesiams, per kuriuos įgis reikiamą bazinį karinį parengimą.

Studentai, pareiškę norą, ir toliau galės pasirinkti vieną iš kelių variantų karo tarnybai atlikti:

1. nuo 160 iki 200 dienų privalomąją pradinę karo tarnybą pagal Jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą;

2. nuo 90 iki 120 dienų tarnybą pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas kitas mokymo programas;

3. stabdyti studijas ir atlikti įprastinę 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą.

Tarnyba pagal JKVM programą arba kitas mokymo programas organizuojama dalimis, kurios trukmė – ne ilgiau kaip 3 metai.