Į pagrindinius aptarinėjamus klausimus mums atsakė KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas, o apie šią situaciją savo nuomone su mumis sutiko pasidalinti Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Prezidentė Lijana Savickienė bei šiuo metu studijuojantis Gustas (jo pageidavimu vardas pakeistas).
Tarnyba negalės būti atidedama
Karo prievolės reformoje numatoma, kad, kitaip nei anksčiau, privalomosios tarnybos jaunuoliai negalėtų atidėti. Tai reiškia, kad karinis parengtumas būtų privalomas ir studijuojantiems jaunuoliams. Visgi, pažymima, kad studentai galėtų pasirinkti labiausiai priimtiną tarnybos formą: stabdyti studijas ir atlikti 9 mėnesių tarnybą arba studijuoti ir atlikti karinę tarnybą dalimis savaitgaliais, vasaros atostogų metu, rašo Elta.
Įstatymo pataisomis siūloma įtvirtinti galimybę prievolininkams susitrumpinti 9 mėnesių tarnybą ne daugiau kaip 3 mėnesiais.
Į šaukiamųjų sąrašus – ir 17 metų jaunuoliai
Reformoje numatoma, kad pirmiausiai atlikti karo tarnybą būtų šaukiami mokyklų absolventai – 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukimą gali gauti vaikinai iki 23 metų. Kaip ir dabar, savanoriškai tarnauti galėtų 18–38 metų amžiaus žmonės.
Tarp įstatymo pakeitimų – ir šaukiamųjų amžius. KAM siūlo į pirmąją šaukiamųjų grupę įtraukti ir 17 metų amžiaus jaunuolius. Visgi, numatoma, kad tarnybą tokie asmenys pradėtų tik sulaukę 18 metų.
Į pagrindinius klausimus atsakė KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas
Krašto apsaugos ministerijos paklausėme, koks yra optimaliausias laikotarpis, norint paruošti karį, kadangi siūloma galimybė sutrumpinti tarnybą ne daugiau kaip trims mėnesiams.
„6 mėnesių privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė yra pakankama, kad karys įgytų pagrindinį karinį parengtumą, t.y. turėtų kariui būtinų žinių ir gebėjimų bei išmoktų veikti skyriaus sudėtyje. Tokios trukmės tarnybą galėtų atlikti nuo 35 iki 50 procentų privalomosios pradinės karo tarnybos karių“, – teigia KAM. Tarnybos sutrumpinimo sąlygas ir tvarką nustatytų Lietuvos kariuomenės vadas.
„Kita dalis privalomosios pradinės karo tarnybos karių tęstų tarnybą ir per 7–9 tarnybos mėnesius būtų rengiami tapti jaunesniaisiais vadais ir specialistais, mokomi veikti būrio, kuopos bei bataliono sudėtyje, budėti greitojo reagavimo pajėgose“, – pažymi KAM, išskirdama esminius skirtumus tarp skirtingos trukmės karių paruošimo.
Kitas pateiktas siūlymas – jaunuolius šaukti nuo 17 metų amžiaus. Dėl kokių priežasčių tai yra siūloma ir ar skiriasi kario paruošimas priklausomai nuo jo amžiaus grupės, atsakė KAM.
„Į privalomąją pradinę karo tarnybą būtų šaukimai asmenys, kuriems yra sukakę 18 metų, kaip ir buvo iki šiol. Asmenys, kurie bus 17 metų ir kuriems atitinkamų metų šaukimo metu bus suėję arba sueis 18 metų, būtų traukiami į šaukimo sąrašą, su tikslu pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis bei atvykti pasitikrinti sveikatos“, – teigia KAM. Šiuo pakeitimu siekiama, kad 17 metų amžiaus asmenys pasitikrintų sveikatą Lietuvos kariuomenės gydymo įstaigose, iki jiems sukaks 18 metų.
„Sukakus 18 metų ir/arba baigus vidurinę ar profesinę mokyklą asmenys galėtų iš karto pradėti privalomąją pradinę karo tarnybą“, – paminima komentare.
Anot KAM, esminių tarnybos ir karių karinio parengimo skirtumų pagal amžiaus grupes nėra.
Kaip šauktinių reforma paveiks aukštąjį mokslą pasirinkusius asmenis?
Socialiniame tinkle Facebook apie šaukimo atlikti privalomąją karo tarnybą reformą pasisakė Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Prezidentė Lijana Savickienė. Jos teigimu, reforma neigiamai paveiktų studijų procesą bei priverstų rinktis tarp studijų ir privalomosios karo tarnybos. Platesniu savo komentaru ji sutiko pasidalinti ir su portalu Delfi.
„Viešojoje erdvėje matome daug naujienų apie šauktinių sistemos pertvarką bei artėjimą prie visuotinio šaukimo. Suvokdami Lietuvos Respublikos padėties svarbą ir matydami, kad pokyčiai reikalingi, kartu privalome įsivertinti, kad studentams ši reforma kol kas reiškia vieną – pasirinkimą tarp studijų ir tarnybos“, – teigia L.Savickienė.
Anot jos, Vilniaus universiteto Studentų atstovybė su pataisa nesutinka. „Apžvelgiant Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos (LR KAM) siūlomą įstatymo pataisą iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad numatomas sąlyginis lankstumas lengvina tarnybos sąlygas“, – tęsia VU SA Prezidentė. Jos nuomone, minėtas lankstumas, jog tarnyba galėtų trukti trumpiau taip pat nesprendžia kylančių problemų – studentai vis tiek turėtų nutraukti studijų procesą ir rinktis akademines atostogas.
Kaip teigia L.Savickienė, šiuo metu galiojanti taisyklė, jog studentas gali nukelti tarnybą, tokiu būdu prioretizuojant studijų procesą, įsigaliojus LR KAM siūlomoms pataisoms – dings.
„Pasak Karo prievolės įstatymo pataisos tarnyba turėtų būti atliekama savaitgaliais arba vasaros laikotarpiu, kai „nevyksta“ studijų procesas. Kabutės čia pasirinktos sąmoningai, įvertinant, kad studijų procesas vasarą vykti gali, o įprastai – ir vyksta“, – sako moteris. Kasmet birželio mėnesį studentus (–es) pasiekia egzaminų sesija, taip pat verta nepamiršti ir kitų procesų: akademinių mainų, savanoriškų ir privalomų profesinių praktikų, studijų ir mokslo stažuočių užsienyje, Lietuvos mokslo tarybos organizuojamų mokslo praktikų ir tyrimų.
„Dar diskusijų su LR KAM periode teikiau siūlymus sudaryti lankstesnes sąlygas studentams (–ėms), norintiems (–čioms) savanoriškai atlikti tarnybą, plėsti galimybes atlikti praktiką, į studijas integruoti karybos modulius“, – pasakoja VU SA Prezidentė. Ji, kartu su Vilniaus universiteto studentais tikisi, kad į šiuos siūlymus KAM nuspręs atsižvelgti, o studentų sprendimo užribyje nepaliks.
„Racionaliai vertinant situaciją VU SA pozicija tampa aiški – vasaros metu vienareikšmiškai gali vykti studijų ar su studijomis susiję procesai, kurių atsisakymas sukelia neproporcingai didelę žalą jauno žmogaus išsilavinimui, galimybėms ir akademiniams įsipareigojimams. Deja, tačiau reforma bei joje teikiami siūlymai nepateikia atsakymo, kodėl studentui, įsipareigojusiam siekti aukštojo išsilavinimo, tenka rinktis tarp studijų ir tarnybos“ , – klausimą kelia L. Savickienė.
Nuomonė apie privalomąją karo tarnybą pasikeitė
Kadangi siūloma reforma tiesiogiai palies ką tik baigusius mokyklą ar jau studijuojančius vaikinus, dalijamės ir studento Gusto pasisakymu apie planuojamą pokytį. Nors jo nuomonė apie privalomąją karo tarnybą visada buvo teigiama, tačiau siūlymas kviesti tarnauti iškart po mokyklos baigimo ir neleisti atidėti tarnybos studijų metu jam atrodo kiek drastiškas ir nepakankamai apgalvotas.
„Manau, daugelis iš mūsų gali atlikti privalomąją tarnybą, tačiau kartu yra ir žmonių, kurie jau įsitvirtino savo karjerose, studijuoja prestižiniuose universitetuose arba yra įkūrę verslus. Jiems neleisti atidėti tarnybos studijų metu gali būti neprotinga, nes tai gali trukdyti jų asmeniniam augimui“, – mintimis dalijasi vaikinas.
Anot jo, šiais laikais jauni žmonės dažnai susiduria su daugybe įsipareigojimų ir pareigų, įskaitant šeimos išlaikymą, privalo rūpintis savo pragyvenimo šaltiniu ir ne visada gali sau leisti daryti pertrauką nuo studijų ar darbo.
„Manau, kad svarbu rasti pusiausvyrą tarp privalomos tarnybos poreikio ir jaunų žmonių galimybės pasirinkti tinkamiausią laiką jos vykdymui. Tik taip galime užtikrinti, kad tarnyba būtų teisinga ir naudinga visuomenei, nepažeisdama jaunų žmonių teisių ir jų asmeninio gyvenimo vystymosi galimybių“, – teigia jis.
Jei ši reforma būtų įgyvendinta, vaikinui, jo teigimu, tai sudarytų daug iššūkių bei galimai trukdytų siekti karjeros aukštumų.
„Man asmeniškai, kaip studijuojančiam ir savo verslą bandančiam įkurti 20 metų vaikinui, tokie pakitimai sudarytų daug iššūkių. Stabdyti studijas ir eiti atlikti privalomąją tarnybą būtų beveik neįmanoma. Taip pat, tarnauti savaitgaliais jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JVKM) gali užimti didelę dalį laiko, kurį aš dabar skiriu studijoms ir darbui“, – mano Gustas.