Apskritai, Z kartos atstovai nebijo pakalbėti ir garsėja tiesmukais pasisakymais kuo įvairiausiomis temomis: lygiateisiškumo, klimato krizės, sunkaus darbo keliamų iššūkių ir kt. Tačiau kalbėti telefonu jie tarsi vengia: daugelis nuolatos laiko nustatę režimą „Netrukdyti“, kad niekas jiems neskambintų, nes jie to anaiptol nepageidauja, rašo „My Impact“.

Z karta nusiteikusi prieš skambučius

2023 metais Australijos banko „CommBank“ ir mobiliųjų telefonų operatoriaus „More“ atlikta apklausa parodė, kad neįtikėtinai didelė Z kartos dalis nemėgsta kalbėtis telefonu. Tik vienas iš dešimties nurodė skambinantis, prireikus susisiekti su kuo nors iš artimųjų, o 87 proc. tokiu atveju rašo žinutes. Beveik pusė (49 proc.) apklausos respondentų prisipažino, kad telefoniniai pašnekesiai jiems kelia nerimą.

Kita vertus, apklausa parodė, kad 98 proc. jaunimo ryšį su artimaisiais lako labai svarbiu ir mano, kad jį būtina branginti. Z kartai priskiriami žmonės su artimais draugais ir šeima paprastai bendrauja susitikę asmeniškai (32 proc.), žinutėmis (26 proc.) ir per socialinius tinklus (16 proc.). O štai nemalonus telefoninis pašnekesys patenka į Z kartos atstovų labiausiai vengtinų dalykų trejetą. Jų prisipažino nemėgstantys net 42 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje atsidūrė dideli susibūrimai (37 proc.) ir telefono baterijos išsikrovimas būnant viešumoje (35 proc.).

Nuolatos režimu „Netrukdyti“

Režimas „Netrukdyti“ numatytas ir „Android“, ir „iOS“ pagrindu veikiančiuose telefonuose ir jis tikrai praverčia Z kartos atstovams. Kai šis režimas aktyvuotas, skambučiai atmetami, o priminimų ir pranešimų signalai nutildomi, bet internetu naudotis galima, rašo

Toks telefono naudojimas tarp Z kartos atstovų paplitęs ne tik Australijoje, bet ir Lenkijoje. Pavyzdžiui, komentuodami vieno populiaraus tiktokerio vaizdo įrašą, kuriame šis aiškina, kad be funkcijos „Netrukdyti“ neišgyventų, jauni žmonės reiškė visokeriopą pritarimą ir prisiekinėjo manantys tą patį.

Skambučių vengi ne tiktai Z karta

Visgi ne tiktai Z kartos atstovai įtūžta, kai tenka atsiliepti į skambutį. Socialiniame tinkle X žurnalistas Maxas Burnsas pajuokavo: „Ką tiktai sužinojau, kad žmonės iš Z kartos režimą „Netrukdyti“ laiko įgungtą 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę, todėl jiems netenka nervintis, kai kas nors skambina ir reikia atsiliepti.“

„Skambinti kam nors į mobilųjį telefoną, jei reikalas nėra gyvybės ir mirties klausimas, – didžiausia nepagarba. Argi kokiam nors asmeniui gali būti leidžiama galvoti, kad aš galiu jam skirti dėmesio konkrečiai tą akimirką? Man juk reikėtų kurį laiką laikyti telefoną, nors į jį laisvai būtų galima atsiųsti žinutę“, – šmaikščiai pakomentavo vienas X naudotojas.

Išmanusis telefonas

„Tai, kad yra žmonių, kurie šios funkcijos nenaudoja, mane be galo stebina“, – parašė kitas.

Kažkuris iš komentatorių visgi pasvarstė, ar su kalbėjimu telefonu siejamas nerimas sukyla tik todėl, kad tenka atsiliepti ir kalbėti, ar gal dėl to, kad telefono teikiamą bendravimo kalbant funkciją uzurpavo brukalo siūlytojai. Sunku nesutikti, kad skambinėjimas siūlant kažkokias paskolas, saulės baterijų plokštes, tinkamas balkonui, ir daug kitų dalykų, iš tiesų nervina, o tai, kad tie skambučiai – nekontroliuojami, nervina dar labiau.

Telefonai daro nepataisomą žalą

Kita vertus, mobilieji telefonai daro ir didelę žalą tiems, kurie pernelyg daug laiko juose praleidžia. Daugiau kaip 50 proc. žmonių visą dieną nė valandos nepraleidžia netikrindami telefono, o vidutinis ekrano atrakinimų per dieną skaičius svyruoja nuo 60 iki kelių šimtų kartų. Tas dar aktualiau šiandien – visuotinio karantino laikotarpiu. Vis tik toks nuolatinis prisijungimas prie įrenginio ne tik ima panašėti į priklausomybę, bet ir yra tiesiogiai sietinas su nerimo ar depresijos atsiradimu.

67 proc. visų telefonų vartotojų juos reguliariai tikrina nesvarbu, ar gavo pranešimą, ar ne, parodė dar prieš septynerius metus parodė „Pew Research Center“ tyrimas JAV, rašoma pranešime spaudai. O jau pernai atliktos apklausos rodo, kad net 86 proc. vartotojų į telefoną žiūri kalbėdami su šeimos nariais, dar 69 proc. tai pirmąkart padaro nepraėjus nė penkioms minutėms nuo atsibudimo. Šie įpročiai labiau būdingi jaunesnių kartų vartotojams.

Pernelyg dažnas telefono naudojimas žalingas ne tik akims ar kaklo raumenims, bet ir mūsų psichologinei savijautai bei net kognityviniams gebėjimams. 2015-aisiais Olandijos analitikų kompanijos „Elsevier“ mokslinis darbas parodė, jog itin dažnas telefono naudojimas tarp studentų turi tiesioginį ryšį su prastesniais pažymiais ir su didesniu nerimu – ribotą laiką kasdien su telefonu praleidžianti studentų grupė per tą patį laikotarpį daugiau išmoko ir tai darydami geriau jautėsi. Maža to, kognityvinės psichologijos tyrimai įžvelgia ryšį tarp itin dažno naudojimosi telefonu ir suprastėjusios gebos analizuoti informaciją bei susikaupti. Visgi yra ir gerų žinių – šis poveikis trumpalaikis: vos keletą dienų pailsėjus nuo telefono, šie simptomai visiškai išnyksta. Pastaroji žala sietina ir su tuo, jog dažnas išmaniųjų naudojimas neigiamai veikia miego trukmę ir kokybę.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją