Eupopos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė teigia, kad EP rinkimai yra ne mažiau svarbūs nei nacionaliniai, mat jų rezultatai daro poveikį labai dideliam skaičiui žmonių, o ES teisės aktai susiję su mums visiems svarbiais klausimas.
J. Duch: mažosiose šalyse vyrauja nuomonė, kad viską spręs didžiosios šalys
Europos Parlamento komunikacijos vadovas bei atstovas spaudai J. Duch teigė, kad balsuojančių EP rinkimuose skaičiaus vidurkis šį kartą turėtų būti didesnis.
„Dar 2019 m. Europos rinkimuose balsavo beveik 10 proc. daugiau rinkėjų nei pirmiau vykusiuose rinkimuose. Ir tai yra tiesa, kad apklausų rezultatai rodo, jog rinkėjų aktyvumas galbūt padidės dar kartą – galbūt ne dešimčia procentų, galbūt penkiais, bet padidės“, – sako jis.
Vis dėlto vertindamas tikimybę, kad Lietuvoje ir kitose mūsų regiono šalyse rinkėjų aktyvumas gali būti rekordiškai žemas, J. Duch teigė suprantąs pagrindines to priežastis.
„Kartais mažosiose šalyse vyrauja nuomonė, kad taip, viską spręs didžiosios šalys, parlamentas yra parlamentas ir, žinoma, kad jame narių iš Vokietijos bus daugiau nei iš Lietuvos. Tačiau kiekvienas šių rūmų narys yra labai savarankiškas, turi labai daug galių ir gali daug padaryti. Galų gale, kiekvienas narys turi vieną balso teisę. Tad, formuojant daugumą arba mažumą, svarbus kiekvienas narys“, – Eltai sakė Europarlamento atstovas.
Mažesnį lietuvių aktyvumą lems ir tai, kad EP rinkimai vyksta atskirai nuo Prezidento rinkimų
Eupopos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė D. Jakaitė atkreipia dėmesį, kad mažesnį piliečių aktyvumą Lietuvoje taip pat lems ir tai, kad rinkimai į EP vyksta atskirai nuo prezidento rinkimų.
Kita vertus, anot jos, prie balsadėžių rinkėjai ateis būtent dėl šių rinkimų, taigi labiau pasidomėję ir labiau apmąstę savo pasirinkimą.
Anot Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovės, ES klausimai bei politikos sritys, kurias sprendžia ES, vis labiau tampa vidaus, o ne užsienio politikos dalimi. Be to, pasak pašnekovės, Lietuvos Seime didžioji dalis priimamų teisės aktų iš tiesų yra ES teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę.
Vis dėlto, anot jos, ne tik Lietuvoje įprasta, kad rinkėjams arčiau esančios problemos yra svarbesnės, todėl nacionalinio lygio rinkimai sulaukia kiek daugiau dėmesio už europinius.
Lenkijos naujienų portalo „Gazeta Wyborcza“ žurnalistas Michał Kokot teigia, kad Lenkijoje šių metų EP rinkimuose taip pat prognozuojamas mažesnis piliečių aktyvumas nei 2019 m.
„2019 m. rinkėjų aktyvumas buvo palyginti aukštas – 61,74 proc. Šiuose Europos Parlamento rinkimuose prognozuojama apytiksliai 56 proc.“, – duomenis pateikia jis.
„Taip yra dėl to, kad šiemet jau vyko merų ir savivaldos tarybų rinkimai, o 2023 m. rudenį – parlamento rinkimai, kuriuose dalyvavo rekordiškai daug rinkėjų – 74 proc.). Žmonės pavargo nuo rinkimų“, – priduria jis.
Neturime įpročio atskirai eiti balsuoti į Europos Parlamento rinkimus
Savo ruožtu nešališko politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ koordinatorė Guoda Vaitiekutė sako, kad, organizuojant debatus, jaučiama, jog Europos Parlamento rinkimai ir pats Europos Parlamentas „yra toliausiai nuo tūlo žmogaus“.
„Iš kitos pusės, rinkimai yra įpročio reikalas. Mes dar neturime įpročio eiti balsuoti atskirai į Europos Parlamento rinkimus, o ypač vasarą. Tad mūsų visų – žiniasklaidos, pilietiškų iniciatyvų ir ypač politikų – pareiga kalbėti apie ES ir EP svarbą Lietuvai bei visai Europai“, – teigia ji.
„Galbūt tai, kad ką tik balsavome prezidento rinkimuose, kurie buvo rekordiniai, ypač jaunų žmonių aktyvumo atžvilgiu, ir tai, kad žmonės dalijasi, jog balsuoja, gali paskatinti didesnį aktyvumą ir šiuose rinkimuose. Tik turime nepamiršti nueiti ir paraginti kitus“, – priduria ji.
G. Vaitiekutė taip pat kelia klausimą, kas ką padarė, kad matytume Europos Parlamento veiklos poveikį mūsų kasdienybei.
„Pavyzdžiui, ar savo kadencijos metu Europos Parlamento nariai pakankamai kalbėjo apie darbą Parlamente? Vieni tai darė aktyviai, bet kitų nelabai teko sutikti nei Lietuvoje, nei socialiniuose tinkluose pasakojant apie EP veiklą“, – teigia ji.
„Žinau, ką renku“ koordinatorė taip pat priduria, kad nors ES institucijų labirintas tikrai nėra lengvai įkandamas kiekvienam, net ir labai besidominčiam, bet rinkimai yra puiki galimybė šiek tiek tą labirintą atpainioti.
„Tyrimai rodo, kad didžioji dalis Lietuvos piliečių pozityviai vertina ES ir nori matyti Lietuvą joje. Balsavimas rinkimuose – mūsų parodymas, kad mums rūpi, kaip šita sistema veikia ir kad norime ją kreipti viena ar kita kryptimi“, – sako G. Vaitiekutė.
EP rinkimų rezultatai daro poveikį labai dideliam žmonių skaičiui
Savo ruožtu Eupopos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė D. Jakaitė akcentuoja, kad demokratija svarbi mūsų visų sugyvenimo Europoje sąlyga, todėl visi rinkimai – ir savivaldos, ir Seimo, ir Prezidento, ir Europos Parlamento, yra svarbūs, visuose juose reikia balsuoti.
„Kaip pasakoja šiemetinio EP rinkimų videoklipo herojai, daugelį metų europiečiai apie rinkimus ir demokratiją tik svajojo, tad nereikia jos laikyti savaime suprantama duotybe. Ir šiandien pasaulyje daugiau nei pusė žmonių gyvena nedemokratiniuose režimuose“, – sako ji.
D. Jakaitė taip pat primena, kad EP rinkimų rezultatai daro poveikį labai dideliam žmonių skaičiui.
„EP priima teisės aktus, aktualius visiems: didelėms šalims ir mažoms bendruomenėms, galingoms bendrovėms ir naujai įsteigtoms įmonėms, tiek pasauliniu, tiek vietos mastu. ES teisės aktai susiję su mums visiems svarbiais klausimas: aplinka, saugumu, migracija, socialine politika, vartotojų teisėmis, ekonomika, teisinės valstybės principais ir daugeliu kitų. Šiandien kiekviena svarbi nacionalinė tema taip pat turi europinį aspektą“, – įžvalgomis dalijasi ji.
„Balsuodami nuspręsime, kurie EP nariai mums atstovaus rengiant naujus teisės aktus ir turės įtakos Europos Komisijos rinkimams. Turėtume susimąstyti, kad pasaulyje, kuris darosi vis sudėtingesnis, mažiau stabilus ir kuriame viskas tampa vis labiau susiję, ES sprendžia pasaulinius iššūkius, kurių nė viena ES šalis negali sėkmingai spręsti viena. Atremti tiek daug iššūkių yra nemenkas uždavinys, o balsavimas – tai būdas daryti įtaką šio uždavinio sprendimui“, – pažymi Eupopos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė.