Lietuvoje iniciatyva skaičiuoja jau trečius metus
Kaip teigė A. Vakarinaitė, tokia akcija, kada sausio mėnesį yra atsisakoma tiek mėsos, tiek kitų gyvulinės kilmės produktų, dar kitaip yra vadinama augalinių atradimų programa.
„Tai yra „Nori gali“ 22 dienų augalinių atradimų programa, kuri yra visame pasaulyje šurmuliuojančios augalinio sausio, angliškai dar vadinamos Veganuary iniciatyvos dalis. Tai – iniciatyva, kurią jau galima laikyti užsiauginusia tam tikrą raumenį, patirtį ir, žinoma, pritraukusia didžiulę auditoriją“, – pasakojo iniciatyvos vadovė.
Pasak pašnekovės, šiemet augalinio sausio kampanija pasaulyje skaičiuoja jau dešimtus metus.
„Mes „Nori gali“ programą organizuojame trečius metus iš eilės, pakviesdami savo auditoriją užsiregistruoti mūsų internetinėje svetainėje. Taip mūsų dalyviai iš karto tampa 22 dienų programos nariais, gauna kasdien tematinius naujienlaiškius, kuriuose pasidalijame įvairiais praktiniais patarimais ir taip pat gardžiais receptais, augalinės mitybos tema“, – teigė A. Vakarinaitė.
Be to, iniciatyvos metu, dalyviai turi galimybę atrasti ir bendraminčių.
„Mūsų dalyviai taip pat yra prijungiami į aktyvią, šurmuliuojančią Facebook grupę. Ten dabar jau yra arti 5 tūkstančių narių, vien šiais metais prisijungusių, kurie ir klausimais, ir patarimais dalijasi“, – teigė pašnekovė.
Taip pat, tokioje grupėje žmogus gali atrasti daugybę naudingų, su iniciatyva susijusių patarimų.
„Iš tikrųjų, temų spektras, kuris nugula mūsų Facebook grupėje, yra pats plačiausias. Viena vertus, mes, atsižvelgdami į tematinius naujienlaiškius, dalyvius paskatiname pasidalinti savo patirtimi, savo įspūdžiais ar klausimais tam tikros temos atžvilgiu“, – pasakojo A. Vakarinaitė.
Tiesa, kai kurie patarimai dažną gali ir maloniai nustebinti.
„Pavyzdžiui, šiandien pasidalinau naujienlaiškiu apie pakaitalus kiaušiniui. Kiaušiniai daug kam atrodo tradiciniai, nepamainomi gyvulinės kilmės produktai, tačiau juos labai nesunku pakeisti gyvulinės kilmės ingredientais. Tam tinka ir nuo avinžirnių atlikęs skystis, ir, žinoma, bananai, kai kurie miltai, pavyzdžiui, avižų miltai. Mūsų grupėje mes patys pasiūlome tam tikrų variantų, kuriuos žmonės išbando“, – teigė A. Vakarinaitė.
Kaip pastebėjo pašnekovė, patys žmonės taip pat nestokoja išradingumo.
„Daug idėjų iš savo patirties atsineša ir patys žmonės, tad ši Facebook grupė kaip tik yra ta erdvė, kur jie tuo dalijasi“, – teigė ji.
Atsakys į visus iškylančius klausimus
Kaip teigė A. Vakarinaitė, nors Lietuvoje veganiško sausio akcija egzistuoja jau trečius metus, šiais metais programą papildė anksčiau dar nematytos naujovės.
„Šiais metais mūsų programą papildė naujovė žmonėms, kurie galbūt susiduria su klausimais, į kuriuos atsakymų neranda ar Facebook grupėje, ar naujienlaiškiuose, ar kituose mūsų resursuose, nes mes, žinoma, informacija dalijamės ir internetinėje svetainėje, ir savo socialiniuose tinkluose. Tokie žmonės šią savaitę galės prisijungti į uždarą, specialiai programos dalyviams skirtą susitikimą su vienu iš mūsų mitybos specialistų – tai yra daktaras Tomas Vaičiūnas. Kitą savaitę vyks dar vienas susitikimas su mitybos specialiste Elena Kondrataite“, – atskleidė pašnekovė.
Ji pripažino, kad programos privalumų yra ir gerokai daugiau, o apie juos norisi tik kalbėti ir kalbėti.
„Toks išskirtinumas, kuris, sakyčiau, padeda žmonėms lengviau integruoti tam tikras mūsų idėjas, yra pavyzdinis savaitės trukmės meniu. Taigi, jeigu kažkaip nerimaujate, kaip man gauti visų reikalingų medžiagų, baigti dieną nepersivalgius ir nealkanam – galite pabandyti štai tokį subalansuotą meniu. Ten yra nesudėtingi, paprasti patiekalai, kurie taip pat atskleidžia augalinės mitybos įvairovę“, – teigė A. Vakarinaitė.
Augalinė mityba gali gimti kiekvieno namuose
Nesunku pastebėti, kad Lietuvos parduotuvių lentynose atsiranda vis daugiau produktų, kuriais galima pakeisti įprastą gyvulinės kilmės maistą, tačiau, kaip dėmesį atkreipė A. Vakarinaitė, dažnai žmonėms klausimų kelia tai, kad kai kurie augalinės kilmės produktai kainuoja brangiau.
„Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse, tokiose kaip Vokietija, kai kurie prekybos centrai netgi įsipareigoja suvienodinti augalinės ir gyvulinės kilmės produktų kainą, jeigu tai yra tos pačios rūšies produktai“, – teigė pašnekovė.
Tačiau, jos manymu, produktų kainos nebūtinai turi nulemti žmonių susidomėjimą augaline mityba.
„Aš norėčiau atkreipti dėmesį ir visos programos metu mes stengiamės kalbėti apie tai, kad taip, viena vertus, yra tam tikras prekybinis, komercinis asortimentas, bet susidomėjimas augaliniais produktais – jis gali kilti tiesiog iš to, kad mes pradėtume daugiau domėtis produktais, kurie ir prekybos centruose, ir turguje, o galbūt mūsų darže ar ant palangės buvo nuo seno, buvo visada“, – teigė A. Vakarinaitė.
Pasak pašnekovės, tokios iniciatyvos, kaip jos atstovaujama „Nori gali“, kviečia žmonėms suteikti antrą šansą tiems produktams, kuriuos kone kiekvienas žmogus visada turi tiesiog savo namuose.
Ji pridūrė ir dar vieną svarbų dalyką.
„Taip pat, skatinčiau atrasti tokius produktus, kurie parduotuvių asortimente yra nuo seno, bet galbūt kai kuriems atrodo keisti, nepažįstami, kaip, pavyzdžiui, ispaninio šalavijo arba chia sėklos. Vėlgi, tai yra nepaprastai vertingas produktas, turintis nepamainomųjų amino rūgščių“, – pasakojo A. Vakarinaitė.
Paneigė įsišaknijusius mitus
Anot pašnekovės, nors apie kai kurių produktų naudą dažnai net nesusimąstome, augalinė mityba tiesiog pati kviečia įtraukti juos į savo racioną.
„Net nepastebi, kaip ta mityba tampa labai įvairi ir beveik problema tampa išsirinkti, ką valgyti, negu, kad vargti, nerandant, ką pasidėti ant stalo“, teigė A. Vakarinaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad neretai žmonės tiesiog nuogąstauja, kad, norint pereiti prie augalinės mitybos, jiems teks atsisakyti daugybės mėgstamų produktų, tačiau tai – nėra tiesa.
„Žmonės, bent jau iš mūsų programos, paprastai, išsineša daug daugiau negu joje palieka. Aš pati iki šiol dar nesusidūriau nei su kokiu nors gyvulinės kilmės ingredientu ar patiekalu, kurio nebūtų galima pakeisti augaline jo versija“, – tvirtino pašnekovė.