Universitete rastos galimybės padėjo išpildyti svajones
Brandos egzaminams praėjus, jaunuolių galvose sukasi mintys apie svarbius gyvenimo pasirinkimus ir variantus, kokiu keliu eiti toliau. Vieni renkasi studijuoti tai, apie ką svajojo nuo pat ankstyvos vaikystės, kiti ryžtasi ieškoti savęs naujose, dar neatrastose srityse. Iš Marijampolės kilusi, o dabar Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuojanti A. Vyšniauskaitė atviravo, jog ji studijas pasirinko apgalvodama savo didžiausius norus ir svajones.
„Visada žinojau, jog išvykti į kitą šalį su mainų programa yra nuostabi galimybė ne tik išbandyti svetimos šalies universiteto studijas, bet ir šansas surasti naujų pažinčių, tobulinti save kitoje aplinkoje bei pažinti kitos šalies kultūrą ir žmones. Todėl, renkantis universiteto studijas, viena svarbiausių mano pasirinkimų priežasčių ir buvo mano universiteto tarptautiniai ryšiai su užsienio universitetais, galimybė išvykti į norimas šalis“, – pasakojo mergina.
Baigusi pirmą kursą, Adrija tokiomis universiteto sukurtomis galimybėmis pasinaudojo. Mainų programos studijų sąraše jos dėmesį patraukė pažintis su Azijos šalimi – mergina pasirinko Pietų Korėją. Tiesa, apsilankyti ten – buvo viena iš A. Vyšniauskaitės svajonių, užgimusių dar 12-oje klasėje, kai laisvu metu po pamokų ji ryžosi ne tik domėtis Pietų Korėjos kūrėjų muzika, serialais bei filmais, bet ir išmokti korėjiečių kalbos abėcėlę.
„Iš pradžių, tai buvo veikla, skirta įdomiau praleisti laiką namuose, tačiau, kai pradėjau daugiau mokytis kalbos, supratau, jog ji yra labai unikali, garsai tiko ausiai, todėl pradėjau rimčiau žiūrėti į mokymąsi. Pačioje kalboje yra tiek daug Korėjos kultūros subtilybių, jog motyvacija, viską suprasti ir šnekėti laisvai, pasidarė netikėtai didelė“, – dalijosi ji.
Kaip teigė pati Adrija, išaugus susidomėjimui korėjiečių kalbai, kultūrai bei pramogų verslui – galvoje gimė ir nauji tikslai.
„Vienareikšmiškai užsibrėžiau tikslą išvykti į šią šalį vienu ar kitu būdu, o lengviausia ir naudingiausia tai padaryti buvo vykstant su mainų programa“, – teigė studentė.
Įtikinti komisiją – pavyko
Priėmus sprendimus, atėjo laikas atrankų etapui. Tiesa, kaip teigė pati A. Vyšniauskaitė, jis nebuvo lengvas, tačiau merginai padėjo jos pačios vidinė stiprybė.
„Užpildžiau paraišką mano universiteto puslapyje, kurioje reikėjo nurodyti šalį ir universitetą, į kuriuos noriu vykti. Paraiškoje reikėjo pateikti ir motyvacinį laišką, kodėl būtent aš turėčiau būti atrinkta. Po pirmo etapo buvo paskirtas asmeninio interviu laikas su universiteto komisija, kur anglų kalba turėjau papasakoti apie save, savo pasirinkimą, motyvaciją, atsakyti į kitus klausimus“, – pasakojo ji.
Adrijos teigimu, komisija norėjo įsitikinti, ar mergina sugebės visą semestrą išbūti tokioje tolimoje šalyje viena.
„Sulaukiau ir pasakymų: „galbūt pirma išbandyk artimesnę Europos šalį“ arba „į tolimas, ne Europos šalis, esame linkę leisti trečiakursius, nes jiems likę mažiau laiko išnaudoti mainų galimybes“. Vis dėlto, esu užsispyrusi ir pasitikinti savimi, todėl šie pasakymai manęs neišgąsdino ir, galų gale, pavyko įtikinti komisiją, jog iš mano fakultetui skitų dviejų vietų į Korėją, viena turėtų atitekti man“, – teigė A. Vyšniauskaitė.
Nors drąsos ir pasitikėjimo savimi merginai netrūksta, ji neslėpė, jog supratus, kad svajonę pasiekti jau galima kone ranka, kilo ir kiek mažiau džiugių minčių.
„Kilo nerimo, pagalvojus, jog šeimos ir draugų nematysiu ilgą laiko tarpą, tačiau mobilusis, nešiojamasis kompiuteris, WiFi, kuriuo Korėjoje daugelyje vietų galima naudotis nemokamai – ir susisiekimas tampa nebe problema. Galbūt 6 valandų laiko skirtumas kartais gali sukelti nepatogumų, bet, manau, jog ir šeima, ir draugai suprato situaciją. Nepaisant didelio atstumo, santykiai gali ir sustiprėti, kai pajauti ilgesį ir tų žmonių svarbą tavo gyvenime“, – dalijosi ji.
Pasak merginos, šeimos reakcija į tokį jos sprendimą buvo pozityvi.
„Jie labai džiaugėsi sužinoję, jog mano užsibrėžtas tikslas virs realybe. Sakė: tik važiuok, daryk, pažink“, – atviravo ji.
Pasiruošimas tolimai kelionei
Kaip teigė A. Vyšniauskaitė, pasiruošimas kelionei į Pietų Korėją nebuvo nei labai sudėtingas, nei lengvas.
„Žinoma, svarbiausias dalykas yra tinkamai paruošti visus dokumentus: nuo studento vizos iki tuberkuliozės testo, reikalingo norint gyventi bendrabutyje. Dokumentų nėra mažai, tačiau tinkamai susiplanavus, įmanoma sumažinti ir krūvio, ir streso dalį. Vizos reikėjo vykti į Varšuvą, nes tik ten tuo metu buvo Korėjos ambasada, priklausanti ir Lietuvai. Gavosi mini kelionė, kuri atėmė ir pinigų, ir laiko“, – dalijosi ji.
Sunkumų buvo ir daugiau, tačiau, kaip teigė mergina, galų gale viskas susidėlioja į savas vietas.
„Su universiteto dokumentais irgi nebuvo viskas labai sklandu. Reikėjo nuolat rašyti laiškus ir išsiaiškinti detales, susijusias su studijų dalykais, apgyvendinimu ir taip toliau. Kadangi universiteto koordinatoriai taip pat yra žmonės, buvo, jog už vienus dokumentus atsakingas asmuo išėjo atostogų, tada situacija vėl keičiasi – laiškų galybė. Na, bet galų galiausiai viskas sukrenta į vietas, problemos išsisprendžia ir, dokumentų tvarkymui pasibaigus, išvyksti į įspūdingą kelionę“, – teigė Adrija.
Atsakingai suplanuoti merginai teko ne tik dokumentų tvarkymą, bet ir savo išlaidas. Kaip teigė A. Vyšniauskaitė, dalį visų išlaidų kompensuoja mainų programos rengėjai, tačiau pragyvenimui stipendijos – neužtenka.
„Mano atveju, stipendija padengė lėktuvo bilietus, 4 mėnesių nuomą bendrabutyje ir apie 2-3 mėnesius sveikatos draudimo. Asmeninės išlaidos buvo skirtos padengti telefono sąskaitas, mobilius ryšius, maistą, išlaidas pramogoms, transportui bei kelionėms šalyje“, – pasakojo ji.
Studentiškas gyvenimas Pietų Korėjoje
Adrijos vizitas Pietų Korėjoje truko 6 mėnesius. Ten mergina ne tik studijavo bei įgijo žinių, bet ir padėjo vietos gyventojams savanoriaudama.
„Nuo rugsėjo iki gruodžio antros pusės mokiausi rudens semestrą. Jam pasibaigus, norėjau pakeliauti po kitas Azijos šalis, tad teko aplankyti Japoniją ir Tailandą. Nuo sausio vidurio iki kovo pradžios laiką praleidau sostinėje, Seule, ten savanoriavau „Language studio“ anglų kalbos studijoje, kurioje visokiomis temomis kalbėjausi su korėjiečiais anglų kalba, taip padėdama jiems laisviau ir drąsiau jautis kalbant angliškai“, – dalijosi ji.
Vilniaus Gedimino technikos universitete pradėtas studijas Adrija tęsė viename iš Pietų Korėjos universitetų.
„Studijavau universitete Kyungpook National University, įsikūrusiame Daegu mieste, kuriame gyvena apie 2,5 milijono gyventojų. Miestas įsikūręs tarp kalnų, todėl tai yra pats karščiausias miestas. Taip pat Daegu gyventojai kalba su dialektu, kurį drįsčiau prilyginti suvalkietiškai tarmei. Visos paskaitos vyko anglų kalba, išskyrus Korėjiečių kalbos paskaitas“, – pasakojo ji.
Tiesa, pati A. Vyšniauskaitė į šalį atvyko su savarankiškai įgytomis Korėjiečių kalbos žiniomis. Ten merginos įgūdžiai tik sustiprėjo.
„Korėjietiškai galiu susikalbėti pakankamai gerai, tačiau, deja, dar visiškai laisvai nekalbu. Be abejo, atvykus į Korėją, mokant kalbą ženklai, metro stotelės, meniu – viskas daug kartų aiškiau. Taip pat, susipažinus su korėjiečiais draugais, vienareikšmiškai išmoksti bendraamžių žargono, juokingų išsireiškimų ir, kas be ko, keiksmažodžių, todėl galiu sakyti, jog kalbos žinios labiau prasiplėtė iš kasdieninės kalbos pusės“, – pasakojo ji.
Nors naujų pažinčių naujoje šalyje tikrai netrūko, dar prieš išvykstant iš Lietuvos Adrija jau užmezgė ryšius su Pietų Korėjoje gyvenančiomis merginomis.
„Dėka socialinių tinklų, pusmetis prieš išvykstant, susipažinau su trimis korėjietėmis Vilniuje, kurios taip pat buvo atvykusios su mainų programa. Tapome draugėmis, todėl ir Korėjoje buvome susitikę ne kartą, skirtinguose miestuose. Taip pat, besimokant Sejong Institute Vilnius, turėjau korėjietę mokytoją, su kuria užmezgėme draugiškus ryšius. Kadangi ir mokytoja, ir draugės gyvena ne Daegu mieste, kur gyvenau aš, teko susirasti ir naujų draugų“, – dalijosi mergina.
Pasak jos, tą padaryti nebuvo sunku.
„Užsieniečiai studentai, taip pat kaip ir aš, ieško naujų pažinčių ir draugysčių, todėl susibendrauti paprasta. Na, o su korėjiečiais teko susitikti tiek paskaitose, tiek darbe, tiek baruose ar klubuose. Dauguma korėjiečių nori turėti užsieniečių draugų ne tik dėl draugystės, bet ir dėl to, jog galėtų pasipraktikuoti anglų kalbą. Bendrauti ir palaikyti ryšius tikrai yra paprasta, jei tik pats to nori“, – teigė A. Vyšniauskaitė.
Unikali šalies kultūra
Anot A. Vyšniauskaitės, norint tinkamai gerbti Pietų Korėjos tradicijas bei jos žmones, žinoti apie šalies kultūrą dar prieš atvažiuojant į šalį – labai svarbu. Tiesa, tam tikri dalykai gali ir nustebinti ar sukelti juoką.
„Nors apie kultūros ypatumus žinojau labai daug, buvo sunku patikėti, kai pamačiau, jog ir šalčiausią žiemos dieną daugelis korėjiečių geria ledinę americano kavą, laikydami puodelį rankose su pirštinėmis. Taip pat nuo pat pradžių buvo lengva suprasti, jog viešajame transporte reikia laikytis tylos, nes visi arba šnibžda, arba išvis nekalba“, – pasakojo mergina.
Ji pasidalijo ir geriausią įspūdį palikusiais kultūros ypatumais.
„Iš gerosios pusės nustebino valgymas užsisakant daug maisto ir dalijimasis, ragaujant visko iš eilės. Taip pat photobooth nuotraukų budelių galybė ir įvairovė, leidžianti įsiamžinti su draugais, visą parą dirbančios krautuvėlės, saugumo jausmas, teminės kavinės ir pigus, bet labai skanus gatvės maistas. Tai yra labiausiai patikę Korėjos bruožai“, – teigė Adrija.
Pasak merginos, Korėjoje, ypač sostinėje, nuolat vyksta įvairūs renginiai, koncertai, tad veiklos surasti ten gali kiekvienas.
„Du įsimintiniausi koncertai buvo legendinio atlikėjo PSY pasirodymas mano universiteto stadione bei populiariausios vaikinų grupės BTS gyvas koncerto stebėjimas per ekraną paplūdimyje, Busan mieste“, – dalijosi ji.
Įsimintinas patirtis merginai padovanojo ir vietos gyventojai.
„Turėjau galimybę pernakvoti pas korėjietę draugę namuose. Jos tėvai padarė vakarienę ir mane labai šiltai priėmė. Apie 5 valandą ryto, aš, draugė ir jos tėtis, žygiavome į kalną (tai labai populiari veikla), jog nuo kalno viršaus galėtumėme stebėti saulėtekį“, – teigė A. Vyšniauskaitė.
Tačiau tam tikri dalykai – sužavėjo labiausiai.
„Apsirengimas tradiciniais rūbais Hanbok ir vaikščiojimas po Gyeongbokgung rūmus, kelionė į Jeju salą bei karaoke kambarys, kuriame laikas neegzistuoja – visa tai leido pamilti šalį dar labiau. Labai artimoje ateityje žadu sugrįžti ten atlikti praktikos, o tolimesnėje ateityje save matau apsistojant ten ir ilgesniam laikui“, – teigė mergina.
Pabandyti – verta
Kaip anksčiau buvo rašoma portale Delfi, didžiausia ir sėkmingiausia įvardinama Europos Komisijos švietimo ir jaunimo programa „Erasmus+“ Lietuvoje startavo dar 1999-ais metais. Nuo to laiko mainų programos teikiamomis galimybėmis kasmet pasinaudoja vis didesnis skaičius įvairių kursų ir sričių studentų, vykstančių mokytis ir atlikti praktiką į įvairias pasaulio šalis. Kaip teigė A. Vyšniauskaitė, Pietų Korėjoje ji praleido vienus geriausių savo gyvenimo mėnesių, tad pasinaudoti tokia galimybe vertėtų ir kitiems Europos Sąjungoje gyvenantiems jauniems žmonėms.
„Ten susipažinau su nuostabiais žmonėmis, iš vidaus pažinau šalies kultūrą bei jaučiu, jog pasitikėjimas savimi ir nepabijojimas iššūkių labai sustiprėjo. Jaunus žmones, kurie nedrįsta išnaudoti tokių galimybių, norėčiau paskatinti ištraukti save iš komforto zonos. Manau, svarbu, kol yra sveikatos ir laiko, išbandyti kuo daugiau įvairesnių veiklų, kad sužinotum, kas iš tiesų patinka, kas įdomų, ką verta puoselėti“, – teigė ji.
Nors abejonių ir nerimo gali kilti visiems, Adrija įsitikinusi, jog tai – natūralus dalykai.
„Pasinaudojus tokia galimybe, pradedi į galvą neimti aplinkinių nuomonių, džiaugiesi dabartimi ir požiūris pasikeičia. Nepabandžius – nesužinosi, todėl, šiuo atveju, verta paklausyti tėvų ir senelių kalbų apie greitai bėgantį laiką, gražius jaunystės metus ir patiems patirti įvairiausių nuotykių“, – teigė A. Vyšniauskaitė.