Pasauliniame renginyje Lietuvai atstovavusi Rugilė: mūsų šalis turi parodyti, kad mums rūpi

Norėtųsi, kad planeta Žemė šiandien rūpėtų kiekvienam jaunam žmogui, tačiau, vis dėlto, apie savo veiksmų pasekmes ir poveikį planetai bei aplinkiniams – susimąsto tikrai ne kiekvienas. Džiugu, kad yra pavyzdžių, galinčių tokius jaunuolius įkvėpti, o juk labiausiai įkvepia realios patirtys, tikri patyrimai bei istorijos, kurias išgirstame iš pirmų lūpų.

Visiems rūpi tie patys dalykai

Apie savo santykį su tvarumu ir ekologija iniciatyvos „Tvari Lietuva“ vadovė, tinklalaidės „Išpakuota“ vedėja bei žurnalistė Rugilė Matusevičiūtė Delfi skaitytojams pasakojo jau ne kartą, tačiau, stebint tai, kuo užsiima ir kaip aktyviai savo srityje veikia mergina, kaskart norisi apie ją sužinoti ir išgirsti vis daugiau. Štai lapkričio 14-15 dienomis Rugilė atstovavo Lietuvą 13-ajame UNESCO Jaunimo forume (Youth Forum), kuris, kaip teigė mergina, vyksta UNESCO 42-osios Generalinės konferencijos rėmuose.

„Abu renginiai vyksta kartą per dvejus metus ir sutelkia atstovus iš viso pasaulio. Jaunimo forumas rengiamas nuo 1999 metų“, – teigė R. Matusevičiūtė.

Anot merginos, šiame forume dalyvaujantys deleguoti šalių atstovai susiduria su unikaliomis galimybėmis.

„Šiame forume atstovai turi galimybę aptarti aktualius pasaulinius iššūkius, inovatyvias idėjas jiems spręsti, keistis požiūriais, diskutuoti, siūlyti konkrečius sprendimus UNESCO organizacijai, megzti ryšius“, – dalijosi ji.

Tiesa, pasak Rugilės, kiekvienais metais forumui parinkama vis kita aktuali tema.

„Šiais metais orientuojamasi į socialinę klimato kaitos įtaką bendruomenėms visame pasaulyje. Į forumą šiais metais susirinko 170 dalyvių iš įvairiausių pasaulio valstybių. Man teko garbė atstovauti Lietuvai. Iš viso UNESCO organizacijai priklauso 194 valstybės, tad susirinko didžioji dalis (87 proc.) visų valstybių atstovų“, – pasakojo R. Matusevičiūtė.

Nors šalių, kurių atstovai dalyvavo šiame renginyje, įvairovė – didelė, vis dėlto, šalys viena kitą puikiai supranta ir žino, kad visos jos turi vieną bendrą problemą ir tikslą.

„Jaunimui visame pasaulyje rūpi jų ateitis ir gerovė klimato krizės kontekste. Sprendimai, kurie yra priimami dabar, turės tiesioginę įtaką mūsų sveikatai ir gerbūviui, todėl mums svarbu išreikšti poziciją, kad su klimato krize turime dorotis dabar, priimdami ryžtingus ir kartais nepatogius sprendimus“, – teigė mergina.

Anot jos, dirbant drauge netrukdo nei kultūriniai, nei kalbiniai, nei požiūrių skirtumai.

„Dalyvaujant tokio tipo konferencijoje, greitai pamatai, kad, nepaisant kultūrinių skirtumų, mums visiems rūpi tie patys dalykai – lygybė, įtrauktis, biologinės įvairovės išsaugojimas, dekarbonizacija, taršos mažinimas ir saugumas. Tai yra pamatiniai tvaraus vystymosi siekiai ir, nors kiekvienoje šalyje sprendimai turi būti unikalūs, šie tikslai ir idėjos mus vienija“, – teigė R. Matusevičiūtė.

Deleguojami tik reikalavimus atitinkantys asmenys

UNESCO jaunimo forumas kasmet pritraukia įspūdingus skaičius dalyvių. Tiesa, ten patekti gali ne bet kas. Kaip teigė R. Matusevičiūtė, visos valstybės, priklausančios UNESCO organizacijai, kasmet gali deleguoti vieną savo šalies atstovą.

„Atrankos procedūrą savo šalyse vykdo nacionalinės UNESCO komisijos, kurios vadovaujasi organizatorių nustatytais reikalavimais dalyviams. Visų pirma, delegatas turi būti pasižymėjęs ar aktyviai veikiantis toje srityje, apie kurią yra organizuojamas tų metų Jaunimo forumas. Šiemet, kaip minėjau, tai – klimato kaitos poveikis socialiniams procesams“, – dalijosi ji.

Ir čia reikalavimai – dar tikrai nesibaigia.

„Kaip nurodo pavadinimas, delegatai turi atitikti amžiaus reikalavimą – būti 18-35 metų amžiaus. Dar vienas svarbus reikalavimas – atstovavimo metu nedirbti vyriausybinėje organizacijoje. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija mane pakvietė atstovauti Lietuvai, atsižvelgdama į mano žinias ir patirtį šių metų forumo temoje, dirbant su „Tvari Lietuva“, tinklalaide „Išpakuota“, atliekant žurnalistinį darbą COP27, renginių susijusiomis temomis moderavimą, taip pat mano išsilavinimą ir atitikimą kitiems reikalavimams“, – teigė R. Matusevičiūtė.

Anot jos, pats forumas – sudarytas iš kelių dalių, tad jo metu užtenka laiko ir rimtiems darbams, ir naudingoms pažintims.

„Renginys prasidėjo UNESCO pagrindiniuose rūmuose, kur dalis dienos buvo skiriama išgirsti aktyvistų iš viso pasaulio istorijas bei dalyvauti diskusijose apie jaunimo įsitraukimą problemų sprendime. Toliau forume turime susitikimą su Jaunimo ministrais iš viso pasaulio – tai oficialūs valdžios atstovai, atstovaujantys jaunosios kartos balsą ir interesus“, – pasakojo Rugilė.

Pasak jos, nors likęs laikas forumo metu yra skirtas tobulinti rekomendacijų dokumentą, tokio tipo renginiuose itin svarbu laiko skirti ir pažintims su kitais kolegomis.

„Svarbu skirti laiko susipažinti ir pabendrauti, todėl forume skirta nemažai laiko kultūriniams mainams – nuo protmūšių, koncertų, pasiplaukiojimo Senos upe ir panašiai“, – dalijosi R. Matusevičiūtė.

Jaunimo forumo idėjos ir tikslai

Kaip jau anksčiau teigė Rugilė, šiais metais Jaunimo forume buvo orientuojamasi į socialinę klimato kaitos įtaką bendruomenėms visame pasaulyje, o vienas pagrindinių forumo tikslų, anot jos, yra sukurti rekomendacijas, kurios būtų skirtos visoms Jungtinių Tautų šalims, siekiant efektyviai spręsti su klimato kaita susijusias socialines problemas.

„Taip pat, visų šalių delegatai paruošė „Call to action“ dokumentą, kuriuo raginame nedelsiant stabdyti klimato kaitą, pereiti prie atsinaujinančios energijos, užtikrinti socialinę gerovę ir teisingumą ateities kartoms“, – pasakojo mergina.

Anot jos, įdomiausios problemos ir aštriausi klausimai išryškėja būtent turint asmeninius pokalbius su įvairių valstybių atstovais.

„Tokių pokalbių metu, vieni kitiems padedame geriau suprasti kokias problemas išgyvena įvairių šalių bendruomenės – nuo diskriminacijos, vietinių bendruomenių priespaudos iki miškų kirtimų ar oro taršos. Galimybė išgirsti, su kuo susiduria kitų šalių valstybės išties atveria akis“, – teigė R. Matusevičiūtė.

O skirtumai tikrai išryškėja.

„Šiame forume labai aiškiai juntamas skirtumas tarp to, kas kiekvienai valstybei yra prioritetinės temos. Pavyzdžiui, Lietuvoje mes nesusiduriame su autochtonų (en. indigenous people) priespauda, kitaip nei tokios valstybės kaip Brazilija ar Fiji. Tuo tarpu kitų regionų valstybėms – tokie klausimai kaip tvarus energetinis nepriklausomumas ar dekarbonizacija – nėra taip aktualu kaip Europai, nes jų suminės emisijos yra gerokai mažesnės už mūsų“, – teigė Rugilė.

Anot merginos, reikia žinoti, kad visos temos ir problemos yra vienodai svarbios, tačiau svarbu suprasti, vieno atsakymo į klimato kaitos krizę nerasime.

„Turime ieškoti kolektyvinių ir kompleksiškų sprendimų, kuriuose integruojami visų valstybių interesai. Labiausiai dalyvių nuomonė išsiskiria dėl to, kaip tokio tipo renginiai turėtų būti organizuojami. Kol vieni delegatai palaiko diplomatinį formatą, kitiems tokio tipo susitikimai atrodo apribojantys, neleidžiantys efektyviai pasidalinti savo istorijomis ir pozicijomis“, – pasakojo mergina.

Anot jos, kai kuriai dalyviai netgi galvoja, kad tokie susitikimai ir rekomendacijų parengimas pareikalauja daug resursų dėl minimalių rezultatų.

„Kelios šalys atsisakė siųsti delegatus į šį Jaunimo forumą, teigdami, kad jaunimo balsas nėra išklausomas, o delegatų sukurtos rekomendacijos – nepaisomos“, – teigė R. Matusevičiūtė.

Lietuva turi parodyti pasauliui, kad mums rūpi

Rugilės sprendimas dalyvauti tokiame pasaulinio lygio renginyje ir jame atstovauti Lietuvą – tai drąsus, o, svarbiausia, pilietiškas merginos žingsnis. Kaip teigė ji pati, kadangi savo darbe ji kuria istorijas ir pasakoja žmonėms apie klimato kaitą ir tvarumą, šis forumas jai buvo galimybė įsikvėpti idėjų ir istorijų iš viso pasaulio.

„Aš tai laikau didžiausia renginio verte. Žinoma, galimybė pamatyti kaip vyksta procesai už uždarų UNESCO sienų – taip pat buvo itin įdomi patirtis“, – teigė R. Matusevičiūtė.

Be asmeninių patirčių kaupimo, šiandien Rugilė gali pasidžiaugti ir tuo, kaip, jos dėka, kitų šalių akimis yra matoma Lietuva.

„Žinoma, norisi reprezentuoti Lietuvą ir parodyti ne tik mūsų aktyvų įsitraukimą, bet ir pasidalinti gerosiomis mūsų praktikomis. Lietuvoje egzistuoja iniciatyvų, kurios išties įkvepia ir kitus – nuo greitos žaliosios energetikos transformacijos, aiškios pozicijos žmogaus teisių temose, aibės edukacinių klimato kaitos projektų ir panašiai“, – pasakojo R. Matusevičiūtė.

Tačiau svarbiausia, kad viso to svarbą suprastų ir įvertintų patys lietuviai.

„Pirmiausia, Lietuva turi parodyti pasauliui, kad mums rūpi klimato kaita ir mes norim būti ir esam sprendimų dalimi. Aktyvus įsitraukimas į tokio tipo forumus parodo mūsų aiškią poziciją, kad klimto kaita mums yra prioritetinė tema. Taip pat, turime daug ko pasimokyti iš kitų valstybių – nuo praktinių sprendimų, strateginių veiksmų iki globalių idėjų, tokio tipo renginiai leidžia įgyti žinių ir efektyviai keistis“, – teigė mergina.

Portalas Delfi ir jo kurtas jaunimui skirtas puslapis „Mano poveikis“ taip pat kalba apie tvarumo, ekologijos ir aplinkosaugos problemas. Kviečiame sekti naujienas!