Nemato prasmės ir bijo būti neišgirsti
Lietuvoje turime daugybę sėkmingai veikiančių organizacijų, kurios suburia jaunimą, siekiantį tam tikrų bendrų tikslų. Yra ir aktyvistų, kurie drąsiai išreiškia savo nuomonę, įvairiomis temomis diskutuoja su politikais ir stengiasi atkreipti jų dėmesį į šiandien jaunam žmogui svarbias temas ar problemas. Vis dėlto, tokie jaunuoliai – tai tam tikra išimtis, nes didžioji dalis šiandieninės kartos atstovų yra apskritai nutolę nuo bet kokių politinių procesų. Tiesa, tą pripažįsta ir jie patys.
„Drįsčiau teigti, kad šiandien mano domėjimasis politika yra kur kas aktyvesnis nei buvo anksčiau, tačiau, vis dėlto, ir pati nemanau, kad to pakanka. Domiuosi tik tomis temomis, kurios tiesiogiai liečia mano dabartinį gyvenimą ar tiesiog atrodo įdomios, o visa kita, dažnu atveju, man yra panašiau į nesibaigiančią konkurenciją ir bereikšmes dramas tarp skirtingų politinių partijų“, – atviravo pašnekovė Samanta (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas).
Anot jaunos merginos, jai ir pačiai yra sunku suprasti, kodėl ji yra tokia abejinga tam, kas politiniu lygmeniu vyksta jos gimtojoje šalyje.
„Nežinau, iš kur manyje užgimė tas abejingumas. Šeimoje tikrai daug diskutuojama įvairiomis politinėmis temomis, tačiau aš į tas diskusijas įsitraukiu gana retai. Galbūt darau tai sąmoningai, suprasdama, kad neturiu pakankamai žinių ir argumentų, kad palaikyčiau vieną ar kitą pusę. Patys tėvai irgi tikrai ne kartą yra sakę, kad svarbu domėtis tuo, kas vyksta šalyje ir pasaulyje. Aš suprantu viso to reikšmę, tačiau kartais tiesiog nematau visame tame prasmės“, – atviravo ji.
Pasak Samantos, neretai jai kyla ir abejonių, ar jaunimo balsas – svarbus.
„Kaip ir minėjau, domiuosi temomis, kurios dėl kažkokių priežasčių man labiausiai užkliūva už akių, tad, pavyzdžiui, matydama, kokiu keliu Lietuva keliauja LGBTQ+ bendruomenės teisių ar panašiais kitais klausimais, kurie išties svarbūs šių dienų jaunimui, linkusiam į toleranciją ir atvirumą įvairovei, aš pradedu abejoti, ar jauno žmogaus nuomonė ir pozicija tikrai nėra bereikšmė“, – teigė ji.
Merginos manymu, dažnu atveju, dėl šios priežasties jauni žmonės ir bijo išsakyti savo nuomonę.
„Kartais atrodo, kad, kai jaunas žmogus pradeda kalbėti svarbiomis temomis ar reikalauti tam tikrų reikšmingų sprendimų, viskas atsisuka prieš jį patį. Visuomenė pradeda kalbėti, kad mes patys nežinome, ko norime, kad žinome tik savo teises, o apie pareigas pamirštame ir panašiai. Manau, kad kiekvienas jaunuolis savo gyvenime yra girdėjęs panašių kandžių pastebėjimų, kurie tikrai nemotyvuoja, o tik sukelia dar didesnę baimę apie kažką kalbėti garsiai“, – teigė Samanta.
Supranta, kad abejingumas – ne išeitis
Jaunoji pašnekovė teigė suprantanti, kad jauno žmogaus baimė kalbėti ar abejingumas politiniams procesas nėra gera išeitis, nes visa tai, galų gale, atsisuks prieš jį patį.
„Žinau ir puikiai suprantu, kad, kaip ir asmeniniame gyvenime, taip ir sprendžiant tam tikras visuotines problemas, trokšdami vienokių ar kitokių pokyčių, veiksmų turime imtis patys, tačiau, atrodo, aš pati neatrandu tam motyvacijos arba jos atsiranda tik atėjus laikui dalyvauti kažkokiuose rinkimuose, balsuoti, rinktis tam tikrą pusę“, – pripažino Samanta.
Paklausta, kas, jos manymu, galėtų pakeisti jos požiūrį į šių dalykų svarbą, mergina teigė, kad ją įkvepia matomi geri pavyzdžiai ir kitų jaunų žmonių pilietinės iniciatyvos.
„Į jaunus žmones, kurie aktyviai veikia visuomenėje, kalba svarbiomis temomis, kelia diskusijas, garsiai išsako savo poziciją, aš tikrai žiūriu su pagarba. Man atrodo, kad jie yra stiprios ir išskirtinės asmenybės, nes, įprastai, mes – jaunimas – nors ir šiandien esame linkę savo nuomonę išsakyti drąsiau, vis dėlto, atrodo, laukiame, kol kažkas tą padarys už mus. Turbūt tai – paprastesnis, tačiau kažin ar geresnis kelias“, – svarstė Samanta.
Samantos nuomone, ieškant priežasčių, dėl kurių šiandien ji nėra aktyvi politiniame ir visuomeniniame gyvenime, vertėtų atsigręžti ir į laiką, kada ji pati dar mokėsi mokykloje.
„Nepamenu, kad mokyklose, kuriose mokiausi, būtų skirtas kažkoks ypatingas dėmesys jauno žmogaus įtraukimui į politinius procesus ar apskritai į domėjimąsi jais. Galbūt, jeigu apie to svarbą būčiau priversta susimąstyti anksčiau, dabar turėčiau visai kitokius įpročius, siekius ar tikslus. Iš kitos pusės, nenorėčiau visos atsakomybės dėl to perkelti vien mokyklai. Tiesiog – man pačiai nebuvo įdomu. Aš domėjausi kitais dalykais, aktyviai veikiau ten, kur man buvo miela, smagu ir tuo metu atrodė prasminga“, – dalijosi ji.
Mieliau užsiima kitais dalykais
Apie savo įsitraukimą į politiką panašiai atsiliepė ir kita mergina. Kristina (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas) pripažino, kad jos gyvenime nei diskusijų, nei minčių apie politiką beveik nėra.
„Aš politiniais procesais nesidomiu visai. Tiesiog neturiu tokio įpročio. Kartais paskaitau tam tikras naujienas portaluose ar išgirstu jas per televiziją, radiją, tačiau jokio didesnio vaidmens mano gyvenime šiuo metu politika tikrai neatlieka“, – teigė ji.
Tiesa, ji, kaip ir pašnekovė Samanta, pripažino, kad tokiu savo pasirinkimu tikrai nesididžiuoja.
„Nemanau, kad toks mano požiūris yra geras vien dėl to, nes suprantu, jog nuo šiandien priimamų sprendimų priklauso ir mano pačios ateitis. Galbūt kažkada ateis laikas, kai nebus, kur trauktis ir tylėti ar būti pasyviam visų procesų stebėtojui nebesinorės“, – svarstė Kristina.
Kaip teigė pati mergina, ji yra linkusi dėmesį nukreipti į kitus jos gyvenime svarbius dalykus.
„Turiu draugų, pažįstamų ar šiaip žinau bendraamžių, kurie tikrai aktyviai įsitraukia į tam tikrus politinius procesus, dalyvauja įvairių organizacijų veiklose, reiškiasi diskusijose ir panašiai. Žinau, kad jie tuo užsiima jau seniai ir jiems tai buvo įdomu dar besimokant mokykloje, priešingai nei man, tad, atrodo, jaunų žmonių, kurie atstovauja mus, yra ir aš tuo metu geriau darysiu tai, kame matau didesnę prasmę savo gyvenime“, – pripažino Kristina.
Atstumia ir tai, ką mato iš šono
Kaip teigė pašnekovė Kristina, matydama naujienas apie Lietuvos ir pasaulio politiką socialiniuose tinkluose, įvairiuose portaluose ar televizijos laidose, ji dažnai susimąsto apie tai, kas ir kodėl šiandien užima pačias svarbiausias pozicijas politiniame gyvenime.
„Gali nuskambėti juokingai, tačiau mano abejingumui labai daug įtakos turi ir tai, kokius žmones aš matau valdančiosiose pozicijose. Pavyzdžiui, žvelgiant į tuos žmones, kurie šiandien ir jau daugybę metų sėdi Seime, man nenuostabu, kad daugelis jaunų žmonių, grubiai tariant, nenori ten veltis“, – teigė ji.
Anot merginos, kartais atrodo, kad tai, kaip gyvename šiandien, tęsis amžinai.
„Ilgus metus ten matome tuos veikėjus, kurie turi visai kitokį mąstymą nei jaunimas ir, atrodo, jų nuomonės niekas nepakeis, o, tuo labiau, kad juos palaiko ir daugybė vyresnių žmonių su panašiomis pažiūromis“, – teigė Kristina.
Jei nesidomėsi politika – ji pradės domėtis tavimi
Nors situacija, žvelgiant į jaunimo įsitraukimą į politiką, atrodo nuviliančiai, vis dėlto, nuleisti rankų nevertėtų. Kaip anksčiau portalui Delfi teigė Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Umberto Masi, tam, kad situacija keistųsi, yra reikalingi tam tikri pokyčiai ir sprendimai, apimantys ir pilietiškumo ugdymą, ir jaunuolių įgūdžių praktinį lavinimą bei kitus dalykus, tačiau visų svarbiausia, kad viso to prasmę pagaliau suprastų ir patys jauni žmonės.
„Kadangi politika daro tiesioginę įtaką mūsų kasdienybei, domėjimasis ja yra būtinybė. Be abejonės, turime galimybę ir politiniais procesais nesidomėti ar jų aktyviai nesekti, bet tai turi didžiulę kainą. Nesidomėdami politika rizikuojame, kad atiduosime savo teisę ir galimybę prisidėti prie savo valstybės kūrimo asmenims ar grupėms, kurioms nebus aktualūs mūsų poreikiai ir lūkesčiai“, – aiškino U. Masi.
Anot jo, jeigu nesidomėsi politika – ateis metas, kai nori to ar nenori, politika pradės domėtis tavimi. Dėl šios priežasties U. Masi kvietė pagalvoti apie tai, kokią reikšmę politiniai ir visuomeniniai procesai turi kiekvieno iš mūsų kasdienybėje.
„Kiekvieną dieną, stebint savo aplinką, galima pastebėti daugelį atvejų, kai galime pasirinkti, ar būsime aktyvūs ir pilietiški, bendruomeniški, ar pasyvūs ir atitolę nuo vienas kito. Abejingumas kito atžvilgiu yra pilietiškumo priešingybė. Kiekvienas mūsų veiksmas, skirtas padėti ar prisidėti prie kito žmogaus dienos praskaidrinimo, gali prisidėti prie aktyvesnės ir labiau įsitraukusios bendruomenės kūrimo“, – teigė LiJOT prezidentas.